Apie substratą, brugmansijas ir dilgėlių antpilą daržovėms

„Kodėl reikia nuskinti vaisių mumijas, kas jose slepiasi ir kur jas dėti?“

Nuo vaismedžių nuskynus derlių, tikrai labai svarbu paskui nurinkti ir saugiai pašalinti mumijas – supuvusius ir pridžiūvusius obuolius bei kitus vaisius. Jas galima suberti ir į komposto duobę. Mumijose žiemoja ligų sukėlėjai. Nuskynus mumijas, kad nuo jų kylančios sporos iš naujo neužkrėstų medžių, kartu ir būsimų jų vaisių, patartina rudenį, esant teigiamai temperatūrai, vaismedžius nupurkšti vario preparatais, pavyzdžiui, čempiono 0,5 proc. koncentracijos tirpalu (50 g/10 l vandens). Fungicidai su variu – pati geriausia žieminių ligų profilaktika. Purkšti reikia negailint, medį gerai išmaudant tame purškale, kad šlapias liktų. Aišku, purkšti reikia tik sausą dieną, kad lietus nenuplautų chemikalų, kad jie išliktų bent porą valandų. Jeigu mumijų lieka per žiemą, pavasarį ligų sukėlėjai užkrečia žiedus ir liga vystosi toliau.

Viktoras Pranckietis

„Kaip dažnai šiltnamyje reikia keisti substratą?“

Jeigu šiltnamiai žiemą nešildomi (šaltis natūraliai dezinfekuoja žemę), substratą reikia keisti kas 5–6 metus, tačiau jei šiltnamiai šildomi ir juose uginami augalai, tuomet substratą reikia keisti dažniau – kas 2–3 metus. Ekonomiškiau daržoves auginti ne šiltnamio grunte, o polietileniniuose paketuose (cilindruose) arba konteineriuose (plastikinėse dėžutėse) su durpių substratu. Be to, taip auginant reikia mažiau substrato, jį lengviau kasmet pakeisti nauju. Augalai, pasodinti į naują substratą, auga daug sveikesni, pašaknio ligomis suserga tik pavieniai. Tokie išmetami ir sunaikinami, o į jų vietą pastatomi paketai su naujais sveikais augalais.

Nerijus Rakickas

„Gal galite patarti, kaip namų sąlygomis kuo ilgiau išlaikyti žieminius česnakus?“

Kad žieminiai česnakai ilgiau išsilaikytų, geriausia juos saugoti vėsiai – 1–3 ^oC temperatūroje, esant tik 65–70 proc. aplinkos oro drėgmei. Laikant šiltesnėje aplinkoje, jų ropelės apvysta, pradeda dygti.

Danguolė Juškevičienė

„Kaip žiemą prižiūrėti vazone augančią brugmansiją?“

Žiemą brugmansiją geriausia laikyti šviesioje arba mažai apšviestoje, vėsioje (10–15 °C) patalpoje, lieti tik perdžiūvus žemės paviršiui, tręšti nereikia. Gėlė gali numesti dalį, o vėsesniame rūsyje – net ir visus lapus. Nors brugmansijos lengvai pakelia genėjimą bet kuriuo metų laiku, daugiausia jas apkarpyti stenkitės pavasarį. Rudenį genimos tik tiek, kad tilptų į patalpą. Pavasarį persodinama į didesnį vazoną, pribertą kompostinės žemės ir durpių (2:1).

Kaip ir kokias gėles galima sėti prieš žiemą? – darbų jau pasiilgo Elena.

Kai nusistovės neigiama oro temperatūra ir žemė lengvai įšals, prieš žiemą galėsite pasėti rugiagėles, godecijas, medetkas, pajūrines lobuliarijas, verbenas, portulakas, aguonas, leukonijas, kochijas, kosmėjas, gubojas, saulutes ir kt. Gėlių sėklas reikia berti į iš anksto paruoštas vageles šiek tiek tankiau ir giliau nei pavasarį, užberti durpėmis ar kompostu. Norėdami sulaikyti sniegą, po kuriuo temperatūra būna tolygesnė, pasėtas gėlių sėklas dar uždenkite eglišakėmis.

Gitana Štukėnienė

„Kodėl žiemą laikomos morkos apkarsta?“

Kartais žiemą laikomų morkų išvaizda nepakinta, tačiau jos tikrai apkarsta, tampa neskanios. Taip atsitinka tuomet, kai morkos auginamos sunkesnėse dirvose: joms augant viršutinė šakniavaisio dalis išlenda į dirvos paviršių ir pažaliuoja nuo šviesoje besikaupiančio kartaus alkaloido, kuris vėliau pasklinda po visą šakniavaisį. Tad, jei augimo metu morkų šakniavaisių galvutės pažaliavo, jas geriau nupjauti, o kad nuopjovų vieta sukietėtų ir šakniavaisiai nesugestų, apdžiovinti pjūvio vietą ir pabarstyti statybine kreida. Jei norite, kad laikomos morkos neapkarstų, dirvą purenkite ir kaupkite, kad šakniavaisių galvutes dengtų žemė.

Daugelis daržininkų pastebi, kad šiemet dėl sausros morkos užaugo karčios. Taip nutiko dėl sausos vasaros. Jei dirvoje trūksta drėgmės, morkų šakniavaisiai apkarsta.

Pranas Viškelis

„Kaip pasigaminti dilgėlių antpilo daržovėms ir kitiems augalams tręšti, kaip jį išlaistyti šiltnamyje?“

Įrūgęs dilgėlių antpilas – puiki žalioji trąša. Šiam antpilui pagaminti tinka žalios dilgėlės, nupjautos iki subręstant sėkloms (tinka ir džiovintos, todėl dilgėlių galima pasiruošti jau pavasarį).

Šviežias ar džiovintas dilgėles reikia sudėti į plastikinius kibirus ar kitas talpyklas, tik nenaudoti metalinės taros, nes dilgėlių antpilas reaguoja su metalu. Paruoštas dilgėles užpilti lietaus ar nusistovėjusiu aplinkos temperatūros vandeniu. Vandens nepilti iki talpyklos viršaus, nes rūgimo metu skysčio daugėja ir gali bėgti per kraštus. Rauginama 1–2 savaites saulėtoje ir šiltoje vietoje, bent kartą per dieną nepamirštant pamaišyti, kad procesas visoje talpykloje vyktų vienodai.

Rūgdamos dilgėlės skleidžia nemalonų kvapą. Požymis, kad rūgimo procesas pasibaigęs, yra patamsėjęs ir nustojęs putoti antpilas. Pasibaigus rūgimui, talpyklą reikia uždengti dangčiu su skyle, kad laisvai patektų oras. Dilgėlių antpilą galima laikyti 2-3 mėnesius 18-25 ^oC temperatūroje. Per žiemą neverta jo laikyti, geriau pavasarį pasigaminti naujo.

Išrūgusiu antpilu augalus galima laistyti 10 kartų praskiestu skiediniu, kurį pasigaminti reikia prieš pat naudojant. Šios ekologiškos trąšos skatina daržovių augimą, dirvoje sparčiau veisiasi sliekai. Tačiau žinotina, kad dilgėlių antpilo nemėgsta ankštinės ir svogūninės daržovės (žirniai, pupelės, lęšiai, pupos, svogūnai, česnakai, porai).

Šiltnamyje daržoves galima lieti paruoštu dilgėlių tirpalu įjungiant lašelinę sistemą. Tirpalą būtina kruopščiai perkošti, kad neužsikimštų purkštukai.

Petras Basalykas

„Esu girdėjęs, kad rudenį reikia perkasti dirvą vaismedžių vainiko plote. Ar tikrai to reikia?“

Rudenį tikrai patartina perkasti dirvožemį vaismedžių vainiko plote. O priežastis ta, kad perkasus žemę tarp grumstų pateks ir žiemą užšals vanduo, kuris užšaldamas pražudys daugelį žiemojančių kenkėjų. Be to, perkastoje žemėje pagerėja oro apykaita. Tačiau, jei apie sodo augalus neravėjote piktžolių, o jas nupjovėte ir vietoje panaudojote kaip mulčią, žemė vaismedžių vainiko plote nesukietėjo, o atvirkščiai, tapo puresnė ir geriau praleidžianti orą. Tokiu atveju dirvožemio apie vaismedžius perkasti nereikia.

„Ar sodo augalus reikia laistyti ir rudenį?“

Jei vasaros pabaiga ir rudens pradžia buvo sausa, rudenį vaismedžius tikrai būtina palieti. Atsiminkite ir tai, kad žiemoti pasiruošusiems sodo augalams būtinas vanduo, nes jo pritrūkę šaltomis žiemomis vaismedžiai gali iššalti. Verta atminti, kad šaltis ne tiek nušaldo, kiek išdžiovina jaunus sodo augalų ūglius.

Česlovas Paulauskas

„Rasos" visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.