Apie žemės ūkio politikos aktualijas – Briuselyje, Seime ir Prezidentūroje

„Paskutinės naujienos – LŽŪT nariai ruošiasi važiuoti į Briuselį. Birželio 3-ąją suplanuoti du susitikimai – pirmasis bus su Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir našumo įgyvendinimą bei supaprastinimą. Šį susitikimą derina Latvijos atstovai, mat į Briuselį važiuosime kartu su Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijų nariais. Bus aptariamos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) problemos, kad būtų išsaugotas tiesioginis ir atskiras BŽŪP finansavimas. Kita tema, aktuali visoms Baltijos šalims, yra tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimas visoje Europos Sąjungoje (ES). Norisi, kad liktų ne tik atskiras biudžetas, bet jis būtų sąžiningas ir teisingas. Tai aktualu ne tik Lietuvai, bet visoms Baltijos šalims. O kad būtų stipresnė derybinė pozicija, susitikimuose dalyvausime visų Baltijos šalių atstovai.

Tą pačią dieną vyks susitikimas ir su Europos Parlamento (EP) AGRI komiteto pirmininke Veronika Vrecionová. Pokalbio tema ir klausimai panašūs, nes EP yra vienas iš sprendėjų išsaugant biudžetą ir suvienodinant tiesiogines išmokas. Taip pat deriname, gal pavyks pasiaiškinti daugiau problemų, bet pagrindinės yra jau paminėtosios. Į Briuselį vyksiu aš, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas ir kt.

Planuojamas ir susitikimas Prezidentūroje, o prieš tai LŽŪT nariai buvo susitikę su visų šešių Seimo frakcijų nariais, kalbėta apie mokesčių pertvarką ir biurokratinės naštos mažinimą. Seimo opozicinės frakcijos, atrodo, labai palaiko mus, žemdirbius. Taip jau yra – visada opozicija būna besikreipiančiųjų pusėje. Pagrindiniai akcentai – būtent gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir bendros mokesčių naštos mažinimas. Svarstomas GPM, „Sodros“ mokestis, sveikatos mokestis – tai atskiri mokesčiai, bet ūkininkai aiškina, kad visa ta didžiulė mokesčių našta užgula jų pečius. Ir labiausiai tų ūkininkų, kurie dirba pagal individualią veiklą. Pvz., žemės ūkio bendrovėms keičiasi tik pelno mokestis – buvo 15 proc., padarė 16 proc., o nuo kitų metų nori 17 proc. Realiai nuo šių metų 1 proc. didėja tik pelno mokestis. Buvo siūlymų, kad ūkininkai galėtų registruotis kaip juridiniai asmenys, kurti uždarąsias akcines bendroves (UAB), bet tai nelengva procedūra, nes jie turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), bankams. Taip neįmanoma, kad vieną dieną imsime ir perregistruosime ūkį į UAB – būtų nemažai vargo, todėl toks siūlymas žemdirbiams nepriimtinas.

Dabar diskutuojama dėl 32–36 proc. GPM. ŽŪM svarsto, kad galbūt maksimalus GPM mokestis žemdirbiams galėtų būti ne didesnis kaip iki 20 proc. Visi ūkininkai dirba pagal individualią veiklą, tik UAB – kitaip. Dėl to ir kyla problemų būtent ūkininkams. Mokesčių našta labiausiai užgultų smulkesnius ir vidutinio dydžio ūkius, kuriems dar neatsiranda „Sodros“ lubų. O kai jos atsiranda, tai susidarytų situacija, kai daugiau uždirbantiems, nors tokių yra nedaug, tampa lengviau, nes tada jiems nebedidėja „Sodros“ mokesčiai. Todėl visi pasisako, kad į mokesčius reikia žiūrėti kompleksiškai, kad GPM ir „Sodros“ mokestis būtų koreguojami vienu metu.

Iš „Nemuno aušros“ frakcijos buvo siūlymas registruotis juridiniais asmenimis, nebūtina kurti UAB, galima registruotis ir mažosiomis bendrijomis. Tada mokestinė našta būtų šiek tiek kitokia. Bet ūkininkai prieštarauja, kad tuomet jie nebebus ūkininkai, o ir perėjimas nėra toks paprastas. Dabar ūkininkas nors ir rizikuoja visu savo turtu, bet supranta, kad jis yra ūkininkas, o ne kokia nors įmonė, kažkoks UAB. Mūsų susitikimuose su parlamentarais paskutiniai buvo socialdemokratai. Bet ir iš jų pažadų, kad „atėjote, ačiū, ir jums padėsime“, nebuvo. Jie irgi negarantavo, kad ūkininkams bus pritaikyta kažkokių išimčių. Todėl nuotaikos po šių susitikimų kol kas nėra linksmos. Aišku liberalai ir konservatoriai gali sakyti, kad jie tokios pasiūlytos mokesčių reformos nepalaikys, bet jie yra opozicijoje ir bet kokiu atveju jų balsų neužtektų valdančiųjų sprendimams sustabdyti – turi pagelbėti ir dalis iš  valdančiųjų. Sauliaus Skvernelio demokratai pasakė, kad jie yra tik mažieji partneriai, jų tik tiek tėra, o ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas dr. Kęstutis Mažeika teigė, jog žiūrės, kad mokesčiai būtų pakoreguoti ir jie tiek daug neišaugtų. Pamatysime, kaip bus. Jau po pirmojo pateikimo koregavo – padaryta šiokia tokia korekcija. Bet koks bus priimtas galutinis variantas dar nėra aišku – dar nešviečia laimės žvaigždė. Tad lieka Prezidentas, su kuriuo apie tai irgi bandysime kalbėtis.

Su Prezidentu ar jo patarėjais aptarsime ir ES biudžetą, kad būtų atskiras žemės ūkio biudžetas. Prezidentas dėl jo derasi, taip pat ir dėl tiesioginių išmokų bei tos pačios mokesčių politikos jau mūsų šalyje, kadangi jis ir parašą deda, ir Vyriausybė su juo derina. Kalbėsimės ir dėl biurokratinės naštos mažinimo, ir dėl įsiterpusios valstybinės žemės pardavimo. Tad apie visas aktualijas ir problemas bus pašnekėta su visa mūsų valdžia. Tikimės palankesnių rezultatų, kad žemdirbiams nebūtų užkrauti tokie dideli mokesčiai, sumažėtų biurokratinė našta.

Šiemet mūsų žemdirbių laukia blogi metai. Grūdų supirkėjai sutartyse už kviečius nori fiksuoti 170 Eur/t kainą, todėl į daugelio ūkininkų duris pasibels labai didelės nelaimės. Trąšos pabrangusios, dar ir gamta nepasigailėjo – daug daržovių iššalo, soduose bus tik apie 80 proc. obuolių ir uogų derliaus. Daug kur rapsus išdaužė kruša. Šiandien žolės pievose nėra – nebus ką šienauti. Ir dar šalia šių bėdų valdžia nori didinti mums mokesčius. Kai ūkininkas investuoja į savo ūkį, tai investicijos atsiperka tik per penkerius metus, o štai juridiniams asmenims, žemės ūkio bendrovėms investavus pelno mokestis yra sumažinamas. Tokie dalykai ūkininkus varo į neviltį – kai kas galvoja, kad tą ūkininką galima tampyti kaip gumą ir tai tęsis iki begalybės. Bet taip nėra.

Mūsų šalyje brangiausias maistas, to priežastis aiškinasi Maisto taryba. Pakviesta į Maisto tarybos posėdį Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė tik pasijuokė, pasityčiojo, sakydama, kad prekybos tinkluose dirba apie 100 tūkst. žmonių ir juos reikia išlaikyti. Susidaro įspūdis, kad maisto produktų kainas diktuoja prekybos tinklai, vėliau iš gauto pelno skelbiantys apie nuolaidas, akcijas. Galų gale pažiūrėkite, kokie yra prekybininkų pelnai ir kokie ūkininkų...

Kitas dalykas – koks ūkininkų vidutinis amžius? Parodykite nors vieną jauną ūkininką, kuris imtųsi statyti fermą, dirbtų žemę ir gamintų pieną. Nėra tokių. Apie tai bandysime šnekėtis su EK pirmininkės pavaduotoju V. Dombrovskiu. Dar deriname, kaip susitikti su žemės ūkio komisaru ir Lietuvoje rinktais EP nariais.

Kalbamės ir su Prezidentūra, Prezidento patarėjai siūlė surengti išvažiuojamąjį susitikimą kurioje nors apskrityje. Nuo mūsų Prezidento priklausys, kai Vadovų Taryboje bus sprendžiama dėl lėšų žemės ūkiui. Kad neatsitiktų taip, kaip Dalia Grybauskaitė „nugrybavo“ 3 mlrd. Eur Kaimo plėtros programos lėšų.

Gegužės 28-ąją eisime pas aplinkos ministrą, reikia pasikalbėti apie statybų reikalus, žemės pardavimo ir kitas problemas. Ir dėl „buterbrodinių“ mokymų vieną kartą reikia padėti tašką. Mūsų universitetai galėtų rengti mokymus, kai kiekvienas ūkininkas turės finansinius krepšelius konsultavimui. Tada mokymai bus vykdomi tokie, kokių norės ūkininkai. Mes norime įsprausti Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) į kampą, kad jie su savo „buterbrodiniais“ mokymais dingtų nuo arenos. Praktiškai dabar ten veikia tik konsultavimo grupė. Aš juokaudamas siūliau Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriui Gintui Sauliui Cironkai pasiimti ŽŪR ir tada jis turėtų LŽŪKT filialą Kaune.

Taip ir kovojame už žemdirbių teises, už žemdirbių išlikimą, juk dabar jau daug kas skelbiasi parduodantys ūkius, nes jie tiesiog „nebepaveža“ to sunkaus ūkininkavimo vežimo. Jeigu tylėsime, nieko nesakysime, tai valdžia ir toliau tyčiosis iš mūsų.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.