Įdomu: Lietuvos 2024 metų rūšių dešimtukas

Dešimtukų tikslas – visuomenei plačiau pristatyti valstybės gamtos turtų įvairovę ir skirtingumą.

Metų organizmų rūšis bei gamtinę buveinę kasmet renka Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VATT) ekspertai, ornitologų, mikologų, botanikų ir kitų gamtosauginių organizacijų atstovai.

2024 metų TOP 10 organizmai

1. Mažoji musinukė | Ficedula parva,
2. Rudajuostė skėtė | Sympetrum pedemontanum,
3. Durpyninis bereinis | Chamaedaphne calyculata,
4. Vėjažuvė | Belone belone,
5. Riestalapė lieknė | Paludella squarrosa,
6. Pilkoji rupūžė | Bufo bufo,
7. Rudeninis bobausis | Gyromitra infula,
8. Paprastoji voverė | Sciurus vulgaris,
9. Marmurinis kryžiuotis | Araneus marmoreus,
10. Plaukuotasis papartuolis | Phegopteris connectilis.

2024 metų buveinė: rūšių turtingi briedgaurynai (kodas 6230).

Metų buveinė

Europos Bendrijos svarbos pievų buveinės Rūšių turtingi briedgaurynai (žr. titulinę nuotr.) Lietuvoje dažniausiai aptinkamos nedideliais ploteliais išsibarsčiusios papelkiuose, paežeriuose, upių slėniuose – ten, kur vyrauja rūgštūs ir maisto medžiagų neturtingi dirvožemiai. 

Šio tipo buveinėse dažniausiai vyrauja stačioji briedgaurė (Nardus stricta) – daugiametis žemas žolinis augalas, kurio siauri, vidurvasarį išsiriečiantys lapai sudaro tankius kerus ir primena tankų briedžio kailį – gaurus. Iš to ir kilo augalo pavadinimas. Kartais šio tipo buveinėse, kuriose briedgaurių gausumas būna nedidelis, išryškėja kitos, taip pat sausas augavietes mėgstančios rūšys – pagulusioji tridantė (Dantonia decumbens) ar avinis eraičinas (Festuca ovina).

Rūšių turtingų briedgaurynų buveinės žemažolės, todėl jose gali augti nekonkurencingų rūšių augalai, tarp kurių yra labai retų rūšių, tokių kaip siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe), pievinė gencijonėlė (Gentianella amarella), žalioji gegūnė (Dactylorhiza viridis), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), retų rūšių varpeniai – šakotasis (Botrychium matricariifolium), daugiaskiltis (Botrychium multifidum), mažasis (Botrychium simplex), kalninė arnika (Arnica montana).

Dėl briedgaurynuose augančios pievinės miegalės (Succisa pratensis) juose galima aptikti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje saugomos auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) drugius ir vikšrus. Šiose buveinėse galima stebėti ir kitas apyretes drugių rūšis – mažąjį perlinuką (Boloria dia), rudgelsvę šaškytę (Melitaea cinxia).

Dirvožemio rūgštingumas ir maistinių medžiagų trūkumas bei ekstensyvus ganymas yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys šios buveinės egzistavimą. Briedgaurynai palyginti ilgą laiką išlaiko būdingą rūšių sudėtį ir struktūrą, o apleisti ilgainiui apauga krūmais ir mišku.

Buveinė yra aplinka, kurioje gyvena gyvūnai arba auga augalai, paprastai nustatoma pagal ten esančių augalų rūšių sudėtį ir fizinius bei geografinius aplinkos požymius. Natūralios buveinės yra ypatingai svarbios saugant augalų ar gyvūnų rūšis, nes buveinė yra įvairiausių gyvųjų organizmų namai.

Lietuvoje yra 54 skirtingi buveinių tipai. Išskiriamos jūros, pajūrio ir smėlynų, gėlųjų vandenų, viržynų ir krūmynų, pievų, pelkių, atodangų ir miškų buveinės. Siekiant efektyvaus saugomų rūšių populiacijų ir buveinių išsaugojimo, Europoje kuriamas vientisas ekologinis jų tinklas Natura 2000.

VSTT informacija