Limonių kaime ūkininkaujantis Dominykas Kisielius valdo 133 hektarus žemės. 25 metų jaunas ūkininkas Dominykas puoselėja augalininkystės ūkį: augina kviečius, miežius, rapsus, kvietrugius ir žirnius. Pasak jo, kviečiai yra produktyviausia kultūra, todėl jais turi užsėjęs apie 35–40 proc. turimos žemės. Šiemet jų byrėjo po 5 tonas iš hektaro, žirnių – po 2,5 tonos iš hektaro. Deja, šiųmetė kaina žemesnė (216–230 eur./t), anksčiau mokėdavo po 250 eur.
Dominykas džiaugiasi, turėdamas didžiulį technikos ūkį, daug padargų įgijo pagal projektus, šiuo metu yra parašęs projektą dėl pastatų modernizavimo.
Edita ir Karolis Mučiniai ūkininkauja Vičiūnų kaime. Ūkininkavimo ėmėsi vos baigęs vidurinę mokyklą. Baigęs mokyklą, dar bandė studijuoti kūno kultūrą ir technologijas Lietuvos edukologijos universitete, dirbo Anglijoje, bet viską nurungė meilė Lietuvai ir gimtajai žemei.
39 metų vyras valdo 125 hektarus dirbamos žemės, augina kviečius, vasarinį rapsą, kvietrugius, vasarinius miežius, prastose žemėse pasėja ir rugių. Karolis džiaugėsi, kad šiemet kviečių prikūlė net po 6 tonas iš hektaro. Jis nesibaido ir naujovių. šiemet pasodino 1 hektarą ir 27 arus bulvių. Kol kas nežino, ar sodins ir kitais, nuspręs, kai baigs kasti visą derlių ir įvertins gautą pelną.
Karolio technikos ūkis išties didžiulis: 3 traktoriai, galingas kombainas, sunkvežimis, krautuvas, ekskavatorius ir daug kitokios smulkesnės technikos. Vyras turi visą apleistoms žemėms įkultūrinti skirtą techniką.
Mėsinius galvijus augina Jauniūnuose gyvenantis Nerijus Sinkevičius. Kitame darbe vadybininku dirbantis jaunas vyras prie namų esančiose pievose spėja apžiūrėti ir 40 Angus'ų veislės galvijų bandą. Jie plačiai paplitę pasaulyje ir pagal skaitlingumą užima antrąją vietą po Herefordų. Jie nereiklūs, ištvermingi ir lengvai prisitaiko įvairiomis sąlygomis, pasižymi puikiomis žolinio pašaro vartojimo savybėmis. Dalį tvirtų mėsinių galvijų ūkininkas planavo parduoti dar vasarą, bet, kritus supirkimo kainoms, laukia geresnių laikų.
Nerijus prižiūri 56 hektarus žemės, 15 iš jų paveldėjo iš senelio Liudviko Sinkevičiaus, o likusius 41 hektarą nuomoja. Jis planuoja steigti ekologinį ūkį. Toks ūkininkavimo modelis jo visai negąsdina, tiesiog bus daugiau patikrinimų, o visa kita bus tikrai gerai.
Pasakodamas, kaip pavyko sukaupti pašarų, N. Sinkevičius sakė, jog vienam raguočiui reikia žiemai paruošti 10 „rulonų“ pašarų, o šiais metais iš hektaro susukti pavyko tik 6–7, o tai gana kuklu. Teko su šienavimo technika nukeliauti netgi iki Utenos, kol pasigamino reikiamą kiekį pašarų.
Kantrimiškio kaime gyvenantys Dovilė ir Darius Janukaičiai tvarkosi 36 hektarų augalininkystės ūkyje. Ūkininkauja nuo 2015 metų, augina kviečius, rapsą ir miežius. Per 50 proc. viso ūkio užima kviečių laukai, jie šiemet atseikėjo beveik po 7 tonas iš hektaro, rapso byrėjo apie 3 tonas iš hektaro, o miežių derlius buvo kuklokas.
Janukaičių sodyba labai išpuoselėta, daug gėlių, visžalių augalų, įrengta „Katinų alėja“, sumeistrautos sūpynės, daug metalo dirbinių.
Musninkėlių kaime ūkininkaujančių Eglės ir Kęstučio Dikčių valdose apie 80 hektarų žemės, 60 iš jų užima grūdinės kultūros, ūkininkai augina kviečius, rapsus ir miežius. Nenuostabu, kad ir didžiuliame angare, ir šalia jo stovėjo kombainas, traktoriai, net kelios priekabos, purkštuvai ir kiti prietaisai. Pasak šeimininko, visą techniką jis skirstąs į tris grupes: prieškarinę, sovietinę ir novatorišką.
Iki praūžusios audros ūkininkas spėjo pasidžiaugti kviečių derliumi: iš hektaro prikūlė net po 5 tonas. Bet po audros, kuldamas likučius, sulaukė kuklaus derliaus.
Agnė ir Vytenis Bulaukai užsiima braškininkyste Žvagakalnio kaime. 2015 metais. Pradėjęs ūkininkauti turėjo pusantro hektaro braškynų, suprato, jog lauko uoga yra rizikingas verslas, daug kas priklauso nuo gamtos išdaigų – lietaus ir sausros.
Pradžioje buvo labai sunku su darbuotojais ir produkcijos realizacija. 2021 metais ėmėsi projektinės veiklos ir pradėjo statyti šiltnamius. Jų dabar turi net keturis, užimančius po 1 000 kvadratinių metrų. Sezono metu per dieną priskina nuo 500–700 kg iki pusantros t uogų. Braškių skynėjai darbą pradeda 4–5 valandą ryto ir dirba iki 15 valandos. Šeimininkas neslepia, kad darbo ūkyje yra visus metus, nesezono metu dirba 3 darbuotojai, sezono – 15 žmonių, yra buvę, kad net 40 skynėjų darbavosi braškyne.
Pasak Vytenio, per sezoną prirenkama po 30–40 t. Visa produkcija realizuojama Lietuvoje, daugiausia parduodama Benedikto turguje. Bulaukų ūkyje dar auginami „Glorielle“ veislės braškių daigai. Juos atsigabena iš Vokietijos.
Vis tik ūkyje yra ne tik didžiulis braškynas ir milžiniški šiltnamiai, bet ir šilauogių laukai, kuriuose auga per 1 200 krūmų.
Boleslavos viensėdyje ūkininkaujantis Donatas Ručinskas tvarkosi 309 hektarų augalininkystės ūkyje. Pasak Donato, ūkininkauja nuo 2017 metų, augina kviečius, rapsus, žirnius ir grikius. Tiesa, grikiai šiais metais „pabėgo“.
Ūkininkavimo keliu eiti jį paragino tėvai. Modernūs ūkiniai pastatai dera su rekonstruota akmenine arklide, senu klojimu ir šimtamečiu gyvenamuoju namu. Visur jauku ir gražu, o nuo aukšto kalno atsiveria fantastiškas vaizdas. Tokių gyvybingų vienkiemių visoje Lietuvoje yra nedaug, o Boleslavos yra unikalus.
Jaunasis ūkininkas norėtų savo žemėse pastatyti apžvalgos bokštą, tuomet iš karto pakiltų aplinkinių Bagaslaviškio miestelio, Sedūnų, Vaiškūnų kaimų gyventojų sklypų vertė. Iš Boleslavos viensėdžio matosi Vilniaus TV bokštas, Elektrėnų kaminas, Kaunas ir kitos įdomybės.
Aplankiusi visus septynis ūkius, vertinimo komisija įsitikino ir labai pasidžiaugė, kad kasmet vis sunkiau išrinkti šio konkurso nugalėtojus, nes Širvintų rajono ūkiai daro akivaizdžią pažangą, modernėja. Kiekvienas aplankytas ūkis vertas tapti konkurso „Širvintų rajono metų ūkis 2023“ nugalėtoju. Teko nelengva užduotis, nes rajono ūkininkai puikiai tvarkosi, sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėse, taiko inovacijas. Susumavus komisijos balus, skirtus pagal nustatytus kriterijus, visgi laimėtojai išrinkti. Jie bus apdovanoti ir pasveikinti specialiame renginyje, skirtame ūkininkams.
Parengta pagal Romo ZIBALO, Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario, fotoinformaciją