Apleistos žemės sąvoka – atgyvena?

NŽT paskelbė, kad Lietuvoje gegužės 1-ają iš viso buvo 31 580 ha apleistos žemės (apie 0,9 proc. šalies bendro žemės ūkio naudmenų ploto).

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, kuriuos šią savaitę parlamentiniame komitete įvardijo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, apleistų plotų nustatyta daugiau ؘ– 31 680 ha. Tai 23,3 tūkst. ha privačios žemės bei 8,4 tūkst. ha valstybinės (iš Nekilnojamojo turto registre įregistruotos – 2,9 tūkst. ha).

Palyginti su 2014 m. buvusia apleistų žemių situacija, dabar tokių plotų yra likę tik apie dešimtadalį.

Jokia paslaptis, kad daugiausia apleistų žemės ūkio naudmenų telkiasi šiaurės rytinėje, rytinėje ir pietinėje Lietuvos teritorijos dalyse. Tai lemia žemdirbystei nepalankūs veiksniai: vietovių miškingumas, ežeringumas, kalvotas reljefas, mažas dirvožemio našumas. O šiauriniuose ir Vidurio Lietuvos rajonuose apleistų žemės ūkio naudmenų yra mažiausiai.

Svarsto keisti

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto, kad apleistų žemės ūkio naudmenų teisinį reglamentavimą galima būtų keisti.

Pagal dabartinį apibrėžimą, kurį pateikia Žemės mokesčio įstatymas, „Apleistos žemės ūkio naudmenos – sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotai, nustatyti nuotoliniais kartografavimo metodais Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.

Pagal siūlomą viziją, esamą apleistų žemės ūkio naudmenų sąvoką galima būtų taikyti tik miesto gyvenamosioms teritorijoms. O kaimo vietovėse apleistais žemės ūkio naudmenų plotais įvardyti tik tuos, kurių negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (dėl antropogeninių veiksnių sukeltos taršos ar erozijos). ŽŪM mano, kad kaimo gyvenamosiose teritorijose plotus, apaugančius sumedėjusiais augalais, galima būtų pripažinti kraštovaizdžio elementais ir sudaryti galimybę šių plotų savininkams ar naudotojams pasinaudoti ES parama už šių elementų deklaravimą.

Jeigu tam pritartų politikai, ministerija inicijuotų Žemės mokesčio įstatymo pakeitimą bei keistų Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą 2013 m. kovo 21 d.

Parlamentinio komiteto narys Juozas Baublys įsitikinęs, kad teisės aktų pakeitimai vėluoja: „Tas jau turėjo būti padaryta, kad visa nedirbama  žemė būtų deklaruojama kaip negamybiniai plotai“.  

Taip pat politikas išreiškė nuomonę, jog apleistos žemės sąvoka turėtų likti tik valstybinei žemei. Kas dėl privačios – tegul būna palikta spręsti pačiam savininkui, ką su žeme daryti.

„Atsakingi už valstybinę žemę abejingai žiūri, kitiems mokesčiai didinami“, – stebėjosi J. Baublys. Jo minčiai pritarė ir daugiau parlamentinio komiteto narių.

Dėl to, kad teisės aktų inicijavimas vėluoja, ŽŪM nelabai nori sutikti, nes esą dabar yra pirmieji Strateginio plano įgyvendinimo metai. Tik dabar aiškėja, kas yra tobulintina.

Galvosūkis ir dėl savaiminių miškų

Į apleistų žemių sąvoką iki tam tikro laiko patenka ir medžiais savaiminukais apauganti žemė. Kai medžiai pasiekia 20 metų amžių, žemės savininkai pagal numatytą procedūrą turi gauti Valstybinės miškų tarnybos įspėjimą – paraginimą apsispręsti, ką jis su čia žeme nori daryti: šalinti medžius ir išsaugoti žemės ūkio paskirtį, ar leisti jai apgauti mišku.

Aplinkos ministerija (AM) pripažįsta: nėra gerai, kad mišką auginti nusiteikę savininkai dabar finansiškai nepaskatinami. Ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis sakė, kad išeitis yra svarstoma: „Vykdant tolesnę inventorizacija, per Klimato veiksmų planą numatyti paskatinimą savininkams, kad būtų paskata auginti mišką. Kol kas tik svarstoma Vyriausybės lygmeniu“.

VMT kasmet į miškus įtraukia 200–400 ha savaime miškais apaugusios žemės. Šiais metais jtraukta 200 ha.

ŪP portalo informacija

ŪP redakcijos nuotr.