Aplinkosaugininkai ginkluosis?

Pagrindinė funkcija – prevencija

„Mano siūlymai stiprins aplinkosaugos kontrolę Lietuvoje, neabejoju, kad pareigūnai gaus naujų instrumentų, kurie reikšmingai keis situaciją, ypač kovojant su neteisėtu atliekų, šiukšlių, padangų, statybinio laužo išmetimu gamtoje, miškuose, neteisėtu žuvų, kitų gyvosios gamtos išteklių naudojimu“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė įstatymo pataisų projekto autorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Linas Jonauskas.

Anot jo, į įstatymo pataisų projektą įtrauktos ir nuostatos, užtikrinsiančios aplinkosaugininkams didesnį saugumą ir socialines garantijas. Aplinkosaugos srityje dirba daugiau kaip 300 inspektorių, iš jų apie 60 yra gyvosios gamtos inspektoriai, turintys leidimus naudoti tarnybinius ginklus, tačiau budėjimo metu į iškvietimą dažnai turi reaguoti ir pareigūnas, einantis pareigas kitoje srityje, ypač savaitgaliais, švenčių metu ar naktimis.

„Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimas suteiks teisę visiems pareigūnams, kurie dirba gyvosios gamtos srityje, pagal savo norą ir poreikį gauti tarnybinius ginklus ir jais naudotis. Siūlau įstatyme numatyti, kad šaunamuosius ginklus galėtų naudoti visi pareigūnai, de facto vykdantys gyvosios gamtos apsaugos funkcijas. Tokia pakeitimo esmė. Didelės finansinės naštos biudžetui tai sudaryti neturėtų. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) ginklų turi, šaudmenų – taip pat, nebent reikėtų nedidelių jų papildymų. Geriausiu atveju išlaidos sudarytų keletą tūkstančių eurų per metus“, – aiškino L. Jonauskas.

AAK pirmininko teigimu, tai, kad ginklų reikia į incidentus operatyviai reaguojantiems inspektoriams, rodo kiekvienais metais nutinkantys įvairūs atvejai, kai pareigūnai užpuolami kirviais, kastuvais ir kitokiais įrankiais bei daiktais. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Lašišos“ akcijos metu pareigūnas buvo aptalžytas akmenimis.

L. Jonauskas akcentavo, kad aplinkosaugoje ginklai visada buvo naudojami, o jų pagrindinė funkcija – prevencija. „Tikiuosi, kad taip ir toliau išliks, ginklų realiai panaudoti nereikės. Gyvosios gamtos inspektoriams pagal pareigybę priklauso tarnybiniai ginklai, kurie išduodami įstatymų numatyta tvarka, o visiems kitiems bus suteikiami, jei jie norės ir atitiks teisės aktuose numatytus reikalavimus. Tai nebus prievolė, – kalbėjo ŪP pašnekovas. – Aplinkosaugos inspektoriams, kaip ir visų kitų institucijų pareigūnams, ginklų išdavimo, laikymo ir panaudojimo reikalavimai yra tokie patys. AAD užtikrina, kad nuolat vyktų pratybos, įgūdžių atnaujinimas ir tobulinimas, kad pareigūnai gautų naujausias žinias apie ginklų panaudojimą. Čia nieko naujo niekas nesugalvojo, veikianti tvarka yra gera. Per savo darbo praktiką nepamenu nė vieno incidento dėl netinkamo ginklų panaudojimo ar laikymo. Atsižvelgus į tai, kad dabar yra didesnis grėsmės lygis iš nedraugiškų šalių, nemanau, kad bus blogai, jei daugiau žmonių mokės naudotis šaunamaisiais ginklais.“

Parlamentaro nuomone, pozityvu, kad pareigūnai išmoks naudotis šaunamaisiais ginklais ir turės leidimus jais naudotis. Norinčiųjų turėti tarnybinius ginklus neturėtų būti šimtai, galbūt jų bus kelios dešimtys, tačiau galimybė turėti tarnybinį ginklą bus suteikta visiems pareigūnams, vykstantiems į gyvosios gamtos patikrinimų reidus, įvykių tyrimus.

Teisės akto projektas papildytas ir siūlymu, kuriuo sulyginamos aplinkosaugininkų ir vidaus tarnybos statutinių pareigūnų garantijos. Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektu siekiama griežtinti sankcijas už privalomųjų nurodymų neįvykdymą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisos įsigalios, jei joms pritars Seimas bei įstatymo pataisas pasirašys prezidentas.

Kategoriškai „prieš“

„Man įdomus aplinkosaugininkų vaidmuo atliekant aplinkos apsaugą – medžiotojų klubai ir būreliai beveik savarankiški, žvėrims, išskyrus briedžius ir vilkus, nėra medžioklės limitų. Vadinasi, jei klubai tvarkosi patys, tai aplinkosaugininkų vaidmuo gamtai ir tiriant pažeidimus kuo toliau, tuo mažesnis. Beveik nelieka ką tikrinti, nes lieka tik medžioklės terminai – kada ką medžioti“, – ŪP teigė R. Ribačiauskas.

LMS „Gamta“ vadovas įsitikinęs, kad pažeidimų protokolų rašymas susiveda į medžioklės lapų tikrinimą ir klaidelių juose paieškas: „Tai smulkūs nusižengimai, kurių iš esmės niekas neturėtų tikrinti. Europoje jau daug kur nėra medžioklės lapų. Manau, kad tai pasieks ir Lietuvos medžiotojų klubus. Aplikosaugos apsiginklavimas neišspręs jų darbo kokybės problemų ir nepagerins darbo rezultatų.“

R. Ribačiauskas tikino nežinantis paskutiniu metu vykusių jokių rezonansinių bylų, kuriose figūruotų kokie nors šiurkštūs brakonieriavimo atvejai: „Nagrinėtas bylas galima būtų pavadinti daugiau diskusinėmis dėl neteisingai užpildytų dokumentų ir panašiai. Kas yra brakonieriavimas, jei nėra medžioklės limitų, likę tik terminai? Ar reikia galingos aplinkos apsaugos inspektorių armijos, kad tikrintų medžioklės lapus? Mano ir kolegų nuomone, aplinkosaugininkai, turėdami pakankamai priemonių – filmavimo kamerų, dronų, dujų balionėlių, antrankių, jau gali pasiekti savo darbo rezultatų.“

Didelę medžiotojo patirtį turintis ŪP pašnekovas svarstė, kad galbūt norima situaciją piešti tamsesnėmis spalvomis, prašant duoti to ar ano ir žadėti geriau atlikti savo pareigas. Jis akcentavo, kad medžiotojai pakankamai tvarkingai ir teisingai medžioja, o tai rodo ir žvėrių skaičiaus didėjimas. Esą kitaip mes neturėtume 100 tūkst. elnių – jie būtų išmedžioti.

„Ginklai problemų neišsprendžia, galbūt jų turėjimas kišenėje suteikia saugumo jausmą, bet tarnybiniai ginklai sukelia ir problemų. Po darbo jie turi būti seifuose, jų negalima panaudoti savigynai, negalima panaudoti prieš žmones, neturinčius ginklų. Gali nutikti taip, kad neadekvačiai panaudojus ginklą, galima atsisėsti ir į kalėjimą. Aplinkosaugininkų užpuolimas kirviais, kastuvais, akmenimis – pavieniai atvejai. Gal geriau naudoti elektrošoką, nes kartais ginklų turėjimas sukelia daugiau problemų, nei jų neturėjimas. Aš esu kategoriškai prieš didesnį aplinkosaugininkų apginklavimą, kad jie tikrintų medžioklės lapus ir rašytų protokolus demonstruodami savo revolverius“, – savo nuomonės neslėpė LMS „Gamta“ vadovas.

Nėra blogai

Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) direktorius Gediminas Vaitiekūnas nėra nusiteikęs taip kategoriškai, kaip jo kolega R. Ribačiauskas, prieš galimybę gyvosios gamtos aplinkos apsaugos darbuotojams turėti tarnybinius ginklus.

„Jeigu aplinkosaugininkams neramu be ginklų, tegul juos turi. Svarbiausia, kad mokėtų tinkamai ir teisingai naudotis“, – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas vertino G. Vaitiekūnas.

Anot jo, niekur nei spaudoje, nei per kitas žiniasklaidos priemones negirdėjo, kad inspektoriai būtų užpulti kokio nors reido metu, kad buvo iškilęs pavojus jų sveikatai ar net gyvybei. „Manau, kuo daugiau bus žmonių, mokančių tinkamai naudotis ginklais, kai tokia geopolitinė situacija, tuo bus geriau ir ramiau. Ar tarnybinių ginklų reikia ir ne tik gyvosios aplinkos inspektoriams, bet ir jų kolegoms, dirbantiems kitose srityse, vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Pastaruoju metu šios srities pareigūnų darbas yra dokumentų tikrinimas, bet jei jie mano, kad reikia ginklų, tegul nešiojasi“, – dėstė ŪP pašnekovas.

Nėra būtini

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.