Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų užtikrinta, jog jie nekelia pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui. Netinkamai tvarkomos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis, taip pat patekti į gyventojų šulinius. Dėl šios priežasties draudžiama skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės bet kuriuo metų laiku.
Šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų gyvenančių žmonių sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro ir vandens telkinių taršą.
Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant mėšlu, srutomis, ganant gyvulius) negali viršyti 170 kg/ha. Laikoma, kad 1 SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto.
Draudžiama mėšlą, srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. su šiomis išimtimis:
Draudžiama mėšlą, srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės.
Pūdymus, pievas, ganyklas ir žiemkenčius galima tręšti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus kukurūzus, kuriuos draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.).
Skystuoju mėšlu ir srutomis draudžiama tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis, jeigu atstumas iki gyvenamojo namo yra mažesnis nei 100 m, nebent yra gyventojo rašytinis sutikimas. Arčiau kaip 300 m nuo urbanizuotos teritorijos reikalingas seniūnijos sutikimas.
Tręšiant mėšlu ir srutomis turi būti naudojama tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai ir vėjui pučiant nuo apgyvendintų vietovių.
Už netinkamą mėšlo tvarkymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Pakartotiniai pažeidimai gali lemti didesnes baudas, iki 430 eurų fiziniams asmenims ir iki 1 100 eurų kitiems atsakingiems asmenims.
AAD informacija