Kaunas +25,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
Kaunas +25,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
123rf nuotr.

Aplinkosaugininkai apie mėšlo ir srutų tvarkymą bei tręšimo reikalavimus po kovo 20 d.

2025/03/20


Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nors po kovo 20 d. baigiasi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis. Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad mėšlas ir srutos nekenktų gamtai. 

Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų užtikrinta, jog jie nekelia pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui. Netinkamai tvarkomos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis, taip pat patekti į gyventojų šulinius. Dėl šios priežasties draudžiama skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės bet kuriuo metų laiku. 

Šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų gyvenančių žmonių sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro ir vandens telkinių taršą. 

Tręšimo normos ir terminai 

  1. Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant mėšlu, srutomis, ganant gyvulius) negali viršyti 170 kg/ha. Laikoma, kad 1 SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. 

  1. Draudžiama mėšlą,  srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. su šiomis išimtimis: 

  • Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc. Azoto kiekis dirvoje negali viršyti 40 kg/ha, ir draudžiama skleisti mėšlą ir srutas arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto. 
  • Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (nuolydis ne didesnis kaip 12 proc.), tačiau mėšlas ir srutos negali būti skleisti arčiau kaip 5 m nuo vandens telkinio kranto. 
  1. Draudžiama mėšlą,  srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės. 

  1. Pūdymus, pievas, ganyklas ir žiemkenčius galima tręšti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus kukurūzus, kuriuos draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.). 

  1. Skystuoju mėšlu ir srutomis draudžiama tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis, jeigu atstumas iki gyvenamojo namo yra mažesnis nei 100 m, nebent yra gyventojo rašytinis sutikimas. Arčiau kaip 300 m nuo urbanizuotos teritorijos reikalingas seniūnijos sutikimas. 

  2. Tręšiant mėšlu ir srutomis turi būti naudojama tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai ir vėjui pučiant nuo apgyvendintų vietovių. 

Reikalavimai šiaurės Lietuvos karstiniame regione 

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir telkinių pakrantės apsaugos juostos reikalavimai 

  1. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų. 
  2. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama skleisti mėšlą ir srutas neįterpiant jų į gruntą. 

Transportavimas 

  1. Asmenys, transportuojantys mėšlą ir srutas, privalo naudoti tinkamą techniką, imtis priemonių, kad mėšlas ir srutos nepatektų į aplinką ir neužterštų kelių. 
  2. Tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. 

Atsakomybė 

Už netinkamą mėšlo tvarkymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Pakartotiniai pažeidimai gali lemti didesnes baudas, iki 430 eurų fiziniams asmenims ir iki 1 100 eurų kitiems atsakingiems asmenims. 

mėšlo tvarkymo atmintinė

AAD informacija

Dalintis
2025/07/19

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsi...
2025/07/19

Septyniolika dienų – iki Žalgirio mūšio lauko

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Žmogus ir žirgas. Septyniolika dienų šiuo metu Kelmės rajone, Skruzdėlynės viensėdyje, gyvenantis Rytis Dragūnas savo Žemaitukų veislės žirgeliu Alniu jojo iki Griunvaldo, kur Ž...
2025/07/19

Grėsmė spygliuočių miškams

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pristato Europos Sąjungos prioritetinių karantininių kenkėjų sąraše įtrauktą drugį – Dendrolimus sibiricus. Šio kenkėjas Lietuvoje kol kas neaptiktas, tačiau ...
2025/07/19

Baltijos šalyse pigiausi degalai yra Lietuvoje, o benzinas Lietuvoje pigesnis nei Lenkijoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,8 procento, o dyzelino kaina padidėjo 0,3 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina nepakito, o dyzelino vidutinė kaina padidėjo 1 procentu. Palyginti su E...
2025/07/19

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupei metai buvo nuostolingi

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupė „Imlitex Holdings“ po pelningų 2023-ųjų pernai patyrė 1,86 mln. eurų grynojo nuostolio (užpernai – 757 tūkst. eurų pelno), jos konsoliduotos pajamos mažėjo 9,8 proc. iki 306 m...
2025/07/19

Nematomas pavojus duše: kodėl svarbu po atostogų bent minutei atsukti karšto vandens čiaupą?

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos...
2025/07/19

Rusijos alkoholio pramonė traukiasi

Rusija – keistų paradoksų šalis: nors rusai apskritai vartoja daugiau alkoholio, nei 2024 m., tačiau alkoholinių gėrimų gamyba smarkiai sumažėjo. Dėl to jau kenčia šalies biudžetas.
2025/07/19

Valstybės kontrolė: taikydama dirbtinį intelektą valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko

Pritaikydama dirbtinį intelektą (DI) valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko, bet tik 15 proc. institucijų juo naudojasi. Lietuvos viešajame sektoriuje neužtikrinama DI sistemų veikimui reikalinga infrastruktūra. 2021–...