Žemės ūkio organizacijų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad dar tik pradėjo nagrinėti AM pateiktą įstatymų pataisų paketą – jo apimtis yra didelė, tad reikia laiko įsigilinti.
„Jį šiuo metu nagrinėja įvairių sričių specialistai, tad kol kas negalime pateikti jokių įžvalgų ar išvadų, kokią įtaką jis turės žemės ūkio sričiai“, – komentavo ŽŪM.
Agrarininkams kol kas į akis labiausiai krito viena detalė – siūlymai griežtinti baudas ir sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus. Įstatymų projektų paketo aiškinamajame rašte nurodoma, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose nustatytus naujus sankcijų skyrimo ir apskaičiavimo principus bei užtikrinant, kad jos būtų proporcingos ir atgrasančios, numatoma atnaujinti juridiniams ar fiziniams asmenims taikomas sankcijas. Tiksliau tariant, jos bus griežtinamos. Už TIPK leidimų sąlygų nesilaikymą ir pažeidimą sankcija turėtų būtu ne mažesnė, nei gauta ekonominė nauda, o sunkiausių juridinio asmens padarytų pažeidimų atvejais – 3 proc. ūkio subjekto metinės apyvartos ES finansiniais metais.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad, pavyzdžiui, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), fiziniam asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu 6 tūkst. Eur bauda. Pažymima, kad ši riba buvo patvirtinta dar 2016 m., tačiau per šį laikotarpį dėl reikšmingos infliacijos ir ekonominės aplinkos pokyčių sumažėjo jos realioji vertė, o sankcijos veiksmingumas, proporcingumas ir atgrasumas nebeatitinka nei šiuolaikinių poreikių, nei tarptautinių įsipareigojimų. Tad pažeidėjus norima bausti griežčiau.
Šiuo metu TIPK leidimai reikalingi tik stambiems kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiams, o galvijų ūkiai į pramoninių išmetamų teršalų reglamentavimą nėra įtraukti. Tačiau tokios iniciatyvos aktyviai „stumiamos“. „AM vieną po kito „kepa“ teisės aktus, kurie turės pasekmių žemės ūkiui. Kokia gali būti kalba apie gyvulininkystės plėtrą, jeigu norima griežtinti sankcijas ir baudas už aplinkosaugos pažeidimus. Juk projektuose jau numatyta, kad TIPK reikės turėti ir tokiems ūkiams, kur laikoma 300 sąlyginių galvijų (SG). Tai būtų viso labo apie 150 melžiamų karvių kartu su prieaugliu. Toks ūkis vos pajėgia ekonomiškai išsilaikyti, o jam jau norima užmauti apynasrį. Ras kokį pažeidimą, pavyzdžiui, kvapų, kurių norma šiemet sugriežtinta, ir grasins didžiule bauda. Kas benorės laikyti karves ir gaminti pieną?“ – retoriškai klausė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Anot jo, nuogąstavimai galvijų ūkiams kyla paaiškėjus iniciatyvai keisti Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą dėl pramoninių ir gyvulininkystės sektoriuje išmetamų teršalų. Numatyta, kad iki 2026 m. gruodžio 31 d. Europos Komisija (EK), taikydama įrodymais grindžiamą metodiką ir atsižvelgdama į sektoriaus ypatumus, turi įvertinti poreikį imtis ES veiksmų, siekiant visapusiškai spręsti gyvulininkystės, visų pirma galvijininkystės, išmetamų teršalų problemas, ir apie tai pranešti EP ir ES Tarybai.
Be to, EK turėtų įvertinti būtinybę imtis veiksmų, kad būtų pasiektas pasaulinės aplinkos apsaugos tikslas, susijęs su vidaus rinkai pateiktais produktais, užkertant kelią teršalų išmetimui gyvulininkystės sektoriuje ir jį kontroliuojant, laikantis ES tarptautinių įsipareigojimų.
Tokios formuluotės nieko gero nežada galvijų augintojams. „Taigi šiemet EK turės pateikti EP ir ES Tarybai gyvulininkystės išmetamų teršalų vertinimus. Ten figūruoja 300 SG. ŽŪM jau reikėtų prevenciškai garsiai šnekėti, kad mes neturime pritarti tokiems dalykams. Jeigu tokia galvijų skaičiaus nuostata būtų įtvirtinta direktyvoje, žemės ūkis būtų pakabintas ant sudžiūvusios šakos. ŽŪM darbuotojai, atsakingi už žemės ūkio gamybą, turėtų tai matyti ir kovoti, kad nebūtų skaudžių pasekmių“, – įsitikinęs J. Sviderskis.
Jis pridūrė, kad žemdirbiai ir jų organizacijos labai pasigenda deramo atstovavimo sektoriui. „Kalbu ne apie ŽŪM vadovybę, bet departamentų, skyrių vadovus ir darbuotojus, kurie turėtų nuosekliai dirbti ir aktyviai reaguoti į žemės ūkį žlugdančius teisės aktų projektus, matyti, kokie apsunkinimai planuojami ir t. t. Reikia kovoti dėl sektoriaus, o ne baksnoti pirštu į Briuselį ir dangstytis kažkokia „politine valia“, – ŪP pastebėjo LŽŪBA generalinis direktorius.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas redakciją tikino, kad AM derinimui pateiktą teisės aktų paketą reikia analizuoti detaliau: „Dabar atidžiai skaitome ir studijuojame galutinę projektų versiją, reikia matyti ir detales, ir visumą, juolab kad kartu dar bus teikiamas Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisų projektas.“
ŪP pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nemažai nuostatų į įstatymų projektus gula iš europinių direktyvų. „Sugriežtinti sankcijas už TIPK pažeidimus sugalvojo ne mūsų AM, tai ateina iš ES direktyvos. Šiuo atžvilgiu labai svarbu, už kokius pažeidimus bus taikoma bauda, siekianti 3 proc. ūkio subjekto metinės apyvartos. Daugeliui įmonių tokios sankcijos grėstų bankrotu, nes būtų parankiau užsidaryti, nei tęsti veiklą. Reikia aiškumo, kokiais atvejais galiotų tokia sankcija, nes jeigu pristigs objektyvių vertinimų ir koks inspektorius gal ne visai objektyviai pamatuos, gamybos įmonės lauktų liūdna baigtis“, – samprotavo G. Kauzonas.
Anot LPA direktoriaus, siūlomos sugriežtintos baudos neatspindi EK skelbiamų tikslų didinti ES ekonomikos konkurencingumą. „Su tokiu siekiu nesiderina ir laisvosios prekybos sutartis su Pietų Amerikos šalimis, kuriose aplinkosauginiai reikalavimai yra ne procentais, o kartais mažesni, nei taikomi ES“, – pridūrė ŪP pašnekovas.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 10 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.