Apie šliužus ir jų daromą žalą turbūt jau nebereikia niekam aiškinti. Jų pilna visur – daržuose, gėlynuose, parkuose ir ūkininkų laukuose. Šliužai, galintys pakenkti rapsų ir kitų žemės ūkio augalų pasėliams šią vasarą, yra praėjusių metų palikuonys! O tai reiškia, kad jų skaičius vėl turėtų būti labai didelis, ypač turint omenyje, kokia lietinga šiemet buvo vasara.
Šliužai ant žieminių kviečių varpų.Šiais metais viename ūkyje, kur pupos buvo pasėtos po minimalaus žemės dirbimo, jas nupurškus su fungicidu, nuo traktoriaus nukrito labai daug šliužų. Šliužų pastebėta net ant žieminių kviečių vėliavinių lapų ir varpų (1 pav.).
Didžiausi: juodasis arionas (Arion ater), ispaninis arionas (Arion vulgaris) arba rudasis arionas (Arion rufus) (2 pav.). Jų dydis gali būti iki 10 cm ilgio, tačiau daržuose jie dažnesni nei žemės ūkyje, nes negali išgyventi dideliuose atviruose laukuose.
Pavojingiausias: tinkluotasis dirvašliužis (Deroceras reticulatum) (3 pav.). Kiekvienas suaugėlis šliužas, kuris yra hermafroditas (individas, kuriame vystosi ir vyriškos, ir moteriškos lytinės ląstelės) prieš metus jau sudėjo nuo 300 iki 500 kiaušinėlių. Jei sąlygos geros, tai didelė dalis šių kiaušinėlių išsiris. Jei bus pakankamai maisto, jie labai greitai augs. Jauni šliužai per vieną naktį gali suvalgyti iki 50 proc. savo svorio.
inkluotasis dirvašliužis (Deroceras reticulatum).Jei dirvožemio viršutinio sluoksnio sąlygos jiems yra mažiau tinkamos, jie giliau įsikasa į dirvą ieškodami drėgmės. Gali badauti net kelias savaites ir laukti kritulių.
Šliužai didžiąją laiko dalį praleidžia dirvoje, o tai reiškia, kad ne tik lauko pakraščiuose, bet ir lauko viduryje.
Šliužų pažeisti rapsai.Labai trumpas laiko tarpas tarp žieminių kviečių derliaus nuėmimo ir žieminių rapsų sėjos: Lietuvoje galimybės kontroliuoti šliužus prieš rapsų sėją yra labai ribotos trukmės – nuo vienos iki kelių dienų. Kai ūkininkai susiduria su dideliu šliužų skaičiumi, jie turi planuoti jų apdorojimą pagal žemiau nurodytas rekomendacijas.
Žieminių žemės ūkio augalų vegetacijos laikotarpis: Baltijos šalyse žieminių augalų vegetacija trunka labai ilgai; žieminiai rapsai paprastai sėjami rugpjūčio viduryje, derlius nuimamas liepos viduryje–pabaigoje, o tai reiškia 11 mėnesių! Ir 10 mėnesių trunka žieminių kviečių vegetacija. Abiem atvejais šliužų populiacija laisvai ir intensyviai dauginasi ir plinta.
Žieminiai kviečiai po žieminių rapsų: net jei žieminiai javai yra šiek tiek mažiau jautrūs šliužams, tie, kurie bus sėti po žieminių rapsų, tikriausiai susidurs su dideliu šliužų skaičiumi (kurie dauginosi ir plito tame lauke pastaruosius 11 mėnesių).
Žieminiai rapsai labai jautrūs: rapsų daigai yra labai jautrūs šliužų pažeidimams; visų pirma tai yra jų pirmasis maistas, kuris tampa prieinamas tik išlindus iš dirvos rugpjūčio mėn. Šliužai labai mėgsta minkštus kryžmažiedžių augalų audinius, ir galiausiai tik vienas „kąsnis“ ir augimo kūgelio nebėra, o po to augalas žūva (4 pav.).
Minimalus žemės dirbimas: pasaulinė tendencija aiškiai rodo, kad tai labai didina šliužų populiaciją.
Ironmax Pro yra registruotas De Sangosse prekės ženklas.
Produkto platintojus rasite: www.agro.basf.lt
Straipsnis parengtas BASF, Roma Laurinkienė
2022.07.30 Susijusios temos - skaitykite: žieminiai rapsai, šliužai, BASF, Ironmax Pro