Apsirūpinimas maistu tampa pirmaeiliu reikalu

Žemės ūkio srities ekspertų grupė „Farm Europe“ dėl geopolitinių pokyčių Europoje, Rusijos karinės invazijos į Ukrainą bei galimo maisto stygiaus ragina Europos Komisiją (EK) kuo skubiau peržiūrėti žemės ūkio politiką, pirmenybę teikiant apsirūpinimui valgiu. Parengti nacionalinį planą, kaip Lietuvos žemės ūkis galėtų plėtotis karo akivaizdoje, paragino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis, nes kviečių kainos jau pakilo iki lygio, nematyto per 14 metų, ir šalių vyriausybės priverstos galvoti apie „ekstra“ priemones.

Konflikto raibuliai – iki Afrikos

Amerikiečių analizės bendrovė „Gallup“ perspėja, kad karas Ukrainoje ne tik didina grūdų kainas, bet ir sutraukė tiekimo grandines, grasina pasauline maisto krize. Ekspertai konstatuoja, jog nuo grūdų eksporto priklausančiame besivystančiame pasaulyje tai gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, išprovokuoti naujus neramumus, gyventojų migracijas. Tai savo ruožtu grasintų naujomis įtampomis Vakarų šalims.

Kai kuriose nuo grūdų importo priklausančiose šalyse, pavyzdžiui, Egipte, Turkijoje, Kenijoje, ir dabar stinga politinio stabilumo, o dėl maisto trūkumo ir brangimo padėtis gali dar labiau pašlyti. Grūdai iš Rusijos ir Ukrainos sudaro apie 75 proc. visų Turkijos įsivežamų kviečių, beveik pusė šalies gyventojų per metus bent kartą patenka į situaciją, kai maistui pritrūksta pinigų. Egiptas importuoja 70 proc. rusiškų ir ukrainietiškų grūdų, beje, šioje šalyje nemaža dalis skurdžiai gyvenančiųjų (apie 40 proc.). Kenija šių grūdų įsiveža mažiau – apie trečdalį, tačiau maistui pinigų stokojančių gyventojų dalis čia siekia kone 70 proc. Į šalių, kurios didelius kiekius kviečių įsiveža iš Rusijos ir / ar Ukrainos, dešimtuką „Gallup“ taip pat įtraukė Nigeriją, Filipinus, Mianmarą, Maroką, Tailandą, Indoneziją, Tunisą.

Laikas pergalvoti strategijas

Kaip teigiama „Farm Europe“ pranešime spaudai, Rusijos karinė invazija į Ukrainą sugrąžino į Europos teritoriją karą, o jo dramatiškos pasekmės rutuliojasi mūsų akyse. Ukraina ir Rusija yra didžiausios pasaulyje grūdų – kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų – eksportuotojos. Vykstant karo veiksmams, taikant ekonomines sankcijas, draudimus, grūdų eksportas iš šių šalių sustojo. To poveikis jau jaučiamas – grūdų kainos nenustoja augti. Negana to, pastaruoju metu stebimas ir infliacijos lygio augimas, todėl ES vartotojams už įprastą maisto produktų krepšelį tenka mokėti vis daugiau. Brangsta ir energetiniai ištekliai.

„Karas sukelia skausmą, bet jis turi būti ir kaip žadintuvo skambutis ES. Dabar europiečiams turi būti visiškai aišku, kad jie privalo pagerinti savo energetinį suverenitetą ir būti mažiau priklausomi nuo importo iš Rusijos. Be to, turėtų būti visiškai aišku, kad ES privalo pati užsitikrinti savo apsirūpinimą maistu. Nepriklausomybė nuo energetinių išteklių ir maisto importo yra labai svarbūs strateginiai ES ramsčiai. Neturėtume kelti pavojaus savo maisto atsargoms ir turėtume susirūpinti, kad kaimyninės, taip pat ir neturtingos Afrikos šalys nesusidurtų su badu“, – teigiama „Farm Europe“ pranešime.

Ekspertų nuomone, EK pasiūlymai strategijos „Nuo lauko iki stalo“, biologinės įvairovės strategijų įgyvendinimui iš esmės neatitinka siekio patiems apsirūpinti maistu, būti nepriklausomiems nuo maisto importo, jau nekalbant apie užmojus padėti apsirūpinti maistu kitiems pasaulio kraštams.

Maisto gamyba mažėtų

EK paskelbtoje 2021–2031 metų ES žemės ūkio vystymosi perspektyvų analizėje teigiama, jog nuo 2021 m. iki 2031 m. bendri javų plotai ES šalyse sumažės ir bus išauginama 276 mln. t grūdų, 2,5 proc. mažiau nei 2021 m. Skaičiuojama, kad miežių plotai gali mažėti 7,9 proc., kviečių – 2–4,7 proc., kukurūzų – 1,5 proc. Taip pat mažėtų ir gaunami derliai, nes didėtų ekologinio ūkininkavimo plotai, mažėtų augalų apsaugos priemonių naudojimas, būtų taikomi įvairūs ekologiniai ribojimai. Todėl per dešimtmetį ES šalyse kviečių derlius sumažės 5,3 proc. – iki 126,9 mln. t, o miežių – 8,9 proc. – iki 49,2 mln. t. Tik kukurūzų derlius gali būti panašus kaip ir pernai – apie 68,2 mln. t.

Prognozuojama, kad ES šalyse grūdinių kultūrų metinis sunaudojimas po dešimtmečio sieks 254,8 mln. t, tai 2,7 proc. mažiau nei pernai. Sumažėjimą daugiausia lems sumenkęs grūdinių kultūrų naudojimas pašarų gyvuliams gamyboje. Grūdinių kultūrų poreikis žmonių mitybai, atvirkščiai – kasmet augs po 0,2 proc. Analizėje taip pat teigiama, jog per dešimtmetį ES sumenks ne tik grūdinių kultūrų pasiūla, bet ir pieno gamyba, jautienos, kiaulienos, paukštienos, daržovių pasiūla.

„Paskelbta analizė rodo, kad žemės ūkio gamybos apimtys menks. Tačiau ES neturėtų vykdyti politikos, kuri sumažintų savo žemės ūkio produkcijos gamybą, kai kyla grėsmė globalizacijai ir tiekimo saugumui, o pasaulinė maisto ir pašarų paklausa kyla didėjant pasaulio gyventojų skaičiui. Atėjo laikas EK iš esmės persvarstyti savo pasiūlymus“, – tvirtinama „Farm Europe“ pranešime. Jame tikinama, jog kova su klimato kaita ir aplinkos apsauga turi išlikti prioritetinėmis sritimis, tačiau kovoti su klimato kaita ir saugoti aplinką galima ir kitokiomis priemonėmis, kitose srityse, o ne mažinant maisto gamybos potencialą. Ypač dabar, kai Europą jau alina karas.

Vyriausybės imasi veikti

Europos valstybės, siekdamos užtikrinti nacionalinį saugumą ir stabilumą, privalo imtis veiksmų čia ir dabar. Vladimiro Putino „blickrygo“ planas nepavyko, tačiau tolimesni karo scenarijai gali būti įvairūs. Vyriausybės priverstos ruoštis blogiausiam. ES šalyse imamasi skubių priemonių. Tiesa, kai kurios sulaukia kritikos, netgi kelia klausimą: ar pavojaus sąlygomis išties yra priimtinos visos priemonės?

Vengrijos Vyriausybė nutarė uždrausti grūdų (kviečių, rugių, miežių, avižų, kukurūzų, sojos pupelių, saulėgrąžų) eksportą. Vengrija yra ketvirta didžiausia grūdų eksportuotoja ES. Vengrų agroverslo portalas agrokep.vg.hu praneša detales. Eksportuotojas, norėdamas užsienio rinkai parduoti grūdus, nuo šiol privalo apie tai iš anksto pranešti Nacionalinei maisto grandinės saugos tarnybai. Prašymas išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 30 dienų. Nutarus, kad pardavimas mažintų vidaus rinkos aprūpinimą, valstybė pasinaudotų pirmumo teise pirkti grūdus. Toks Vyriausybės nutarimas yra laikinas – galios iki gegužės 15 d. Anot Vengrijos žemės ūkio ministro Ištvano Nagy, tarptautinei grūdų rinkai praradus Ukrainos derlius, kainos radikaliai išaugo, užsienyje taip pat labai padidėjo vengriškų grūdų paklausa. Pagrindinis Vyriausybės siekis esą yra ūkininkus ir šeimas apsaugoti nuo ekonominių bei tiekimo problemų.

Panašiu keliu eina Bulgarija. Vyriausybė paskelbė ketinanti iš ūkininkų supirkti beveik 3 mln. t kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų. Tačiau, pasak žemės ūkio portalo agri.bg, užmojis sulaukė rimtų abejonių: parlamentinis Žemės ūkio komitetas žemės ūkio ministrą Ivaną Ivanovą pakvietė paaiškinti, iš kur Vyriausybė ketina paimti pinigų tokiam kiekiui grūdų supirkti. Taip pat nėra aiški nei pirkimo, nei saugojimo tvarka, logistika.

Vengriškąjį kelią verslas atmeta

Ar mūsų šalis jau turi numačiusi saugumo paketą? „Ūkininko patarėjo“ kalbintų ekspertų vertinimu, vengriškasis scenarijus – grūdų eksporto draudimas – Lietuvoje sunkiai tikėtinas.

Ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas siūlo nesvarstyti apie tokį scenarijų, nes būtent eksportuodami esame saugūs. Turėdami pinigų laisvojoje rinkoje galime nusipirkti visko, ko reikia, nesame uždara sala. LVK viceprezidento manymu, šalies ūkininkai tikrai turėtų būti ramūs. Į žemės ūkį ateina ES paramos lėšos, o jei bus žemdirbystei palankios gamtos sąlygos – galima tikėtis gerų derlių, rekordinių pajamų. Anot LVK viceprezidento, eksporto stabdymas tik prisidėtų prie problemų pasaulyje didinimo.

Dar aštriau pasisako Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas. Anot jo, drausti grūdų eksportą – nesąmonė: negi valstybė padengs nuostolius pirkėjams? ES šalies prieštaringi sprendimai gali sulaukti sankcijų. LGPPA prezidentas svarsto, jog už panašių radikalių sprendimų gali slypėti ir kažkieno interesai. Grūdams pabrangus, galimai patys grūdų pirkliai bando suformuoti sau palankią padėtį. „Bulgarijoje, Vengrijoje ar Rumunijoje grūdų netrūksta, – pastebi K. Šimas, patikindamas, kad seno derliaus grūdų trūkumo nėra ir Lietuvoje. – Praėjusią savaitę asociacijoje darėme apklausą, ar netrūksta grūdų. Praktiškai nebuvo tokių, kam pritrūktų grūdų iki naujo derliaus. Lietuvoje dar sandėliuose guli neišvežta per 1 mln. t.“

Valstybės rezervas reikalingas ne tik žmonių maistui

Vis dėlto žemės ūkio organizacijų vadovai pripažįsta, kad dabartinėje situacijoje, padidėjus agresijos pavojui ir Baltijos šalims, papildomos valstybės reguliavimo priemonės reikalingos.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas ŪP skaitytojams primena, kad nors grūdų Lietuvoje užauginame keturiskart daugiau, nei reikia vidaus rinkai, ir grūdų tikrai nepritrūksime, valstybė turėtų didesnį dėmesį skirti rezervo kaupimui. Pasak pašnekovo, sprendimai reikalingi jau dabar – pirmieji su sunkumais susidūrė paukštininkai: prieš dvi savaites Lenkijai apribojus pašarų išvežimą, paukštynai, naudojantys didelę dalį iš Lenkijos įsivežamų lesalų, buvo priversti desperatiškai ieškoti pašarų kitur.

„Tada pradėjome kalbėti apie tai, kad valstybė ekstremalioms situacijoms turėtų turėti sukaupusi rezervą ne tik žmonių maistui, bet ir pašarams. Siūlome Vyriausybei peržiūrėti įstatymus, poįstatyminius aktus, kurie numato, kokie turėtų būti kaupiami rezervai, kokie laikymo terminai“, – LGAA poziciją išdėsto asociacijos vadovas.

Ne viename taške, o daugelyje vietų

Pagal turimą viziją, valstybinio rezervo grūdai turėtų būti laikomi ne viename elevatoriuje, o keliose vietose, taip pat ir pas ūkininkus. Savivaldybės jau sudaro panašias sutartis dėl degalų saugojimo, kad ekstremalios situacijos atveju jie būtų naudojami greitajai medicininei pagalbai, gelbėtojų tarnybai.

A.Macijausko žodžiais, per daugelį vietų išdėstyti atsargų laikymą yra efektyviausias ir pigiausias sprendimas, nes koncentruotai saugomas rezervas yra itin pažeidžiamas. Valstybės rezervo įstatymo pataisos Seime tobulinamos nuo rudens. LGAA lyderio žodžiai sutampa su Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Viktoro Pranckiečio nuostata: rezervas neturi būti sutelktas vienoje vietoje; su ūkio subjektais turi būti sudaromos sutartys, įpareigojančios dalį turimos saugojimo infrastruktūros skirti valstybės rezervui, ir kompensuojamos saugojimo išlaidos. „Eksportą turime ne uždrausti, o padaryti taip, kad pardavimas kitur būtų nenaudingas, valstybė primokėtų kainos skirtumą už tai, kad laikai“, – mintimis su ŪP pasidalijo V. Pranckietis.

Išvadas dėl tobulinamo įstatymo KRK pateikė rugsėjo mėnesį, Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) – vasarį. Projekto svarstymas įtrauktas į šiandien prasidėjusios pavasario sesijos pirmąjį posėdį. Seimo Pirmininkės siūlymu jis bus svarstomas ypatingos skubos tvarka.

Susirūpinta ir Lietuvoje

Reaguodamas į Rusijos karo Ukrainoje įvykius, KRK pirmininkas V. Pranckietis kviečia Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) parengti planą Lietuvos žemės ūkiui karo Ukrainoje akivaizdoje. Tokiame dokumente turėtų būti aktualizuota informacija apie Lietuvos maisto ir sėklų rezervą. KRK pirmininko manymu, plane turėtų atsispindėti siekis plėsti javų auginimą, t. y. išartas pievas ne atsėti žole, bet užsėti javais ir skatinti tai daryti, užtikrinti pieno, mėsos gamybą ir perdirbimo pramonės veiklą. Karo grėsmės akivaizdoje gamybą ribojančių taisyklių veikimas turėtų būti stabdomas, o ribojimų taikymas nukeliamas į taikos metą.

„Turime sudaryti sąlygas ūkininkams savo ūkiuose saugoti grūdus valstybės rezervui ir sėklų rezervą, už šią paslaugą mokėdami jiems tokią kainą, kad ši veikla būtų finansiškai naudingesnė nei šių produktų pardavimas ar eksportas. Svarbu siekti maisto rezervo paskirstymo po visą Lietuvos teritoriją“, – teigia V. Pranckietis. Pasak politiko, visos galimai visuomenę priešinančios iniciatyvos ir institucinės reformos turėtų būti atidėtos taikos metui.

KRK vadovas siūlo Lietuvoje užtikrinti trąšų gamybos nenutrūkstamumą, nes tai skatintų užauginti derlių, reikalingą aprūpinti Lietuvos gyventojus krizės atveju. AB „Achema“ galėtų tapti strategiškai svarbiu objektu, tačiau čia svarbi ŽŪM iniciatyva kooperuojant ūkininkus, apskaičiuojant reikalingą trąšų kiekį ir jį užsakant.

„Galimų grėsmių atveju, turėtume orientuotis į tuos subjektus, kurie prireikus galėtų užtikrinti bent 80 proc. valstybės maisto rezervo poreikio. Raginu ŽŪM jau dabar tartis su didžiaisiais gamintojais – kas, kiek ir kaip galėtų užtikrinti Lietuvos gyventojų aprūpinimą maisto produktais čia ir dabar. Būtina plėsti apsirūpinimo maistu galimybes – ariama žemė karo grėsmės atveju turi būti skirta maistui užsiauginti“, – įsitikinęs KRK pirmininkas V.Pranckietis savo pasiūlymuose ŽŪM taip pat atkreipė dėmesį, kad melioracijos įrenginiai, tarp jų ir grioviai, karo grėsmės akivaizdoje neturėtų būti gadinami, o priešingai – turėtų būti valomi, kad prireikus galėtų būti panaudoti gynybos ir saugumo tikslais.

Dar daug namų darbų

Vyriausybės veiksmai galimos krizės atveju – jautri tema. Viena vertus, yra slaptumo grifas. Kita vertus, nenorima papildomai gąsdinti visuomenės. Todėl nieko stebėtino, kad į ŪP klausimą svarstomų veiksmų (gal vis dėlto vengriškasis kelias yra tikėtinas?) ministerija atsakė glaustai: „ŽŪM stebi ir vertina padėtį šalies bei užsienio rinkose. Šiuo metu prekybos ribojimai nėra svarstomi. Apie ateityje priimtus sprendimus informuosime.“

Tačiau neabejotina, kad už uždarų durų vyksta rimti pokalbiai. Antradienį pasirengimo galimai krizei ministerijoje klausimas paliestas ir ŽŪM kolegijoje. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkė Danutė Karalevičienė po posėdžio ŪP pripažino, kad dar turime neatliktų namų darbų. Jos svarbiausia mintis ir palinkėjimas – reikia išmokti ekonomiškai panaudoti tai, ką turime. Pirmiausia reikia tiksliai įvertinti vietos rinkos poreikius. Metai metams nelygu – būna grūdinių kultūrų nederliaus metai, kartais vienokios ar kitokios mėsos pritrūksta arba susidaro perteklius, štai kaip dabar kiaulienos. Pasak D. Karalevičienės, ŽŪM kolegijoje buvo pasiūlyta dalį tokios kiaulienos atidėti kaip valstybės rezervą. Tačiau LŽŪT vadovė mato kitą neišnaudojamą galimybę – perdirbti į ilgo vartojimo produktus. „Ieškodami mėsos konservų Ukrainai, jų Lietuvoje niekur neradome. Užsakėme iš Latvijos. Kilo klausimas, tai kur mūsiškiai?“ – asmenine patirtimi dalijasi D. Karalevičienė, primindama, kad mėsos konservai krizės sąlygomis nepalyginti pranašesni už rūkytus gaminius ar šviežią, šaldytą mėsą, o galiojimo laikas yra ilgas. LŽŪT pirmininkė svarsto, kad šiandien turėtume pagalvoti apie viską – iš ko, kaip ir ką padaryti, kokį rezervą sukaupti.