Apskaičiavo, kiek prarandame gyvenimo metų

Nustatyta, kad Lietuvoje vidutiniškai 2019–2021 m. buvo prarasti 252 722 žmogaus potencialūs gyvenimo metai (PPGM) kasmet. Palyginti su 2014–2016 m., šis rodiklis siekė 282 918, t. y. 30 196 metais daugiau nei 2019–2021 m.

Nuo visų šalyje prarastų potencialių gyvenimo metų didžiausią dalį sudarė kraujotakos sistemos ligos – 25,6 proc. (2014–2016 m. – 26,3 proc.). Dėl šių ligų 2019–2021 m. vidutiniškai prarasti 66 853 žmogaus potencialūs gyvenimo metai kasmet. Taip pat didelę dalį nuo visų prarastų potencialių gyvenimo metų sudarė piktybiniai navikai – 19,7 proc. (2014–2016 m. – 21,4 proc.). 2019–2021 m. vidutiniškai dėl šių priežasčių prarasti 55 158 gyvenimo metai kasmet. Trečioje vietoje išorinės mirties priežastys – 14,4 proc. (2014–2016 m. 23,3 proc.). 2019–2021 m. dėl šių ligų kasmet prarasti vidutiniškai 40 049 gyvenimo metai.

Palyginti su 2019–2021 m., šuo periodu priešlaikių mirčių rodiklis padidėjo 15,7 proc. (2014–2016 m. mažėjo 3,3 proc.). Analizuojant rodiklius pagal lytį, 2019–2021 m. taip pat stebima PPGM didėjimo tendencija: vyrų – 14 proc., moterų – 19 proc.

Didžiausias 2019–2021 metų (3 m. vidurkis) standartizuotas PPGM rodiklis užfiksuotas pietryčių ir šiaurės rytų Lietuvoje: Varėnos r., Švenčionių r., Zarasų r., Ignalinos r. ir Šalčininkų r. savivaldybėse. 100 tūkst. šių savivaldybių gyventojų teko daugiau nei 14 000 prarastų potencialių gyvenimo metų. Mažiausi rodikliai nustatyti Klaipėdos r., Palangos m., Vilniaus m., Kauno r. ir Neringos savivaldybėse, kur 100 tūkst. šių savivaldybių gyventojų teko nuo 5 000 iki 8 000 prarastų potencialių gyvenimo metų.

Lietuvoje 2019–2021 metais nuo prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių vidutiniškai kasmet mirė 10 417 gyventojų. Daugiausia – 3 485 (33,5 proc.) gyventojai mirė nuo išeminių širdies ligų ir cerebrovaskulinių ligų – 1 270 (12,2 proc.) gyventojų. Trečioje vietoje dažniausia prevencinėmis priemonėmis išvengiama mirties priežastis – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai. Nuo šių priežasčių vidutiniškai kasmet mirė 782 (7,5 proc.) Lietuvos gyventojai. Ketvirtoje vietoje – nelaimingi atsitikimai, kurie 2019–2021 m. vidutiniškai nusinešė 678 (6,5 proc.) Lietuvos gyventojų gyvybes kasmet, ligos, susijusios su alkoholio vartojimu, – 595 (5,7 proc.). Pastarosios mirties priežastys mirtingumo nuo prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių struktūroje užėmė penktą vietą.

Lietuvos gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių per 2019–2021 m. laikotarpį sumažėjo apie 2,3 proc.: moterų rodiklis mažėjo (apie 9,1 proc.), o Lietuvos vyrų – didėjo (apie 1,1 proc.).

Didžiausias 2019–2021 metų (3 m. vidurkis) laikotarpio minėtas rodiklis užfiksuotas šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje: Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Šalčininkų r. ir Zarasų r. savivaldybėse, kur 100 tūkst. šių savivaldybių gyventojų teko apie 600 mirčių.

Mažiausi rodikliai nustatyti Kauno m., Vilniaus m., Kauno r., Palangos m. ir Neringos savivaldybėse: 100 tūkst. šių savivaldybių gyventojų teko apie 200–300 mirčių.

Higienos instituto informacija

123rf nuotr.