Aptartos sojos auginimo Lietuvoje perspektyvos

Pažangūs ūkininkai Kęstutis ir Kazimieras Svečiuliai, bendradarbiaudami su mokslininkais, semdamiesi patirties kaimyninėse šalyse, sojas kulia jau antrus metus. Šis augalas yra vertingas priešsėlis, praturtinantis sėjomainą, sukaupia du kartus daugiau azoto (60–200 kg/ha) nei žirniai. Savo laukuose ūkininkai jau bando 12 mūsų platumoms pritaikytų sojos kultūros rūšių iš Lenkijos, Čekijos, Austrijos ir Kanados. Iš hektaro surenka 3,4 t derlių. Ir sunkiame, raudono molio, ir mažiau derlinguose dirvožemiuose derančio augalo kol kas nepuola jokie kenkėjai.

„Šiandien mums labai trūksta mokslininkų rekomendacijų, veiksmingų strategijų didesniems, mažesniems ūkiams, o laikai keičiasi. Štai iki šiol neperspektyvia Lietuvoje laikyta, gausiausiai dirvožemį azotu aprūpinanti kultūra jau puikiausiai dera mūsų laukuose. Kol kas pas mus jos niekas nesuperka, bet tai netolimos perspektyvos klausimas, nuo pernai ji įtraukta ir į remiamų kultūrų sąrašą. Kaimynai superka ją neribotais kiekiais, be didesnių apribojimų“, - teigė ministras K. Starkevičius.

Pasak ministro, kaimynai lenkai kelia sau ambicingus tikslus. Pernai soją augino 40 000 ha, šiemet – 80 000 ha, o tikslas – auginti soją 1,5 mln. hektarų ir visiškai apsirūpinti šia baltymine medžiaga be GMO, neimportuojant jos iš Brazilijos, Amerikos ar kitų regionų.

„Lenkai turi parengę savą Baltymų programą, skatinant ir remiant šių kultūrų auginimą. Turime geras galimybes nuimti ir perdirbti derlių, belieka išstudijuoti gerąją kaimynų patirtį ir neatsilikti“, - sakė žemės ūkio ministras.

Nuo 2024 metų soja įtraukta į baltyminių augalų sąrašą ir tampa tinkama susietajai paramai gauti. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o soja pašarų gamyboje – vienas iš pagrindinių baltyminių augalų.

Baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatytas išmokos dydis yra apie 55 Eur/ha, o šiai paramai bus skirta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų.

ŽŪM informacija