Apžiūrėkime rūsius: ar tikrai bulvės saugios?

Sausasis puvinys

Sausąjį puvinį bulvėse sukelia Fusarium genties grybai. Nuimant derlių ant bulvių gumbų sausojo puvinio požymių randama nedaug. Praėjus mėnesiui po derliaus nuėmimo, gumbų paviršiuje atsiranda netaisyklingos formos pilkšvai rudų dėmių. Jos didėja nuo dėmės centro į visas puses, įdumba ir koncentriškai raukšlėjasi. Bulvės minkštimas po dėmėmis paruduoja ar net pasidaro pilkai juodas. Sausajam puviniui plečiantis gilyn, gumbo viduje atsiranda ertmė, pakraščiuose apsitraukusi balta, rusva arba gelsva puria grybiena. Iš bulvės vidaus į odelės paviršių prasiveržusi grybiena sudaro pilkšvai baltas, gelsvas arba rusvas karputes.

Grybienos ir karpučių spalva priklauso nuo vyraujančio Fusarium grybo rūšies. Jei sandėlyje sausa, grybas greitai suardo bulvės audinius, pats gumbas pasidaro lengvas – mumifikuojasi. Drėgnose patalpose į Fusarium pažeistus gumbus įsimeta ir bakteriniai puviniai.

Gumbai dažniausiai užsikrečia per įvairius odelės pažeidimus, atsiradusius bulvių kasimo, transportavimo ir perrinkimo metu. Kenkėjų ir ligų pažeisti gumbai taip pat jautresni infekcijai. Kad kasamos ir transportuojamos bulvės būtų mažiau pažeidžiamos, gumbų odelė iki kasimo turi būti sutvirtėjusi.

Gumbų žaizdelių užgydymas iškart nuėmus jų derlių yra svarbi profilaktinė priemonė nuo sausojo puvinio. Tam laikymo pradžioje 2–3 savaites sandėliuose turi būti 13–18 °C temperatūra, 90–95 proc. santykinis oro drėgnis ir gera ventiliacija. Pasibaigus gydomajam periodui, temperatūra laipsniškai mažinama iki sandėliavimui optimalios. Žemesnė negu 4 °C temperatūra slopina sausojo puvinio sukėlėjų dauginimąsi. Sandėlyje esant 10 °C temperatūrai, grybo vystymasis suaktyvėja.

Rizikos faktorius – šiluma: kuo šiltesnė patalpa, tuo liga sparčiau plinta.

Palankios sąlygos plisti. Pirmiausia pažeidžiami mechaniškai sužaloti, sudaužyti, kenkėjų ir ligų pažeisti gumbai. Netinkamos sandėliavimo sąlygos, ypač staigus temperatūros ir drėgmės svyravimas, skatina ligos progresą.

Konidijos (grybo dauginimosi organai) gali vystytis nuo 0 iki 25 °C temperatūroje, todėl saugyklų temperatūra (0–3 °C) nesulaiko grybo vystymosi, o tik pristabdo gumbų puvimo procesą.

Šlapiasis puvinys

Pirmieji šlapiojo puvinio (Erwinia carotovora, Pseudomonas fluorecens) požymiai ant gumbų išryškėja mažų, rusvų, vandeningų dėmelių pavidalu. Šios dėmės greitai didėja, gumbo paviršiuje susiformuoja pūslės pavidalo pažeidimas. Šiltomis sąlygomis liga progresuoja, apimdama visą gumbą. Bulvės minkštimas po pažeidimu pavandenija, įgauna gelsvą atspalvį, audiniai irsta ir minkštėja. Pažeidimo vietai įtrūkus, veržiasi gleivėta arba vandeninga masė. Bakterijos pūdomi audiniai būna baltos spalvos, kartais gelsvi, liesdamiesi su oru paruduoja ar net pajuoduoja. Riba tarp suirusių ir sveikų audinių – ryški.

Puvimo pradžioje kvapas nebūna itin blogas, o pūnant ligoti gumbai vis labiau pradeda dvokti. Iš gumbo vidaus į jo paviršių išsiveržęs gleivėtas, dvokiantis skystis varva ant gretimų gumbų ir juos užkrečia. Laikymo vietoje susidaro dideli pūvančių gumbų židiniai.

Bulvių gumbai šlapiąjį puvinį sukeliančiomis bakterijomis apsikrečia bet kuriuo metu įvykus kontaktui, tačiau dažniausiai nuimant derlių, perrenkant ir plaunant gumbus. Užsikrėtimui jautriausi sumušti, kitų ligų bei kenkėjų pažeisti ar mechaniškai sužaloti gumbai. Šlapiojo puvinio sukėlėjams palanku, kai gumbo odelė dar nesubrendusi, gumbas šiltas, sandėliuojama per aukštoje temperatūroje, gumbų paviršiuje susidaro kondensatas. Ant šių bakterijų pažeistų stiebų išryškėja šviesiai rudos dėmės, kurios nepajuoduoja. Stiebui supuvus, jis būna labai minkštas. Pažeistų augalų lapai – skurdūs, pageltę.

Palankios sąlygos plisti. Ligos vystymasis priklauso nuo gumbų būklės derliaus nuėmimo metu ir nuo sandėliavimo sąlygų. Šlapiajam puviniui jautresni sudaužyti, mechaniškai pažeisti, ligoti, pašalę, azoto trąšomis patręšti gumbai. Ypač greitai bulvės genda, kai sandėliavimo sąlygos netinkamos.

Rita ASAKAVIČIŪTĖ, Lietuvos agrarinių ir kiškų mokslų centro Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja

Redakcijos ir 123rf nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.