Ar Amerika nusipirks Grenlandiją?

Kaip rašo imperialglobalexeter.com, neseni JAV prezidento Donaldo Trumpo pasvarstymai apie Grenlandijos pirkimą iš Danijos sukėlė gilias emocijas užsienyje. Idėja įsigyti suverenią teritoriją perkant ją kaip nekilnojamąjį turtą atrodo tipiškai amerikietiškas veiksmas. Tačiau užmirštama, kad ir kaimyninė Kanada taip pat kadaise bandė įsigyti Grenlandiją.

Istorinės aplinkybės

Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje didžiulės Britų imperijos vadovai susirinko Londone, kad padėtų pamatus pokario pasauliui, kuriame dominuos baltosios, angliškai kalbančios tautos. Šioje 1917 m. Imperijos karo konferencijoje dalyvavo užjūrio dominijų - Kanados, Niufaundlendo, Pietų Afrikos ir Naujosios Zelandijos - atstovai. 

Tuo metu Kanadoje valdė konservatyvus ministras pirmininkas seras Robertas Bordenas. Teisininkas ir verslo magnatas iš Halifakso R. Bordenas 1911 m. atėjo į valdžią remdamasis prieš azijiečius imigrantus nukreiptais įstatymais ir muitų tarifais prieš Jungtines Amerikos Valstijas. Tai buvo įsitikinęs imperialistas, svajojęs paversti Kanadą galinga ir nepriklausoma Britų imperijos nare.

Jis tikėjosi, kad netolimoje ateityje kolonijos savo ekonominiais ištekliais ir gyventojų skaičiumi varžysis su tėvyne. O jo jaunai valstybei reikėjo teritorijos ir gamtinių išteklių, kad galėtų augti.

R. Bordenas įžvelgė savo galimybę karo pabaigos konferencijoje. Vokietijos kolonijų Afrikoje ir Ramiojo vandenyno regione likimas buvo pagrindinis darbotvarkės klausimas. Australijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Afrikos kariuomenės užgrobė šias valdas konflikto pradžioje, o jų vadovai aiškiai leido suprasti, kad jas pasiliks kaip karo grobį.

Tačiau Kanada neturėjo jokių užgrobtų žemių, į kurias galėtų pretenduoti kaip į karo prizus. Vietoj to R. Bordenas nurodė savo pavaldiniams siekti įsigyti sąjungininkų ar neutralių teritorijų Vakarų pusrutulyje. Kanados delegacija pateikė keletą pasiūlymų: iškeisti britų valdas Vakarų Afrikoje į Sen Pjerą ir Mikeloną (mažytes Prancūzijos salas prie Niufaundlendo krantų), išpirkti iš JAV dalį Aliaskos ir net prisiimti atsakomybę už kelias britų kolonijas Vakarų Indijoje.

Tačiau pagrindinis jų tikslas buvo Grenlandija. R. Bordeno karinio jūrų laivyno vadas Johnas Duglasas Hazenas atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis jūrinio susisiekimo tarp Kanados ir Didžiosios Britanijos vyko aplink pietinius salos krantus. Jei Vokietija užimtų Daniją, ji taptų svarbia povandeninių laivų baze. Jis taip pat perspėjo, kad ateityje dėl aviacijos technologijų pažangos Grenlandija taps svarbia tarpine stotele tarp Šiaurės Amerikos ir Europos.

Po trisdešimties metų žurnalas „Times“ Grenlandiją pavadins „didžiausia pasaulyje sala ir stacionariu lėktuvnešiu“. J.D. Hazenas ragino savo kolegas įsigyti šią teritoriją, kol jos dar neperėmė Jungtinės Valstijos. Neseniai įsigyta Danijos Vest Indijos teritorija (šiandien JAV Mergelių salos) buvo įrodymas, kad žemės ištroškę amerikiečiai turi gilias kišenes, o bankrutavę danai buvo norūs pardavėjai.

Kanados pasiūlymas akivaizdžiai sužavėjo susirinkusią tarybą. Jie priėmė slaptą nutarimą, kuriuo pripažino, kad Grenlandija turėtų būti įsigyta ir kad Kanada turėtų turėti pirmumo teisę tai padaryti. Galiausiai iš šio sumanymo nieko neišėjo. Danai neketino skirtis su Grenlandija, o Jungtinių Valstijų vyriausybė netrukus pareiškė, kad ji niekada neturėtų atitekti trečiajai šaliai.

Tik faktai

Nuo 1721 m. Grenlandija tapo Danijos kolonija, 1953 m. padarius pataisas Danijos konstitucijoje, Grenlandija tapo lygiaverte karalystės dalimi. 1979 m. gegužės 1 d., po patariamojo referendumo 1979 m. sausio 17 d., (70,1 proc. „už“ ir 25,8 proc. „prieš“) Grenlandija pasiekė autonomiją.

XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje Grenlandija išgyveno ekonomikos nuosmukį, tačiau ekonominė padėtis ėmė gerėti nuo 1993 m. Grenlandijos vietinės valdžios vykdyta griežta fiskalinė politika leido ilgainiui sukurti teigiamo balanso biudžetą. Šiuo metu Grenlandijos ekonomika yra itin priklausoma nuo žvejybos ir žvejybos eksporto. Tik 1 proc. Grenlandijos žemės galima dirbti: auginamos šalčiui atsparios daržovės, daugiausia - burokai, ropės. Mėsai veisiamos ožkos, avys ir šiauriniai elniai. Pakrantės vandenyse gausu lašišų, menkių, krevečių.

Pastaruoju metu vystomi keli mineralinių iškasenų projektai. Taip pat jaučiamas pagyvėjimas IT sektoriuje. Turizmas greta žvejybos šiuo metu yra vienas iš pagrindinių salos verslų. Turistus itin traukia geizeriai, kurių čia itin daug.

Saloje nėra geležinkelių, o kelių nutiesta vos 150 km. Pagrindinė sausumos transporto priemonė tebėra šunų kinkinys.

Grenlandija, kurioje gyvena 57 000 gyventojų, turi plačią autonomiją, tačiau jos ekonomika daugiausia priklauso nuo Kopenhagos subsidijų ir išlieka Danijos karalystės dalimi.

Planavo nusipirkti anksčiau

Kaip informuoja BBC, prieš atvykdamas į Grenlandijos sostinę Nuuką D. Trumpas jaunesnysis sakė, kad vyksta kaip turistas į „labai ilgą, asmeninę, vienos dienos kelionę“, pabendrauti su žmonėmis, be to, jis teigė neplanavęs susitikimų su vyriausybės pareigūnais.

Prieš savo sūnaus kelionę išrinktasis prezidentas vėl pareiškė, kad „Grenlandijos kontrolė yra absoliuti būtinybė“ JAV nacionaliniam saugumui, tuo sukeldamas audringas politikų diskusijas.

Per savo pirmąją prezidentinę kadenciją D. Trumpas taip pat buvo pademonstravęs susidomėjimą įsigyti šią Arkties salą. Jis sakė, kad Grenlandija ir jos žmonės „turės didžiulės naudos, jeigu kada nors ji taps mūsų tautos dalimi“: „Mes ją saugosime ir branginsime nuo labai žiauraus išorinio pasaulio. Padaryk Grenlandiją vėl didžią!“

Tuomet Grenlandijos lyderiai atšovė gana aštriai.

„Mes neparduodami ir nebūsime parduoti“, – gruodį sakė salos ministras pirmininkas Mute Egede. „Grenlandija priklauso Grenlandijos žmonėms“.

Gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas sakė sutinkantis su Mute Egede pareiškimu, kad Grenlandija neparduodama, o Užsienio reikalų ministerija aiškiai nurodė, kad tai nėra oficiali kelionė.

„Atkreipėme dėmesį į planuojamą Donaldo Trumpo jaunesniojo vizitą į Grenlandiją. Kadangi tai nėra oficialus Amerikos vizitas, Danijos užsienio reikalų ministerija daugiau jo nekomentuoja“, - sakė ministerija.

Subruzdo opozicija

M. Egede sausio 7-ąją turėjo susitikti su Danijos karaliumi Frederiku Kopenhagoje, tačiau, kaip rašo danų thelocal.dk, susitikimas buvo atšauktas.

Grenlandija turi savo parlamentą ir administraciją, kuriai šiuo metu vadovauja M. Egede. Tuo tarpu Grenlandijoje išrinktos dvi Danijos parlamento narės: Aaja Chemnitz ir Aki-Matilda Hoegh-Dam. A. Chemnitz yra griežta Grenlandijos tapimo JAV dalimi koncepcijos priešininkė.

Pati Danijos vyriausybė mažai kalbėjo apie D. Trumpo sūnaus vizitą. Tačiau susirūpinimą išreiškė keli opozicijos politikai.

Parlamento narys konservatorius Rasmusas Jarlovas socialinėje žiniasklaidoje anglų kalba paskelbė, kad „toks būsimo JAV prezidento nepagarbos lygis labai ištikimiems sąjungininkams ir draugams yra rekordinis“.

Kol kas dar neperka

Prieš išvykdamas į savo tėvo privatų lėktuvą, pravarde „Trump Force One“, 47 metų Donaldas Trumpas jaunesnysis savo tinklalaidėje „Triggered“ pasakė: „Ne, aš neperku Grenlandijos“, nors pridūrė, kad jam ten patiko.

Vyriausias išrinktojo prezidento sūnus vaidino pagrindinį vaidmenį per 2024 m. JAV rinkimų kampaniją, dažnai pasirodydavo mitinguose ir žiniasklaidoje.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai išrinktasis prezidentas D. Trumpas pakartojo apie savo susidomėjimą Grenlandijos įsigijimu, Danijos vyriausybė paskelbė smarkiai didinanti išlaidas gynybai.

Pirmadienį karalius Frederikas X pakeitė karališkąjį herbą, kad būtų ryškesni Grenlandijos ir Farerų salų vaizdai.

Kai kas tai vertino kaip priekaištą D. Trumpui, tačiau tai taip pat gali būti žinutė Grenlandijos separatistiniam judėjimui. Karalius Frederikas savo Naujųjų metų kreipimesi pasakė, kad Danijos Karalystė buvo vieninga „iki Grenlandijos“ ir pridūrė „mes esme kartu“.

Tačiau Grenlandijos ministras pirmininkas panaudojo savo paties Naujųjų metų kalbą, siekdamas nepriklausomybės nuo Danijos, sakydamas, kad sala turi išsivaduoti iš „kolonializmo pančių“ ir esą atėjo laikas „kitam žingsniui mūsų šaliai“.

D. Trumpas nėra pirmasis JAV prezidentas, siūlęs pirkti Grenlandiją. Pirmą kartą šią idėją 1860-aisiais iškėlė 17-asis šalies prezidentas Andrew Johnsonas.

Parengė Ričardas Čekutis