Ar ekstensyvi žemdirbystės gali išgelbėti pienininkystės sektorių?

Daugiau nei pusę Olandijos žemės ūkio naudmenų sudaro pievos ir ganyklos. Tradiciškai svarbiausiomis gyvulininkystės šakomis laikoma intensyvi galvijininkystė (daugiausia veisiami pieniniai Holšteino fryzų veislės galvijai), paukštininkystė (daugiausia vištos), kiaulininkystė ir avininkystė. Dėl įvedamų reikalavimų šiltnamio efektui mažinti ir produkcijos supirkimo kainų mažėjimo šios ūkinės veiklos, kaip ir kitose Europos sąjungos šalyse, traukiasi ir kol kas efektyvių būdų tai stabdyti nerandama.

Diskusijose apie nuosmukį ištikusį olandų pienininkystės sektorių, pasigirsta nuomonių, kad galbūt šiai sričiai galėtų pagelbėti ekstensyvioji žemdirbystė, kai gamyba vykdoma didesniame žemės plote, bet naudojant mažiau arba visai nenaudojant trąšų, papildomų pašarų ir augalų apsaugos produktų, mažiau kišantis į natūralią aplinką. Taip ūkininkaujant viename žemės ūkio paskirties hektare dažnai pagaminama mažiau nei intensyviai ūkininkaujant ariamojoje žemdirbystėje, kita vertus mažiau lėšų išleidžiama papildomoms sąnaudoms.

Nyderlandų Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos internetinėje platformoje net galima rasti sėkmingų ekstensyvios žemdirbystės pavyzdžių. Vienas tokių – Achterhoek regione (Rytų Nyderlandai) esančiame Velhorsto dvare veikiantis ūkis. 2018 m. Arjenas ir jo žmona Winny buvo išrinkti dvarui priklausančios 85 ha žemės ūkio paskirties žemės nuomininkais. Dvaras puikiai tinka ekstensyviam žemės ūkiui: viena žemės dalis naudojama gyvuliams, kita – daržovėms ir grūdinėms kultūroms auginti.

Šeima pasirinko auginti retos veislės galvijus, senos olandų pieninių galvijų veislės Lakenvelder karvių. Taip pat augina Šiaurės olanderių veislės avių ir Pied Bentheimerio veislės kiaulių. Nors galvijai laikomi mėsai, jie atlieka svarbų vaidmenį tvarkant pievas, o jų mėšlas naudojamas dvaro laukų dirvožemiui tręšti.

Laukuose sėjamos avižos ir kviečiai, iš jų ūkyje gaminamas populiarus pusryčių mišinys miuslis. Atlikę šiaudai sunaudojami pačiame ūkyje. Be gyvulių ir grūdų, dvaro žemėse auginamos ekologiškos daržovės, prieskoninės žolės ir vaisiai.

„Mums tvarus žemės ūkis reiškia, kad gaminame sveikus produktus nekenkiant dirvožemiui ar aplinkai, – teigia Arjenas. – Orientuojamės ne į derlių, o į gamtinės įvairovės didinimą. Taikome žiedinio ūkininkavimo principą ir tai, kas atlieka vienur, sunaudojame kitur. Kiaulės suėda augalų likučius, todėl jos tampa paskutine ciklo grandimi. Nuo tada, kai atvyko kiaulės, ciklas valdoje buvo uždarytas.“

Visa dvare užauginama ir pagaminama produkcija parduodama tiesiogiai vietos gyventojams. Šeima prekybai specialiai įkūrė internetinę ir gyvos prekybos parduotuvę, taip pat gaminius tiekia vietinei žemės ūkio produktų parduotuvei.

Arjenas ir Winny tiki, kad jų pavyzdys paskatins taip ūkininkauti ir kitus, tačiau kai kurie specialistai į ekstensyvios žemdirbystės ateitį žvelgia gana skeptiškai.

Tokios žemdirbystės ateities pieno sektoriuje nemato

Nyderlandų tarptautinės bankininkystės ir finansinių paslaugų įmonės Rabobank ekspertai, atlikę tyrimą priėjo išvados, kad tik 20 proc. pieno gamintojų šiuo metu turi finansinių galimybių savo įmonę padaryti tvaresnę. Jų nuomone, ekstensyvios žemdirbystės principų diegimas ūkyje ypač brangus ir sunkiai atsiperka, rašoma portale Nieuwe Oogst.

Ekstensyvesnis ūkininkavimas dažnai minimas kaip pienininkystės kryptis, siekiant klimato, biologinės įvairovės ir vandens kokybės gerinimo tikslų. Apie tai kalbėta ir praėjusią savaitę Vageningene per Žemės ūkio ekonomikos studijų rato ir Nyderlandų zootechnikos asociacijos teminį susitikimą.

Wageningen Economic Research tyrimai rodo, kad ekstensyvimas daro spaudimą maržoms, todėl mažėja ūkininkų pajamos. „Išlaidos didėja ir to nebegalima kompensuoti didesniu produkcijos iš hektaro kiekiu“, – cituoja portalas mokslininką Roelį Jongeneelį. Pasak jo, prarastas pajamas kartais galima astatyti derinant ekstensyvų ūkininkavimą su plėtra arba perėjimu į nišinę rinką, pavyzdžiui, gaminant ekologišką produkciją.

Rabobank ekspertai įsitikinę, kad ekstensyvioji žemdirbystė nėra skirta daugumai pieno gamintojų. „Mūsų skaičiavimais, vos 20 proc. pieno ūkių dabar turi galimybę pritraukti nemažą finansavimą, kad galėtų imtis veiksmų tvaresnio verslo modelio link“, – sako Rabobank sektoriaus vadovė Marijn Dekkers.

Ji mano, kad investicijų galimybės vidutiniame pieno ūkyje yra ribotos dėl didelių sąnaudų ir mažos pieno kainos. „Ūkininkai pasakoja, kad statant naują tvartą, vienai karvei tenka 10 000 eurų investicijų. Dėl to investicijų klimatas pieno ūkyje tampa trapus.“

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.