Ar gerai pažįstate pagrindinį Velykų patiekalą?

Komercinės paukštininkystės, kiaušinių ir kiaulienos gamybos įrangos kompanija „VAL-CO“ skelbia įdomius faktus apie kiaušinius:

* Kiaušiniai naudingi akims. Juose yra liuteino, kuris apsaugo nuo kataraktos ir raumenų degeneracijos.

* Kiaušinio lukšto ir trynio spalva gali skirtis, tačiau tai neturi įtakos skoniui ar kokybei.

* Paukščių veislė lemia kiaušinio lukšto spalvą. Komerciniai kiaušiniai yra rudi arba balti, tačiau kai kurios veislės gali dėti ir mėlynus, žalius arba rausvus kiaušinius.

* Kiaušinių tryniai yra vienas iš nedaugelio maisto produktų, kuriuose natūraliai yra vitamino D.

* Rudi kiaušiniai yra brangesni, nes juos dedančios vištos yra didesnės ir joms reikia daugiau pašaro.

* Anties kiaušiniai yra riebesni ir geriau tinka kepimui.

* Kiaušiniai yra vienas iš nedaugelio maisto produktų, kuriuose gausu cholino – maistinės medžiagos, kuri padeda palaikyti visą gyvenimą trunkančią smegenų sveikatą, įskaitant atmintį, mąstymą, nuotaiką ir kt.

* Švieži kiaušiniai skęsta vandenyje, o seni – plūduriuoja, nes jų oro kameros laikui bėgant didėja.

* Norėdami atskirti žalią kiaušinį nuo kietai virto, pasukite jį. Kietai virti kiaušiniai sukasi lengvai, o žali kiaušiniai svyruoja į šalis.

* Jei numetėte kiaušinį ant grindų, gausiai pabarstykite jį druska, kad būtų lengviau nuvalyti.

* Vidutinė višta per metus padeda nuo 300 iki 325 kiaušinių.

* Vištai reikia 24–26 valandų kiaušiniui padėti.

* Vištoms senstant, jų kiaušiniai tampa didesni.

* Greičiausias pasaulyje omletų gamintojas per 30 minučių pagamino 427 omletus iš dviejų kiaušinių.

* Višta maždaug 50 kartų per dieną apverčia kiaušinį, kad trynys nepriliptų prie kiaušinio šonų.

* Iš visų paukščių rūšių kiviai deda didžiausius kiaušinius, lyginant su jų kūno dydžiu.

* Žodis „trynys“ („yolk“) kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio „geolca“, kuris savo ruožtu buvo susijęs su žodžiu „geolu“ arba „geolwe“, reiškiančiu „geltonas“ – tai logiška sąsaja, kadangi kiaušinio trynys yra geltonos spalvos.

* Višta vardu „Harriet“ iš Jungtinės Karalystės 2010 m. padėjo didžiausią pasaulyje kiaušinį. Jos nuostabus kiaušinis buvo 9,1 colio (23,11 cm) skersmens.

* Yra keletas priežasčių, kodėl dažnai valgome vištų, o ne ančių ar kalakučių kiaušinius. Vištos deda daugiau kiaušinių, joms reikia mažiau lizdo vietos ir jos neturi tokių stiprių motininių instinktų kaip kalakutės ir antys, todėl kiaušinius lengviau rinkti.

Višta ar kiaušinis?

Portalas agrarheute.de pagaliau atsako į klausimą, kuris visada kankino žmoniją: kas atsirado pirmas – višta ar kiaušinis?

Atsakymas elementarus: ilgų ir kruopščių mokslinių tyrimų metu paaiškėjo, jog laimėjo kiaušinis, nes dinozaurai dėjo kiaušinius jau gerokai anksčiau, nei atsirado pirmasis paukštis.

Tačiau ar dinozaurai perėjo kiaušinius taip pat stropiai kaip vištos, nėra galutinai įrodyta. Višta perėdama kiaušinius per 24 valandas apverčia juos iki 50 kartų. Priežastys paprastos: apvertimas neleidžia embrionui prilipti prie kiaušinio lukšto ir užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą.

Toks kruopštus rūpestingumas kartais gali lemti rekordus. 1971 m. amerikiečių vištų augintojas viename kiaušinyje rado devynis trynius. O 1956 m., remiantis Gineso rekordų knyga, amerikietiška „Leghorn“ veislės višta padėjo 454 gramus svėrusį kiaušinį. Palyginimui, pagal kiaušinių svorio klasifikaciją, 73 gramus ar daugiau sveriantis kiaušinis laikomas XL dydžio.

Ką dar svarbu žinoti?

Tačiau nesvarbu, koks didelis kiaušinis, visi jie turi vieną bendrą bruožą: jie yra tikri galiūnai. Vištos kiaušinis gali atlaikyti iki 17 kg svorį, nors jo lukšto storis yra tik 0,2–0,4 mm, o turėdamas maždaug 17 000 porų, atrodo gana nestabilus. Tyrimai rodo, kad kiaušiniai yra stipriausi šonuose, o ne viršuje, kaip manyta anksčiau.

Be to, kaip nurodo portalas „The Incredible Egg“, jei ant pakuotės nenurodyta, kad kiaušinis yra maistingai praturtintas, VISI kiaušiniai turi tą pačią maistinę vertę – nesvarbu, kokia lukšto spalva ar kaip buvo auginamos juos padėjusios vištos.

Kiaušiniai yra visaverčiai baltymai. Tiesą sakant, kiaušiniai dažnai yra standartas, kurį maisto mokslininkai naudoja vertindami kitų maisto produktų baltymų kokybę. Taip pat akivaizdu, jog kiaušiniai ir daržovės yra puikus derinys: kiaušiniai padeda geriau įsisavinti daržovėse esančias maistines medžiagas, tokias kaip vitaminas E.

Tikrai šviežius kiaušinius sunkiau lupti. Kad lupimas būtų lengvesnis, naudokite tuos kiaušinius, kurie bent savaitę buvo šaldytuve. Tinkamai atšaldytas kiaušinis išlaikys savo kokybę apie šešias savaites ir nesuges kaip mėsa ir vaisiai.

Parengė Ričardas Čekutis