Columbus +24,6 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024
Columbus +24,6 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024

Dainius ŠEPETYS
žurnalistas
 

Ar griaudami užtvankas nesugriausime daržininkystės?

2023/08/06


Besigilinant į Europos Parlamento (EP) patvirtintą Gamtos atkūrimo reglamentą (GAR) pastebima, kad jį įgyvendinant Lietuvos ūkininkai susidurs su daugybe iššūkių. Vienas jų – iki 2030 metų pasiekti, kad bent 25 tūkst. km Europos Sąjungos (ES) upių galėtų tekėti laisvai, o tai reiškia, kad dalis užtvankų artimiausiu metu bus išmontuotos ir jų vandeniu besinaudoję daržininkai nebeturės galimybės laistyti savo laukų.

Ryškus mūsiškių delegatų pėdsakas

Prieš kalbant apie galimas GAR pasekmes reikia pažvelgti į jo ištakas. Šį mūsų krašto ūkininkams išskirtinės reikšmės dokumento atsiradimą inicijavo Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, o balsuojant už jo patvirtinimą mūsų tautiečiai taip pat buvo gana aktyvūs. EP procedūros gana sudėtingos, nes pirmiausia buvo balsuojama dėl AGRI komiteto pasiūlymo nepritarti reglamentui. Tąkart už balsavo Waldemaras Tomaszewskis, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. Prieš – Viktoras Uspaskichas, Aušra Maldeikienė, Petras Auštrevičius, Juozas Olekas ir Bronis Ropė.

Liudas Mažylis susilaikė

Kitą sykį balsuojant dėl EP pozicijos dėl reglamento Lietuvos europarlamentarai balsavo taip: už – W. Tomaszewskis, V. Uspaskichas, A. Maldeikienė, P. Auštrevičius, J. Olekas, B. Ropė, prieš – A. Kubilius ir R. Juknevičienė. Susilaikė – L. Mažylis. Įdomu tai, kad Lietuvos ūkininkams pagarba niekada nespindėję konservatoriai A. Kubilius ir R. Juknevičienė nepritarė abejotinoms GAR idėjoms ir balsavo prieš šio reglamento įsigaliojimą, o ūkininkams visados buvęs artimas B. Ropė buvo už gamtos atkūrimą, nors šio proceso pasekmės atrodo itin pražūtingos Lietuvos žemės ūkiui. W. Tomaszewskis vieną kartą balsavo į vieną pusę, kitą – į priešingą, o Stasys Jakeliūnas ir Vilija Blinkevičiūtė išvis nedalyvavo balsavime.

Komisaro pažadai

„Ūkininko patarėjo“ redakcija kreipėsi į V. Sinkevičių, kad šis detaliau pakomentuotų GAR viziją dėl laisvo upių tekėjimo arba, kitaip sakant, dėl užtvankų panaikinimo.

Savo atsakyme eurokomisaras teigė, kad 25 tūkst. km natūralių upių vagų atstatymas yra ES Biodiversijos strategijos 2030-iesiems tikslų dalis ir tai yra bendras strateginis visos ES tikslas, savaime nekuriantis jokių teisinių prievolių ne tik ūkininkams, bet net ir valstybėms narėms.

„O gamtos atkūrimo atstatyme netgi pabrėžiama, kad valstybės, siekdamos šių tikslų, turėtų susitelkti į užtvankas, kurios neatlieka jokių praktinių funkcijų, dokumente taip pat pažymima, kad inventorizuojant upių barjerus būtina atsižvelgti į socioekonominę jų funkciją“, – teigė V. Sinkevičius, primindamas, kad, ekspertų duomenimis, ES apie 20 proc. užtvankų neatlieka absoliučiai jokios funkcijos.

Apibendrindamas komisaras sakė, kad yra užtektinai nenaudojamų upių barjerų šiems tikslams įgyvendinti, o gamtos atstatymo reglamentas tiesiogiai konkrečių ūkių neliečia. „Net ir valstybėms nusprendus išmontuoti praktinę funkciją turinčias užtvankas, įstatymas nurodo atsižvelgti į jų paskirtį ir naudą, ypač atkreipiant dėmesį į jų įtaką ūkininkavimui“, – aistras dėl užtvankų griovimo ramino V. Sinkevičius. Vis dėlto, ŪP šnekintų ekspertų nuomone, šis pašnekovo teiginys kelia nemažai abejonių, nes Lietuvos valdininkų uolumas, vykdant ES nuostatas, iki šiol tikrai buvo perteklinis.

Pasak komisaro, rengiant GAR ūkininkams buvo skiriamas didelis dėmesys, nes vienas iš reglamento tikslų – užtikrinti, kad Europos ūkininkai visada turėtų sveikos ir derlingos žemės, švaraus vandens ir kitų gamtos teikiamų gėrybių, kurios reikalingos ūkių veiklai.

B. Ropė – vėl ūkininkų pusėje

B. Ropė redakcijai nedaugžodžiavo: „Išties EP nubalsavome už GAR, kuris yra EP pozicija trišalėms deryboms dėl galutinio teksto.“ Jo manymu, tai padės derantis dėl finansinės kito bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpio po 2027 m. paramos. „Akivaizdu, jei visuomenė kelia papildomų lūkesčių ūkininkams dėl aplinkosauginių aspektų, už tas papildomas viešąsias gėrybes žemdirbį turi pasiekti pinigai“, – teigė ŪP pašnekovas, pridurdamas, kad tai bus puikus argumentas derantis dėl kuo didesnio paramos voko Lietuvai.

Europarlamentaras, demonstruodamas situacijos žinojimą, teigė, kad Lietuvoje 37 proc. užtvankų yra avarinės būklės ir, jų skubiai netvarkant, jos grius ir gali sukelti žalą ne tik ūkininkams, bet ir aplinkiniams gyventojams. „GAR nurodo tikslus, kurie turi būti pasiekti visose ES valstybėse, o Lietuvai tenkanti dalis nebus didelė“, – ramino B. Ropė. Pasak pašnekovo, nepaisant to, būtina, kad valstybė, prieš priimdama sprendimus, kurias užtvankas naikinti, tartųsi su vietos gyventojais ir konkrečios užtvankos infrastruktūros naudotojais. „Tik įsitikinus, kad užtvankos panaikinimas nepakenks konkrečios vietovės gyventojams, būtų galima priimti tokį sprendimą“, – tvirtino B. Ropė. Europarlamentaro nuomone, ŪP keliamas klausimas dėl daržovių augintojų prieigų prie vandens išteklių išties aktualus. „Matau dabartinės vyriausybės iniciatyvas apmokestinti paviršinį vandenį iš upių, tvenkinių – kitaip tariant, iš Lietuvoje žemdirbystei plačiai naudojamų vandens šaltinių. Manau, kad daugeliui daržovių augintojų ši vyriausybės užmačia sukels finansinių sunkumų ir esu įsitikinęs, kad dabartinės valdžios pastangos apkrauti žemdirbį kuo didesniais mokesčiais veda valstybę į apsirūpinimo maistu problemas, tad yra visiškai trumparegiškos“, – lyg save reabilituodamas mintis dėstė europarlamentaras.

Be gyvos žemės ūkininkai yra niekas

Už GAR patvirtinimą balsavusi EP narė A. Maldeikienė tikino, kad reglamento įgyvendinimu siekiama sumažinti žalą gamtai, kurią ji patyrė dėl intensyvaus ūkininkavimo. „Be gyvos vaisingos žemės ūkininkai yra niekas, jie turi suvokti, kad jų verslą kuria žemė ir jos kokybė“, – viešojoje erdvėje skelbė A. Maldeikienė.

Anot jos, kalbos, kad atkūrę gamtą liksime be duonos, o ūkininkų pelnai šiek tiek sumenks ir maisto produktų kainos pakils, yra gryna demagogija. „Ūkininkai man neatrodo geresni už kitus žmones ir tikrai ne svarbesni už visa ko motiną – gamtą“, – kalbėjo europarlamentarė, kviesdama kautis už gamtą.

Paklausta apie numatomą užtvankų griovimą A. Maldeikienė į „Ūkininko patarėjo“ klausimą atsakė klausimu: „O kaip vargšams ūkininkams sekasi ūkininkauti kintant klimatui, ar jie galvoja, kad viskas tvarkoje ir kad nieko nereikia daryti?“ A. Maldeikienė sakė, kad dabar atostogauja, savo daržus laisto nuosavos kūdros vandeniu ir svajoja savo vaikystės Palangos Ronžėje vėl gaudyti vėžius, kurie ten atsiras įgyvendinus minėtą reglamentą.

Laukia ilgas darbas

Kiek daugiau nei prieš trejus metus tuometis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, sužinojęs, kad prie Švenčionių rajone telkšančio Miškinio ežero atsirado nelegali betoninė užtvanka, sakė: „Jei valstybinės institucijos negali tuo pasirūpinti, atvažiuosiu su savo „Toyota“ ir išvešiu tą bloką.“ Prisimindami šia linksmą istoriją, dabar jau Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nario klausėme, kaip jis vertina EP sprendimą panaikinti didelę dalį upių užtvankų?

„Griauti visada yra lengviau, nei statyti“, – redakcijai sakė K. Mažeika, patikslindamas, kad tąkart prie Miškinio ežero užtvanka buvo pastatyta nelegaliai, o dabar kalba eina apie prieš dešimtmečius daržininkų ūkių lietinimui įrengtus upių slenksčius.

„Upelių renatūralizacijos procesą jau matėme, stebėjome, kaip į melioracijos griovius pilami akmenys ir kelmai, daromi barjerai ir užtvankos, bet panašu, kad statybos nepavyko, tad imamasi griovimo“, – sarkastiškai dėstė Seimo narys. Jis sutinka, kad kai kurios užtvankos, ypač neturinčios praktinės reikšmės ir tik trukdančios lašišoms migruoti, turėtų būti pašalintos, bet vertinant tai, kad iš 1 400 užtvankų beveik pusė yra bešeimininkės arba šeimininkai nežinomi, o per paskutinius 10 metų buvo nugriautos tik dvi....

„Tad, panašu, laukia didelis ir ilgas darbas, o jeigu daržininkystė yra vienas iš mūsų ūkio prioritetų, suprantama, kad be vandens jos egzistavimas neįmanomas“, – mintis dėliojo KRK narys. Jam labiausiai norėtųsi, kad ekspertai įvertintų esamą infrastruktūrą, galimybes ir pasekmes užtvankų nugriovimo atveju. „Politikai sprendimus turėtų priimti tik atsižvelgę į hidrologų-inžinierių rekomendacijas“, – neabejojo K. Mažeika.

Tikslai švelnėja?

Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, prieš atsakydama į ŪP klausimus, atkreipė dėmesį į tai, kad kol kas minimas reglamentas nėra patvirtintas, o toliau derybos dėl jo projekto teksto tarp Europos Komisijos (EK), ES Tarybos (t. y. ES valstybių narių, kurioms atstovaus ES Tarybai pirmininkaujanti Ispanija) ir EP vyks 2023 m. rudenį. „Kol kas sunku prognozuoti, koks bus galutinis reglamento tekstas, bet, manau, tikrai švelnesnis negu originaliame EK pasiūlyme, ir kokie reikalavimai bus keliami valstybėms narėms, įskaitant ir Lietuvą“, – redakcijai sakė L. Čaplikaitė-Denisovienė.

Pasak AM specialistės, galutinį GAR tekstą tikimasi patvirtinti 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje. Patvirtinus reglamentą, Lietuva privalės laikytis jame numatytų reikalavimų, parengti nacionalinį reglamente numatytų tikslų įgyvendinimo planą, kuriame turės būti pateikta upių kliūčių inventorizacija, nurodytos planuojamos šalinti kliūtys, jų šalinimo veiksmų planas, nurodytas upių, kurių tėkmė bus išlaisvinta, ilgis kilometrais, taip pat salpų natūralių funkcijų atkūrimo priemonės.

„Kiekviena valstybė narė planą turės pateikti EK, kuri vertins, ar bus galima pasiekti ES bendrąjį tikslą – atkurti 25 tūkst. km laisvai tekančių upių iki 2030 m.“, – teigė L. Čaplikaitė-Denisovienė, prasitardama, kad EP siūlo tikslą kiek švelninti – atkurti 20 tūkst. km laisvai tekančių upių iki 2035 m.

Sprendimų bus ieškoma

AM Darnaus vystymosi ir strateginių pokyčių grupės patarėja Jonė Leščinskaitė ŪP sakė, kad dabar vyksta trišalės derybos dėl GAR teksto, taigi, kol nėra patvirtintas galutinis reglamento variantas, nesudaromi kiekvienos šalies gamtos atkūrimo planai. Patvirtinus GAR, priklausomai nuo reglamente keliamų tikslų, bus sprendžiama, kurios užtvankos bus šalinamos.

Pasidomėjus, pagal kokius kriterijus bus nustatomas užtvankų griovimo eiliškumas, sužinojome, kad reglamentu planuojamų griauti užtvankų atrankos kriterijai nebus nustatomi.

„Kurias užtvankas griauti ar kitas upių kliūtis šalinti, turės apsispręsti pati valstybė narė“, – teigė J. Leščinskaitė, pridurdama, kad kol kas reglamente yra nuostata, jog valstybės narės pirmiausia turėtų šalinti nebenaudojamas kliūtis, kurios nereikalingos atsinaujinančiai energijai gaminti, vidaus vandenų navigacijai, vandens tiekimui, apsaugai nuo potvynių ir kitoms reikmėms.

ŪP specialistės paklausė: „Iš kur daržininkams, kurie dabar naudoja užtvankų vandenį, pasiūlysite vandens laistymui?“ J. Leščinskaitė atsakė, kad pagal AM turimą informaciją nėra užtvankų, kurios vykdytų vandens saugojimo laistymo tikslais funkciją. Tačiau atrenkant užtvankas, kurios gali būti šalinamos, bus atsižvelgiama į visus jos naudotojus ir drauge ieškoma sprendimų.

Kam griauti, kas yra sukurta?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 87, 2023 m. rugpjūčio 5 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis