Ar išjos ant balto žirgo BIO?

Įsisukus neregėtai trąšų kainų pasiutpolkei, gali būti kaipmat pasiekti žaliojo kurso tikslai, verčiantys ūkininkus mažinti sintetinių trąšų naudojimą. Tik ar neliksime tuščiais aruodais? Agrosektoriaus specialistai ramina: dabar gera proga drąsiau ieškoti subalansuotų alternatyvių sprendimų, kad nenukentėtų derlius, turtėtų dirvožemis ir, svarbiausia – kad rinką pasiektų kokybiška produkcija.

Pasirengę išbandymams

Ūkininkai jau dėlioja kitų metų tręšimo strategijas ir miklina skaičiuotuvus – pabrangusios trąšos kelia nemenką iššūkį. Jau ir Europos Komisija yra susirūpinusi, kaip žemdirbiams būtų galima amortizuoti trąšų pabrangimą.

Suprantama, kad tai ne vien tik žemę dirbančių žmonių galvos skausmas – brangimas tiesiogiai susijęs su maisto produktų kaina, vadinasi, atsilieps ir vartotojams.

Kėdainių rajono ūkininkas, Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas, agronomas Šarūnas Šiušė sako, kad stipriai pabrangusios trąšios – iššūkis ūkiams ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, Amerikoje ir kituose žemynuose.

„Visur yra baimė, kad kitais metais bus mažesnis derlius. Manau, kad ūkininkai rinksis ekonominius variantus, protingai naudos trąšas, kad gautų didžiausią efektą“, – „Ūkininko patarėjui“ kalba ūkio vadovas.

Tiek Š. Šiušės ūkis, tiek jo vadovaujama bendrovė yra pasirengę tokiems išbandymams – čia jau ilgą laiką orientuojamasi į tausojančiąją žemdirbystę. „Mes taikome kompiuterizuotą tikslųjį tręšimą pagal žemės tyrimus, kintamas trąšų normas. Ateinančiam sezonui kaliu ir fosforu jau patręšta, ir azotinėmis tręšime pagal tręšimo programą, kuria remdamiesi galime sekti augalo mitybos procesą. Tai leidžia ekonomiškai naudoti trąšas ir sutaupyti“, – aiškina jis.

Ūkiuose naudojamos ir organinės trąšos, atliekami gamybiniai bandymai su biologiniais preparatais. „Mes žiūrime kompleksiškai: taikome sėjomainą, auginame tarpinius augalus, naudojame organiką, biologinius produktus. Iš atski- rų elementų efekto nebus, reikia dirbti kompleksiškai ir sistemiškai“, – įsitikinęs patyręs ūkininkas.

Investicija atsiperka

Biologiniais produktais praturtintų trąšų, mikrobiologinių preparatų gamintojai tvirtina jaučiantys, kad ūkininkai ieško sprendimų, kaip tvariai ūkininkauti ir

neprarasti ūkių rentabilumo. Jie viliasi, kad esama situacija atgręš daugiau žemdirbių į jų pusę.

„Kai yra tokios nežmoniškos trąšų kainos, reikia ieškoti balanso tarp trąšų, organikos ir mikrobiologinių produktų“, – teigia produktus su mikroorganizmais kuriančios bendrovės „Nando“ direktorius Justinas Taruška.

Jis pastebi, kad pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse yra mažinamas mineralinių trąšų naudojimas ir ieškoma alternatyvų. Suprantama, kad intensyviai ūkininkaujant šių trąšų jau rytoj visiškai neatsisakysime, tačiau linkstama daugiau naudoti organinį mėšlą, mikrobiologinius produktus.

„Ūkininkai naudoja tokius produktus, kad iš gamtos, iš pačios dirvos pritrauktų elementus ir pagerintų dirvožemio struktūrą. Mūsų multikomponentiniai produktai padeda fiksuoti azotą ir atpalaiduoti fosforą, kalį. Labai svarbus elementas, kuriuo mes išsiskiriame ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, tai mikorizė – grybas, kuris paskatina didesnį šaknyno susiformavimą“, – ŪP pasakoja J. Taruška.

Jis teigia matantis gerą tendenciją efektyviau panaudojant laukuose paliekamą organiką – šiaudus; jie apdorojami mikrobiologiniais preparatais, kad vyktų spartesnė mineralizacija ir humifikacijos procesas dirvožemyje.

„Tai kompleksiniai dalykai. Svarbu, kad dirvožemis pats iš savęs gerėtų, mūsų produktai tam padeda. Kai yra rūpinamasi dirvožemiu, gerėja maisto medžiagų įsisavinimas. Tokia investicija atsiperka. Jeigu gerai sukombinuoji trąšas ir mūsų produktus, investicija į hektarą būna net mažesnė nei naudojant tik trąšas“, – tikina inovatyvios bendrovės vadovas.

Biotechnologijų sprendimai

Jam antrina bendrovės „Bioversio“ direktorius Stanislav Balion. Jis siūlo naudoti bakterinius produktus, kurie leidžia mažiau tręšiant neprarasti derliaus.

„Mikroorganizmai padeda augalines liekanas paversti į humusą, augalams pasiimti trąšas iš dirvožemio ir atmosferos. Dirvoje fosforo ir kalio yra pakankamai, tiesiog šios medžiagos yra netirpios formos, kurių augalas negali įsisavinti. Bakterijos padeda jas atpalaiduoti, o iš atmosferos – fiksuoti azotą“, – aiškina biotechnologijų sprendimus taikančios įmonės vadovas.

Jis tikina, kad šį rudenį sulaukta didesnio susidomėjimo minėtais produktais, kurie, pasak pašnekovo, patys save atperka ir dar padeda uždirbti ūkiui.

Panevėžyje įsikūrusi bend­rovė „Bioenergy LT“, didžiausia Šiaurės Europoje mikrobiologinių produktų gamintoja, taip pats siūlo biotechnologinius sprendimus, kaip sėkmingai ūkininkauti sumažinus mineralinių trąšų naudojimą.

„Įmonės gaminami produktai yra sudaryti iš gyvų mikroorganizmų, kurių augimui naudojami organinės kilmės

anglies šaltiniai. Mitybinė terpė ir produktų laikymo sąlygos yra parinktos taip, kad leistų produktui išlikti gyvybingam ne tik visą jo galiojimo laiką, bet ir patekus į dirvožemį, kai mikroorganizmą aktyvuoja aplinkos sąlygos. Tokiu atveju didėja dirvožemio biologinis aktyvumas, didinamas mitybinių medžiagų (pavyzdžiui,

azoto, fosforo, kalio) prieinamumas augalams, o tai lemia kokybišką derlių ir dirvožemio derlingumo gerinimą“, – intensyvių augalininkystės technologijų ekologizavimą mažinant trąšų normas ir kartu naudojant mikrobiologinius produktus skatina „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas dr. Audrius Gegeckas.

Gręžiasi į organines trąšas

Granuliuotas ir skystas organines trąšas gaminančios bendrovės „Biodinamika“ direktorius Artūras Vasiljevas ŪP tvirtina, kad ūkininkams jau ne naujiena tai, jog subalansavus mineralinių ir organinių trąšų panaudojimą galima išlaikyti optimalią produkcijos auginimo savikainą.

„Tikėtina, kad šį pavasarį ūkininkai pagal išgales tręš organinėmis trąšomis, mažindami mineralinių trąšų panaudojimą. Jiems tai dabar yra vienas iš būdų, tiesa, jis visada buvo, bet dabar jie bus priversti tai daryti“, – neabejoja „Biodinamikos“ vadovas.

Jis užsiminė, kad brangymetis neaplenkė ir bendrovės gaminamų produktų: „Išaugo pakuočių kaina, beveik dvigubai pabrango biokuras. Taigi, pabrangs ir mūsų organinės trąšos, aišku, ne taip drastiškai kaip mineralinės. Kitiems metams suplanuotas brangimas bent jau 15–25 proc.“

Tausoja dirvožemį

Bendrovės „Timac Agro Lietuva“, rinkoje siūlančios ilgo poveikio trąšas su biostimuliantais, produktų vadovė, agrarinių mokslų daktarė Skirmantė Balnytė-Rusė

neabejoja, kad ūkininkams teks labiau pagalvoti, kokias tręšimo strategijas taikyti kitais metais.

„Jų sprendimai labiau aiškės artėjant pavasariui. Akivaizdu, kad dėl žaliojo kurso žemdirbiai privalės šiek tiek mažinti trąšų normas ir atsižvelgti į jų naudojimo

efektyvumą. Mes apie tai kalbamės su ūkininkais. Manau, kad jie turės daugiau dėmesio skirti tam, jog augalai įsisavintų kuo daugiau trąšų ir efektyviau jas išnaudotų derliaus kūrimui“, – sako „Timac Agro Lietuva“ atstovė.

Ji paaiškino, kuo išskiria trąšos su biostimuliantais: jos ilgą laiką dirvožemyje išlieka prieinamos augalui pagal poreikį, nekeičia savo formos, mitybiniai elementai

neužsiblokuoja ir neišsiplauna. Ir skystose, ir biriose trąšose esantys biostimuliantai skatina augalus paimti daugiau maisto medžiagų. Tokiu būdu didėja trąšų

efektyvumas.

Bendrovės „UHB Agro“ pardavimų vadovė Baltijos šalims Gintarė  nepraleido progos pristatyti naują „Terramile“ prekės

ženklo produktą – tai patobulintos sudėties granuliuotos kompleksinės trąšos NPK, kurių sudėtyje papildomai įterptos huminės rūgštys ir silicis.

„Tai nėra kažkokia alternatyva, bet vienas iš būdų, kaip optimizuoti tręšimą ir pamaitinti augalus tausojant dirvožemį. Sąmoningi ūkininkai investuoja į dirvožemį. Trąšos su papildomais priedais leidžia efektyviai įsisavinti maisto medžiagas iš pačios trąšos. Jos gerina dirvožemį, taigi, ir augalų mitybą. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad net iki 20 proc. sumažinus minėtų trąšų normą, gaunamas toks pats ar net didesnis derlius“, – naujo produkto privalumus vardija ŪP pašnekovė.

Mokslas orientuojasi į BIO

Rasa ŠLINKŠIENĖ

KTU Cheminės technologijos fakulteto docentė

Didėjantis žemdirbystės intensyvumas – vienas iš veiksnių, sukeliančių neigiamus klimato kaitos pokyčius. Todėl siekiant išvengti negatyvių intensyvaus ūkininkavimo padarinių, siūlomi įvairūs tausojančiosios žemdirbystės variantai, sintetines trąšas dalinai pakeičiant gamtinės-organinės kilmės trąšomis ar chemines augalų apsaugos priemones keičiant biologinėmis.

Kaip alternatyva įvairioms cheminėms priemonėms rekomenduojami biologiniai preparatai, kurie paprastai yra gyvų mikroorganizmų pagrindu pagaminti produktai. Tikėtina, kad tai ilgainiui turėtų sumažinti netinkamo ūkininkavimo žalos padarinius, sulėtinti dirvožemio degradacijos procesą.

Jau kelerius metus beveik visi mūsų mokslinės grupės vykdomi tyrimai ar užsakomieji ūkio subjektų darbai nukreipti ta linkme, kad sukurtume efektyvias, tačiau nekenksmingas trąšas: tiriame, ką papildomai įdėti, kad trąšos nebūtų vien sintetinės ir labai koncentruotos – kad jose būtų ir organinių medžiagų ar naudingų mikroorganizmų, kurie galėtų dirvoje veistis ir užtikrinti visavertį augalų aprūpinimą reikalingais elementais.

Vykdant mokslinius tyrimus ir plečiant naujų trąšų asortimentą, visame pasaulyje didesnio dėmesio sulaukia darbai, susieti su aplinkai draugiškomis bioaktyviosiomis trąšomis, kuriose yra ne tik pagrindinių augalams būtinų maisto medžiagų, bet jos taip pat praturtintos mikroelementais, augimą ar maisto medžiagų pasisavinimą skatinančiomis ir nuo klimato stresinių situacijų apsaugančiomis medžiagomis. Jungtinių Tautų ir Pasaulinės biologinių preparatų organizacijos duomenimis, tokių biologiniais priedais praturtintų trąšų ir pačių biologinių preparatų gamyba iki 2026 metų turėtų padidėti dvigubai.

Mūsų mokslinė grupė, kuri užsiima trąšų kūrimu, orientuojasi į tai, kaip trąšoms panaudoti įvairius priedus iš kitų pramonės atliekų: maisto, biokuro degalinių ir kt. Siekiame įsilieti į žaliąjį kursą, kuriame naujas efektyvias trąšas, jas gaminame laboratorijoje, bandome ir analizuojame, kaip tie priedai veikia dirvožemį, augalus, aplinką.

Autorės ir redakcijos nuotraukos