Ar jau laikas plūgą nešti į muziejų?

8 mln. eurų – tiek paramos lėšų bus skirta iš naujojo Europos Sąjungos Modernizavimo fondo. Šias lėšas Lietuva gaus dar šiemet, jos skirtos skatinti neariminę žemdirbystę – vieną iš žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje. Nenaudojant plūgo ir žemę tik išpurenant mažėja kuro, cheminių trąšų, gal net  augalų apsaugos priemonių sąnaudos. Bendra šio fondo Lietuvai numatoma paramos suma 2021–2030 metų laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų.

Šį kartą pašnekovų klausėme, ar jie ruošiasi plėtoti neariminę žemdirbystę, o galbūt ir dalyvauti šioje paramos priemonėje?

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) vadovas, Rokiškio r. Kalvių k. ūkininkas Jonas VENSLOVAS: „Asociacijos narius jau informavome apie šią paramą, tik dar nežinome galutinių taisyklių. Dabar ieškome galimybių dar kartą susitikti su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijos atstovais, nes tai yra pastarosios ministerijos lėšos. Turime suderinti kuo palankesnes taisykles, kad žmonės galėtų pasinaudoti šia paramos priemone.

Mano žiniomis, aplinkos apsaugos Modernizavimo fondo, suformuoto energetiniam efektyvumui didinti, lėšas planuojama skirstyti pagal aštuonias kryptis. Viena fondo paramos sričių – žemės ūkis, kuris yra įpareigotas gerinti klimato raidos rodiklius – mažinti anglies dvideginio emisiją.

Jau šiais metais šio fondo lėšos Lietuvos biudžetą turėtų papildyti per 60 mln. eurų, iš kurių 8 mln. numatyti neariminei žemdirbystei. LNTŽA bei ŽŪM atstovai diskutavo, kaip šią paramą paskirstyti kuo efektyviau.

Praėjusių metų spalį Ukmergėje vykusiame LNTŽA ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos susitikime buvo apsispręsta: neariminės tausojamosios žemdirbystės sąvoka apima tiesioginę (No-till) ir juostinę (Strip-till) sėją bei žemės skutimą iki 8 cm, o gilesnis skutimas laikomas tradiciniu žemės arimu.

Šiuo metu LNTŽA siekia, kad Modernizavimo fondo neariminei žemdirbystei numatytos lėšos būtų skirtos dirbantiesiems žemę tiesioginės sėjos principu, o paramos intensyvumas siektų 70 proc.

Vyriausybės ir LNTŽA atstovai sutaria, kad parama bus skirta tik sėjos padargams įsigyti – lėšų nenumatoma traktoriams ar kombainams. Asociacijos narių įsitikinimu, ūkininkas, projekto lėšomis įsigijęs tiesioginę sėjamąją, po penkerių metų nepuls jos parduoti, koks buvo ne vienas traktoriaus ar kombaino pardavimo atvejis. Žaliojo kurso sekėjams, žinoma, svarbu, kad parama padėtų pasiekti keliamus tvaraus ūkininkavimo reikalavimus. Valdžios tikslas – didinti norinčiųjų vystyti neariminę žemdirbystę skaičių, todėl reikia išsiaiškinti, kas labiausiai atitiktų meškerę posakyje „ne duok žuvies, o išmokyk žvejoti“.

Visą tausojamosios žemdirbystės padargų komplektą sudaro tiesioginė sėjamoji, be kurios neįmanoma neariminės tausojamosios žemdirbystės pradžia, ražieninės akėčios, išmanusis tręštuvas bei purkštuvas.

Mūsų asociacija įkurta praėjusių metų balandžio 15 d. Narių skaičius nuo 30-ies jau išaugo iki 63. Todėl džiugu, jog daugėja besidominčiųjų ir plėtojančiųjų neariminės žemdirbystės kryptį. LNTŽA nariai yra tiesiog fanatikai, kitokio tikėjimo žmonės, besistengiantys, kad būtų gera žemei ir gamtai. Yra Trakų rajone vienas mūsų asociacijos narys, kuris plėtoja ekologinę žemdirbystę, ir jau turi laukų, kuriuose naudoja tiesioginę sėjamąją. Tai yra labai didelė pažanga.

Rengiantieji paramos teikimo sąlygas, be abejo, turės įvertinti ir tai, jog neariminės žemdirbystės pradininkams tai gali būti prabangi ūkininkavimo forma, reikalaujanti labai specifinės įrangos ir technikos.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus KELNERIS: „Mūsų kooperatyvo nariai turi tik du plūgus, bet juos naudoja retai, kai reikia išarti naują dirvą, mėšlą užversti arba kai būna per daug šlapia ir traktorius nepatraukia skutiklių. Šiais metais nusipirkome 12 m skutiklius, kurie pagreitina darbus, todėl reikia mažiau važinėti po dirvą.

Dar neturime tokios sėjamosios, kuri sėtų tiesiai į ražienas. Jeigu intensyvumas tikrai būtų 70 proc., labai norėtume dalyvauti tokioje priemonėje. Mūsų kooperatyvas – gyvulininkystės krypties, todėl pirmiausia susitvarkyti mėšlo sistemą ir melžimo įrangą, kadangi 25 metų melžimo aikštelė jau nebeatitinka šių laikų reikalavimų. Antrą kartą teikėme projektą, bet jau pusę metų Nacionalinė mokėjimo agentūra niekaip negali jo patvirtinti. O jai juk vadovauja ŽŪM. Bijau, kad ateis pavasaris, o mes negalėsime pradėti darbų, tik turėsime skubėti griūdami.

Neariminę žemdirbystę plėtojame savarankiškai, be jokių paramų. Pirkome ir galingą traktorių, ir plačiabarius skutiklius.“

Raseinių r. Gylių k. ūkininkas Vincentas MACIJAUSKAS: „Plūgus dar turiu, bet jais jau seniai neariu. Pirmąjį skutiklį įsigijau turbūt 2008 m. Iš pradžių ardavau tik tuos laukus, kurie pasilikdavo neužsėti žieminiais javais. Po 3 metų išvis nustojau arti. Dabar jau kokie 3–4 metai, kai tie plūgai nejudinami. Vežčiau į muziejų, bet ten jų dar niekas nepriima.

Kai nereikia arti, susitaupo akivaizdi pinigų suma. Anksčiau ir dyzelino nepakakdavo, jeigu būdavo lietingesni metai, o kai pradėjau dirbti su diskiniu ir noraginiu skutikliais, nebeliko jokių problemų. Ir darbo našumas visai kitoks. Su plūgu per dieną galima įveikti 20 ha, su skutikliu – 60–70 ha lauką. Akivaizdu, kad yra sutaupomos lėšos.

Išbandžiau ir itališkas, ir angliškas tiesiogines sėjamąsias, derlius buvo panašus. Tik tos įrangos kaina skirtinga, perkant ją siūlyčiau rinktis atsakingai.“

LŪS Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras JUCEVIČIUS: „Prieš mėnesį važinėjau po Prancūziją ir mačiau, kad ten laukai suarti. Jų klausiau, kaip čia atsitiko, kad visoje ES skatinama neariminė žemdirbystė, o jie ir toliau aria. Prancūzai sakė, kad niekas nesigauna, reikia apversti žemę. Nearimines technologijas jie plėtoja, jas skatina jau daug metų, bet tradicinio arimo neatsisako.

Skuodo rajone nedaug ūkininkų, kurie užsiima žemdirbyste. Ir stambių grūdininkų nėra daug – vyrauja smulkūs javų augintojai. Tik kai kurie iš jų turi nusipirkę tiesiogines sėjamąsias, bet kokia iš jų nauda – nežinia. Ne tik prancūzai, bet ir olandai bei vokiečiai yra tokios nuomonės, kad žemdirbystėje galima spartinti darbo procesus, juos piginti, bet laikas nuo laiko žemę vis tiek reikia apversti.“

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Algimanto SNARSKIO piešinys