Posėlio terminai – šventa karvė?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Yra ūkininkų, tą posėlį sėjančių būtent tam, kad pagerintų dirvožemį, bet taip pat problema, kad posėlius reikia deklaruoti pavasarį, o gamtinės sąlygos, kai juos reikia sėti, labai stipriai koreguoja ūkininko norus būti draugiškam aplinkai ir pasėti tais nustatytais terminais. Pats terminas – rugpjūčio 15-oji – yra įkeltas į SP, remiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkų atliktais darbais dėl posėlio. Tuose darbuose ta rugpjūčio 15 d. buvo nurodyta kaip geriausia data. Aišku, LŪS kreipėsi į ŽŪM, ir jau nebe pirmą kartą, dėl tos posėlio datos patikslinimo ir reikalavimo išlaikyti jį 8 savaites. Tikriausiai reikėtų atsižvelgti į tuos ūkininkus, kurie vis tik nori sėti posėlį, sudaryti galimybes jį pasėti ir įskaityti, kad jie atliko tą aplinkai naudingą veiklą ir atitinkamai gali pretenduoti į išmokas dėl posėlio. Dabar, kai taip vėluoja javapjūtė, akivaizdu, kad ūkininkas yra priverstas rikiuoti darbus pagal eiliškumą ir pagal jų svarbą. Šiuo atveju posėlis neturėtų būti aukščiau visko, ūkininkas turi turėti galimybę laiku pasėti, pvz., žieminius rapsus. Pastarajam darbui ūkininkas vis tiek skirs pirmumą, o posėlis bus kaip antraeilis dalykas.

Jeigu dabar geriausias terminas sėti žieminius rapsus taip pat yra rugpjūčio 15 d., tai akivaizdu, kad tie darbai dubliuosis, todėl ūkininkai gerais metais, kai anksti prasideda javapjūtė, nemato didelių bėdų ir posėlį taip pat pasėja laiku – iki rugpjūčio 15-osios, iki Žolinės. O štai šiuo metu jau rugpjūčio pradžia, o rapsapjūtė Šiaulių r. dar net neprasidėjusi. Tai reiškia, kad, nuėmus kviečius (dažniausiai), yra sėjami rapsai, tuo pat metu ir posėlis. Todėl pasėti tas kultūras iki rugpjūčio vidurio tampa visiškai nerealu dėl to, kad tuo laiku, rugpjūčio 15-ąją, didesnė dalis kviečių dar bus nenukulta.

Todėl kreipėmės į ŽŪM, prašydami tas datas pakoreguoti, deja, yra vienas „bet“. Yra numatyta galimybė ūkininkui tiesiog nesėti posėlio ir tada atitinkamai atsisakyti tos paramos be pasekmių, be nuobaudų. Tai galima padaryti iki rugsėjo 15-osios, nes būtent nuo tos datos NMA pradeda patikras, ar posėlis yra sudygęs ir kaip jis atrodo. Fiksuojami pažeidimai, jei posėlis yra deklaruotas, bet nepasėtas arba akivaizdžiai matosi, kad pasėtas ne laiku. Tad ūkininkas gali atsisakyti posėlio, bet, aišku, tokių yra nedaug, ir jie jaučiasi kaip įsprausti į kampą – norėtų būti draugiškesni aplinkai, mielai vykdytų ekoveiklas, bet tokios taisyklės, biurokratiniai terminai ūkininką demotyvuoja imtis tų veiklų, nes tada šitas darbas turėtų būti atliekamas išskirtinai tik savo sąnaudomis.

Ar bus priimti sprendimai dėl posėlio? Tenka kentėti, laukti rezultatų, nes dabar visi politiniai dalykai Vyriausybėje kelia nerimą. Ir tokios problemos politikams šiuo metu gali atrodyti nereikšmingos. Juk šiuo metu apskritai sprendžiamas Vyriausybės likimas. ŽŪM reaguodavo į įvairius mūsų prašymus, o dabar yra tik klausimas – ar bebus sprendimų priėmėjų? Žemės ūkio ministras, mano žiniomis, turi iš anksto numatytas atostogas nuo rugpjūčio 4-osios. Ministras situaciją dėl posėlio labai gerai supranta, tai patvirtina ir jo įrašai, skelbiami socialiniuose tinkluose. Ministrą, išėjusį atostogų, tikriausiai pavaduos kitas ministras, bet ir tam kitam šiandienėje situacijoje, kai dėliojasi Vyriausybės problemos, tokie mūsų prašymai gali atrodyti labai nereikšmingi. Todėl labai nerimaujame – ar galime tikėtis sprendimų, ar ne, niekam neaišku.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas PRANAUSKAS:

„Pabandykime visi kartu įrodyti teiginį, kad bet koks smulkmeniškas kabinetinis reguliavimas, nuleistas į ūkio lygmenį, tam tikromis specifinėmis sąlygomis visuomet tampa absurdišku, nes neįmanoma gyvenimo realybės įsprausti į kažkieno išgalvotus rėmus.

Posėlio išlaikymo 8 savaites terminas turi istorines šaknis. Jis buvo nustatytas 2014–2022 m. laikotarpiui Europos Komisijos (EK) deleguotu reglamentu 2017/1155. Komisija tuomet teigė: „Nuolatinis tarpinių pasėlių ir žaliosios dangos auginimas yra vienas iš pagrindinių veiksmingo nitratų likučių sugėrimo veiksnių ir dirvožemio panaudojimo būdų tuo metu, kai jame neauginami pagrindiniai pasėliai, todėl trumpiausia laikotarpio trukmė turėtų būti nustatyta Sąjungos lygmeniu.“

Ankstesnysis laikotarpis baigėsi, Komisijos nuleisti privalomi reikalavimai taip pat. Prasidėjo naujasis, kuriame valstybės narės pačios sprendžia ir pagrindžia taikomų priemonių turinį. Ekoschemoje „Tarpiniai pasėliai, posėlio auginimas“ mūsų ŽŪM nustatė tą patį 8 savaičių terminą.

Neteko anksčiau matyti EK pagrindimo, kodėl buvo pasirinktas 8 savaičių posėlio išlaikymo terminas (abstraktų paaiškinimą pacitavau aukščiau). Iš ŽŪM – taip pat ne. Galbūt tūlas valdininkas atsakys, kad vidutinį 8 savaičių posėlio išlaikymo terminą nustatė mokslas? Bet vidutinis terminas ir lieka vidutiniu... Patirtis rodo, kad šiuolaikiniuose mišiniuose augalai gali užaugti, pražysti gerokai anksčiau, pvz., šeštą savaitę, tačiau iš viršaus nuleista posėlio išlaikymo trukmė yra tabu: už jos nesilaikymą numatyta sankcija – nemokama parama. Argi tai ne absurdas?

Argi ne absurdas yra laikyti 8 savaites plotą, kuriame, tarkime, dėl sausros posėlis nesudygo arba yra visiškai retas? Ar dėl to verta atidėti pagrindinių kultūrų sėjos terminus, rizikuojant dar labiau nusivėlinti dėl kaprizingų vėlyvesnio rudens orų? Ar vien tik dėl to, kad tas pustuštis plotas 8 savaites vadinsis posėliu, jame vyks „veiksmingas nitratų sugėrimas ir dirvožemio panaudojimas“, kaip teigė minėtas Komisijos reglamentas? Todėl, manau, ministerijos valdininkai tiesiog nuėjo lengviausiu keliu – nusirašė iš EK buvusį 8 savaičių posėlio išlaikymo terminą, pateikė SP jį jau kaip savo ir lengvai gavo pritarimą. O žemdirbio kupra bet kokią naštą atlaikys...

Tačiau smulkmeniškas kontroliavimas gali smogti žemdirbiams ir per kitą ekoschemą – keturių augalų kaitos. Jei lietūs ir toliau smarkaus (gamta atiduos praėjusios žiemos skolas) – ūkininkams teks keisti suplanuotą kitų metų pasėlių struktūrą. Kai kurias kultūras gali tekti ir atsėliuoti. Žinoma, galbūt ŽŪM paskelbs force majoure ir sankcijų už tai netaikys. Tačiau, bendrai paėmus, ar išmintinga ūkininkams kelti papildomą stresą, kai rinka ir taip juos šokdina vos ne kiekvieną dieną? Manau, visiškai nekenktų pradėti žvalgytis ES pagalbos, nes nuostoliai gali peržengti atskiro ūkio ribas ir tapti nacionalinio masto.

Kai pernai lapkritį ŪP laikraštyje buvo paskelbta informacija apie Europos vadovų patvirtintą Budapešto deklaraciją, tikėjausi, kad Lietuvoje noriai pasigriebsime jos nuostatas ir, paskelbę revoliucinį biurokratijos supaprastinamą, imsimės permainų. Deja, deja... Iki „pasitikėjimu grįstos mąstysenos“ Lietuvoje, matyt, dar visi nepriaugome.“

LŪS vicepirmininkas, LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininkas Gedas ŠPAKAUSKAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.