Naujos prievolės galvijų augintojams
„Ūkininko patarėjas“ jau rašė, kad ES Aplinkos taryboje buvo pritarta, kad daugiau gyvulininkystės ūkių būtų įtrauktą į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos taikymo sritį. Pasiektas kompromisas, kad ji būtų taikoma, kai laikoma 350 sąlyginių gyvulių (SG) gyvulininkystėje ir 280 SG – paukštininkystėje. AM skaičiavimais, Lietuvoje papildomai į taikymo sritį pakliūtų apie 120 gyvulių ūkių ir 2 ar 3 paukščių ūkiai.
ES Aplinkos taryboje dalyvavusi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė ŪP sakė, kad pirminis Europos Komisijos (EK) siūlymas buvo drastiškesnis – minėtą direktyvą taikyti jau tiems ūkiams, kurie laiko 150 SG. Kokie konkretūs reikalavimai užgultų ūkius, dar nėra visiškai aišku, nes stumiama nauja idėja dar nevirto kūnu, bet akivaizdu, kad tai lydėtų griežtesnės aplinkosauginės sąlygos ir didesnės gamybos sąnaudos, kurias jau dabar Lietuvos pieno ūkiai sunkiai bepakelia.
AM Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Dalia Židonytė atkreipė dėmesį, kad pasiektas sutarimas – tik tarpinis rezultatas, derybos bus tęsiamos, gavus Europos Parlamento nuomonę dėl šios direktyvos. Ji aiškino, kad nauji reikalavimai nepaliestų broilerių ūkių, nes jie būtų taikomi tam pačiam gyvūnų kiekiui (nuo 40 000 vnt.) kaip ir dabar, bet galėtų papildomai paveikti kelis vištų dedeklių ūkius.
Pasak AM atstovės, naujiena beveik nepaliestų paršavedžių ūkių, nes taikomas slenkstinis dydis būtų artimas esamam. Prisidėtų tik keli ūkiai, auginantys penimas kiaules. „Nauji direktyvos reikalavimai būtų taikomi ir galvijų ūkiams. Tai paliestų apie 120 galvijų ūkių, kas sudarytų mažiau nei 0,5 proc. nuo visų Lietuvoje auginamų bandų. Pagal ŽŪM pateiktą statistinę informaciją, iš viso Lietuvoje yra 30 098 galvijų augintojai, 4 604 kiaulių augintojai ir 1 563 vištų ūkių laikytojai. Taigi, nauji įpareigojimai būtų taikomi mažiau nei 1 proc. visų Lietuvos gyvulių ir naminių paukščių laikytojų“, – apibendrino D. Židonytė.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, žemės ūkio sektoriui yra išduoti 85 taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (vištų fermoms – 45 vnt., kiaulių fermoms – 40 vnt.).
Apynasris pažangiems ūkiams
„Girdėjome, kad toks dalykas yra ruošiamas, bet kada ir kaip bus, nežinojome. Išvažiavo derėtis AM žmonės. Kai su jais kalbėjau, sakė, kad negalėjo iš ŽŪM išmelsti argumentų, kaip apginti mūsų gyvulininkystę. Tokios naujienos tik dar kartą patvirtina liūdną faktą – ŽŪM lyderystės stoką“, – ŪP konstatavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Pasak jo, pakaktų bent vieno, bet labai svaraus argumento: Lietuvoje gyvulių tankumas siekia vos 0,18 SG hektarui, o ES leidžiama turėti 1,7 SG – kone 9 kartus daugiau.
LŽŪBA vadovo manymu, „patobulinta“ Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva užgultų gerokai daugiau nei 120 ūkių, kaip dabar pateikia AM. „Galvoju, kad tai atsilieps ūkiams, kurie laiko apie 150 melžiamų karvių, nes reikia skaičiuoti ir prieauglį, penimus buliukus. Tiesa, nelikus išmokų, neliks ir penimų buliukų. Bet, manau, bus daugiau ūkių, kurių neaplenks naujiena. Tai reiškia, kad pieno ūkiams uždedamas apynasris. Taigi, veiksmai absoliučiai priešingi nei kalbos apie strategijas ir prioritetus“, – tvirtino J. Sviderskis.
Jis aiškino, kad jeigu pieno ūkiai bus įtraukti į leidimų sistemą, neišvengiamai augtų gamybos sąnaudos, užgultų papildoma biurokratinė našta ir papildomos procedūros, kurioms atlikti bus gaištamas laikas. „Progresyviems ūkiams dedant apynasrį, gyvulininkystė stumiama į ekstensyvumą. Jau ir taip karvių ir pieno gamyba mažėja. Jeigu 2017 m. vienam Lietuvos gyventojui pagaminome 555 kg pieno, tai 2021-aisiais gamyba sumažėjo 34 kg. Jei dar mažiau gaminsime, neeksportuosime tiek produkcijos, vadinasi, neįvešime į Lietuvą pinigų. Kas žino, kokių reikalavimų ir suvaržymų jie dar prigalvos – ko jau ko, bet fantazijos tam ministerijų žmonėms pakanka“, – teigė J. Sviderskis.
Panašu į „beprotnamį“
Kupiškio rajono pieno gamintoja Adelė Adomonienė ŪP pacitavo jau seniai tarp žemdirbių sklandantį posakį: „Kai ateina liberalas, žemės ūkiui – galas“, ir vylėsi, kad atėjus kitai valdžiai, Lietuvoje galbūt baigsis „beprotnamis“ ir nebus siūlomi bei tvirtinami gamybą griaunantys sprendimai, vis dažniau panašėjantys į anekdotus.
Ūkininkė sakė, kad jos pieno ūkyje bus daugiau kaip 350 SG, tad svarstomi pokyčiai – aktualūs. Pieno gamintoja tikino, kad imasi priemonių, jog būtų mažiau kvapo, bet kaip jo visai išvengti laikant gyvulius? Anot jos, visi nori natūralių pieno produktų, bet labai jau baidosi kvapo, be kurio nebus jokio natūralaus maisto.
A. Adomonienė siūlo ministrams nuvažiuoti į Kiniją, kur užtektų pabūti kelias dienas, kad suvoktų, kas yra tarša. Kita vertus, anot ūkininkės, nereikia nė Kinijos, tegu pasidairo po Lenkiją, kitas ES valstybes, kur kitas gyvulių tankumas ir kiti reikalavimai. „Štai lenkai neprisiėmė tiek įsipareigojimų, kaip tai padarė lietuviai. Mes stengiamės ir dėl aplinkos, ir kad išgyventume. Turime plėstis, kad gamyba būtų efektyvesnė, bet kai tampi didesnis, užsimoja lazda. Vaikai neišvažiavo į užsienį, liko Lietuvoje, bet čia jau darosi neįmanoma dirbti. Kas bus Lietuvoje po 5–10 metų? Dabar nesimato jokių perspektyvų, juk turi būti protingumo ribos, kad nesusinaikintume. Jeigu nesiliaus tos nesąmonės, gamintojai nusispjaus, tris kartus persižegnos ir gamyba bus baigta“, – liūdną ateitį mato pieno gamintoja.
Apsunkintų pieno gamybą
Algimanto SNARSKIO piešinys
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.