Columbus +7,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 9 Rgs 2024
Columbus +7,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 9 Rgs 2024

Ar laboratorijoje užaugintos delikatesinės žąsų ir ančių kepenėlės taps Pandoros skrynia?

2024/08/02


Praėjusią savaitę prancūzų įmonė „Gourmey“ paskelbė, kad Europos Komisijai (EK) pateikė išankstinę paraišką dėl leidimo Bendrijos šalyse prekiauti laboratorijoje išaugintomis žąsų ir ančių kepenėlėmis, gurmanų pasaulyje žinomomis prancūzišku foie gras (riebiosios kepenėlės) pavadinimu. Kultivuotos mėsos kritikai abejoja skelbiamais tokios gamybos privalumais, o inovacijas mėsos sektoriuje palaikantieji teigia, kad, egzistuodami greta tradicinės mėsos gamybos, novatoriški gamybos būdai leistų užtikrinti sektoriaus tvarumą ir pagerinti gyvūnų bei naminių paukščių gerovę. Kaip yra iš tiesų?

Nišine produkcija užsiimančios prancūzų bendrovės „Gourmey“ prašymas šiuo metu yra Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Bendrijos valstybių narių atstovų rankose. Per devynis mėnesius EFSA atliks produkto rizikos vertinimą, kurį Europos Sąjungos (ES) vykdomoji valdžia apibūdino kaip „vieną griežčiausių pasaulyje“, portalui „Euractiv“ sakė EK atstovas žiniasklaidai, patvirtindamas, kad „Gourmey“ paraiška iš tiesų gauta.

Po to ES vykdomoji valdžia turės pateikti valstybių narių atstovams pasiūlymą pritarti arba atmesti produktų patekimui į rinką.

Tuo pat metu prancūzų bendrovė siekia gauti leidimą kultivuotą foie gras eksportuoti į ne taip griežtai prieš laboratorijoje užaugintą mėsą nusiteikusias Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Singapūro ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinkas.

Tokį įmonės žingsnį palaiko net nevyriausybinė organizacija „Eurogroup for Animals“, įsitikinusi, kad šis produktas gali tapti išeitimi sprendžiant „žiauraus“ elgesio su naminiais paukščiais problemą. Kaip žinia, siekiant užauginti nišiniam patiekalui reikalingas didesnes ir riebesnes žąsų bei ančių kepenis, naminiai paukščiai priverstinai maitinami pe metalinį vamzdelį, o lesalo dozės gerokai viršija įprastą normą, paukščiai nuolat jaučiasi persisotinę.

Šiuo metu šis prabangus maistas gaminamas tik keliose ES valstybėse – Prancūzijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje ir Belgijos Valonijos regione.

Baiminamasi, kad tai atvers duris stambiems gamintojams

Vis tik ES gyvulininkystės sektorius pasmerkė „Gourmey“ žingsnį kaip „puikią progą“ kitiems laboratorijoje išaugintiems produktams, abejodamas jų saugumu ir tvarumu.

„Ši pirmoji programa atvers duris daugeliui kitų, stambesniems žaidėjams ir didesnėms rinkoms“, – tvirtinama mėsos tiekimo grandinės interesams atstovaujančios organizacijos „European Livestock Voice“ (ELV) pranešime žiniasklaidai.

ELV, kuriai priklauso ir stipriausia Europos ūkininkų interesus atstovaujanti grupė COPA-COGECA, vienija įvairius sektorius nuo gyvūnų sveikatos iki veislininkystės.

Organizacija baiminasi, kad uždegus žalią šviesą nišiniam kultivuotos mėsos sektoriui, atsiras prielaidų aktyviau veikti ir įprastų mėsos produktų gamintojams. „Ar leidimas prekiauti netikra kultivuota foie gras yra raktas norint atidaryti Pandoros skrynią visų rūšių kultivuotiems maisto produktams, kurie puošia prekybos centrų lentynas Europoje?“ – retoriškai klausia ELV socialinėje X paskyroje.

Teigiama, kad „už sąvokos „laboratorijoje auginama“ slypi daugybė protokolų ir technologinių metodų, o tai reiškia, kad leidimo reikia prašyti ne visam sektoriui (ar gamybai), o konkrečiai įmonei ir unikaliam gamybos metodui. Taigi įmonė, kurios technologijai pritartų EFSA, de facto įgytų laikiną monopolį. Pradėjus nuo foie gras, labiau nišinio sektoriaus, gali būti puikus „durų atidarymas“ visiems žaidėjams.“

ELV įsitikinusi, kad „Gourmey“ prašymas byloja apie tai, jog už technologinės konkurencijos slypi visų šios rinkos dalyvių suderinta strategija kuo greičiau įsitvirtinti Europoje.

Ar tikrai sumažės poveikis aplinkai?

Atsižvelgdama į naujus ES reikalavimus ir stiprindama savo poziciją, prancūzų bendrovė „Gourmey“ teigia, kad žąsų ir ančių kepenėles auginant laboratorijoje būtų daroma mažesnė žala aplinkai nei laikant paukščius įprastose fermose. Tačiau ELV nariai abejojo tokiu auginamos mėsos tvarumu. Jie įsitikinę, kad kultivuotų mėsos produktų poveikis gali būti didesnis nei tradicinės gyvulininkystės, nes bioreaktoriai, kuriuose auginamos ląstelės, sunaudoja daug energijos.

Bioreaktoriuose su tam tikromis maistinėmis medžiagomis brandinamoms kamieninėms ląstelėms reikalinga tam tikra temperatūra. „Gourmey“ pritraukė 48 mln. eurų, siekdama sukurti 4300 kv. m plotą užimantį inovacijų ir gamybos centrą, kuriame atliktų didelio masto užsakymus. „Kokį poveikį tai turės aplinkai?“, – kelia klausimą ELV.

Be to, abejojama ir dėl laboratorijose užaugintų produktų poveikio sveikatai. 2023 m. paskelbtoje Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje išvardijami 53 galimi pavojai sveikatai, pavyzdžiui, vėžinių ląstelių dauginimasis ir žmogaus endokrininės sistemos sutrikimas.

Tradicinė gyvulininkystė pranašesnė

Tradicinę gyvulininkystę ir mėsos gamybą ginanti organizacija „Euro Foie Gras“, priklausanti taip pačiai ELV grupei, akcentuoja, kad toks ūkininkavimas prisideda prie ekologinių ciklų reguliavimo ir dirvožemio derlingumo.

Per mėšlą į dirvožemį patekdamos organinės medžiagos, gyvulininkystės ūkių prižiūrimos daugiametės pievos sudaro sąlygas anglies kaupimuisi dirvožemyje, tuo pačiu mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Organizacijos narių nuomone, plečiant kultivuotos mėsos sektorių ir traukiantis tradiciniams ūkiams, neišvengiamai pievas keistų pūdymas ir tai sukeltų spartesnį biologinės įvairovės nykimą.

„Reikia pabrėžti, kad Europos daugiametėse pievose yra 50 proc. endeminių augalų rūšių. Todėl gyvulių laikymas taip pat yra labai svarbus siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir apsaugoti žemę Europoje“, – rašoma oficialioje organizacijos svetainėje.

Daugelis ES valstybių nepritaria

Praėjusį sausį Prancūzijos, Italijos ir Austrijos žemės ūkio ministrai, remiami dar devynių ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, paragino griežčiau įvertinti kultivuotus mėsos produktus, abejodami, ar ES taisyklės atitinka tikslą.

Daugelis ES priklausančių šalių mano, kad laboratorijoje užauginta mėsa kelia grėsmę tradiciniams gamybos būdams ir Europos maisto kultūrai.

Vis tik „Gero maisto instituto“ (GFI) ekspertų grupė palaiko prancūzų bendrovės „Gourmey“ žengtą žingsnį ir pasisako už tai, kad greta senųjų maisto tradicijų gali egzistuoti ir novatoriški gamybos būdai.

„Maisto inovacijos gali egzistuoti kartu su mūsų kulinarinėmis tradicijomis, tiekdamos vartotojams foie gras pagamintą taip, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai ir pasirūpinta gyvūnų gerove“, – praėjusią savaitę į naujienas reagavusį GFI atstovą Sethą Robertsą cituoja portalas „Euractiv“.

 

ŪP portalo informacija

ELV svetainės nuotr.

Dalintis