Ar LRT vadovei gresia baudžiamoji byla?

Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, vienas iš audito iniciatorių Remigijus ŽEMAITAITIS:

„Atliktas auditas dar kartą patvirtino mūsų abejones, kad galimos korupcijos apraiškos arba neskaidriai atliekami pirkimai yra „baisaus“ dydžio. Atlikta 12 viešųjų pirkimų už 12 mln. Eur. Praktiškai visuose pirkimuose fiksuoti vienokie ar kitokie pažeidimai. Akivaizdu, kad LRT vadovė ne tik nesugebėjo užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų tinkamai panaudotos, bet net nebandė jų apriboti arba drausti jų švaistymo. Tikėtina, kad, žinodama, jog vyksta nešvarūs dalykai ir neskaidrūs pirkimai, generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė nė nemėgino užkirsti jiems kelio. Tai paaiškina vieną dalyką – kai pasirodė VK išvados, konstatavimas, kad viešųjų pirkimų komisijos atliko neteisėtus pirkimus, pati generalinė direktorė turėjo kreiptis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jai pavaldžių darbuotojų pareigų vykdymo. Kadangi ji to nepadarė, tai tik dar kartą įrodo, kad LRT vadovė žinojo viską, kas vyksta jos vadovaujamoje įstaigoje, ji žinojo apie šiuos pirkimus. Tai reiškia, kad direktorė galimai galėjo pati nuslėpti daromų nusikaltimų mastus.

Artimiausiu metu kreipsimės į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ginant viešąjį interesą, siekiant išsiaiškinti, ar M. Garbačiauskaitė-Budrienė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta skaidri LRT veikla.“

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras SKARDŽIUS:

„Svarstymo stadija Seime dar tik prasidėjo. Audito komitetas yra pagrindinis komitetas, kuris svarstys VK atlikto audito rezultatus. Šio audito rezultatai atitinka visus standartus ir pateikimą, o pats turinys yra itin reikšmingas. Tai pabrėžė ir valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Be reikalo LRT administracija bando rezultatus neigti. Audito komitetas, vykdydamas savo funkcijas, svarstymo metu papildomai prašys dokumentų, kurių, jo nuomone, reikia. Mes planuojame kai kuriuos raštus išsiųsti ir Darbo inspekcijai, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitoms institucijoms, kad iš jų gautume atsakymus, nes pateikimo stadijoje gavome tik abstrakčius skaičius. LRT administracija, be abejo, turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokios veiklos arba neveikimo. Juk visa atsakomybė viešųjų pirkimų procese, perkant audituotas programas, tenka administracijai ir jos vadovei. LRT biudžetas misijai vykdyti skiriamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Šiais metais LRT skirta 80 mln. Eur. Tikimės, kad pavyks pakeisti LRT biudžeto formavimo tvarką, nes bus mažinami atskaitymai nuo gyventojų pajamų mokesčio, nuo akcizų, kadangi dabar jie yra naujai formuojami. Labai ydingas LRT biudžeto formavimo modelis. Manome, kad ir LRT tarybai, ir LRT administracijai bus tikrai dėl ko pasistengti, nes iš pirmo susipažinimo su VK ataskaita matyti, kad taryba nevykdė net priežiūrinės veiklos. Klausimas – kodėl?

Administracija, peržengdama savo kompetencijas ir galias, nurodinėjo tarybai, kaip ji turi vykdyti priežiūrinę veiklą arba neleido vykdyti priežiūrinės veiklos dėl įvairių konfidencialių pasirašytų dokumentų. Taryba privalėjo prižiūrėti administraciją, kaip ši leidžia LRT skirtas lėšas, bet ji nei viešino, nei su visuomene bendravo, o tik aklai pasitikėjo administracija. Ir dar – administracija įdarbindavo LRT tarybos narius pagal visus prižiūrimo subjekto, t. y. LRT administracijos, reikalavimus, ir nei visuomenė, nei parlamentas apie tai nežinojo. Audito metu paaiškėjo, kad ir pati LRT taryba nežinojo, ką ji tvirtina, o tvirtindavo pagal pasitikėjimą. Ar iš tikrųjų programų pirkimai buvo skaidrūs, ar atitiko visus reikalavimus, ar atitiko ekonominį pagrįstumą? Ar šios paslaugos buvo nuperkamos už optimalią kainą? Matome, kad net 89 proc. programų sukūrimų, gaminimų ir pirkimų buvo atliekami kreipiantis tik į vieną vienintelį tiekėją. Tada tokiems tiekėjams dešimtmečiams užtikrinamos galimybės susižerti šimtatūkstantines biudžeto lėšas, skirtas misijos vykdymui. Pvz., laidos „Kas ir kodėl?“ metinis biudžetas – 705 tūkst. Eur. „Auksinio proto“ biudžetas – 448 tūkst. Eur. Auditoriai atsirinko 12 programų ir jas išanalizavo. Tai turėtų būti LRT tarybos priedermė – samdytis auditorius, audituoti, atsakyti visuomenei į klausimus, kas ir kokią dalį gauna mokesčių mokėtojų pinigų. Be to, programų transliavimo kainos per dešimtmetį išaugo 30 proc., o kai kurių – net 57 proc. Specialiųjų tyrimų tarnyba korupcijos prevencijos klausimais ne kartą konstatavo, kad turi būti mažinama viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis, nes konkurencijos nebuvimas didina įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų kainą, mažina galimybę racionaliai panaudoti viešąsias lėšas ir, be abejo, sukelia prielaidas korupcijai.

Dabar, žvelgiant į VK ataskaitą apie rodiklių įgyvendinimą, matyti, kad yra neįgyvendinta 10 proc. rodiklių, o atsparumo korupcijai lygio rodiklis, liaudiškai kalbant, yra jau žemiau plintuso.

Kitas dalykas – mokėjimas vadinamaisiais vokeliais. Jau seniai, tik įkūrus Audito komitetą 2004 m., atbėgę profsąjungų atstovai šaukė: „Gelbėkite, mes negausime pensijų, mes negauname socialinių garantijų, kadangi mums mokama tik minimali mėnesio alga (MMA).“ Tada, rodos, MMA buvo tik 400 Lt.
O metinis LRT darbuotojo atlyginimas būdavo apie 5 tūkst. Lt. Visa kita dalis buvo mokama pagal papildomą autorinį susitarimą, nuo kurio nebuvo atskaičiuojami jokie mokesčiai – nei „Sodrai“, nei privalomajam sveikatos draudimui. Vyresnio amžiaus žmonės išgyveno, kad kai jiems reikės išeiti į pensiją, ji bus minimali arba kaip išvis nedirbusio. Tą problemą tuomet buvome sutvarkę, bet, pasirodo, sistema sugrįžo. Auditoriai patikrino 2021–2024 m. laikotarpį ir nustatė, kad kiekvienais metais buvo sudaroma po 1 600 autorinių sutarčių su etatiniais darbuotojais. Reikia įsivaizduoti mastą, nes LRT dirba 661 darbuotojas.

Ten buvo vykdoma „švogerių“ politika. Tai jau sisteminė problema, nes labai didelei daliai – 38 proc. – pritaikytos išimtys ir be jokio atrankos proceso priimti į darbą nuolatiniais LRT darbuotojais. Kas gali paneigti, kad į LRT sulindo šeimos, draugai, o gabūs žmonės tiesiog buvo palikti už borto, nesudarius galimybių konkuruoti dėl, tarkime, labai prestižinio darbo.

Didėja LRT finansavimas. Per ketverius metus – nuo 2021-ųjų iki 2024-ųjų – finansavimas išaugo 50 proc. Taip atsitiko dėl ydingų rodiklių, kuriuos reikia keisti kuo greičiau. Galbūt tai pavyks padaryti jau ir nuo kitų metų. LRT finansavimas auga eksponentiškai į viršų, o LRT grupės laidų pasiekiamumas mažėja. Ir sumažėjo labai stipriai – Lietuvos gyventojų nuomonė, kad LRT dirba profesionaliai, nukrito nuo 91 iki 87 proc. LRT grupės laidų pasiekiamumas sumažėjo nuo 83 iki 80 proc. Dar apie absoliučiai netoleruotiną laidų pakartojimo skaičių – ji suka tas pačias laidas antrinėse programose. Taip pat rodo neprofesionalumą, kad nekuriamos naujos laidos. Eterio turinys užimamas pakartojimais. „LRT plius“ kanale programų pakartojimai sudarė net daugiau nei 56 proc. visos programos. Turinio įvairovės užtikrinimas turi būti labai svarbus dalykas.

Ne visas grupes asmenų, kuriems skirtas nacionalinis transliuotojas, pasiekia subtitravimai, vertimai į lietuvių kalbą, gestų kalba kurtiesiems. Tai pastebėjo ir auditoriai, įvardiję ją didele problema.

Nuo 2015 m. LRT buvo uždrausta visokeriopa komercinė veikla, reklamą leista rodyti tik išimties tvarka – skelbti informacinius pranešimus kultūrine, socialine ir šviečiamąja tema. Bet nacionalinis transliuotojas iš komercijos vien šiais metais jau susižėrė 4,8 mln. Eur. Tokiu būdu LRT lenda į privačių transliuotojų rinką, atima iš jų duoną. LRT, turėdama tokį aukso puodą, galėtų nusipirkti įvairiausių transliacijų ir visa kita. Deja, visuomenei skirtas eteris kenčia dėl kultūrinių, socialinių ir šviečiamųjų laidų trūkumo, nes LRT svarbiau komercinės transliacijos, kadangi už jas gauna pinigų. Tai niekaip nesusiję su nacionalinio transliuotojo misija.

Visos VK išvados yra reikšmingos, pagrįstos faktais ir skaičiais. Ir jeigu būtų kitas koks nors subjektas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, seniai jau kartu su politikais būtų nukeliavęs į prokuratūrą. Dabar LRT turi buvusios valdžios didžiulį politinį stogą ir bando neigti akivaizdžius faktus bei skaičius. Mūsų darbas svarstymo stadijoje – ištraukti visa tai į paviršių, kreiptis į visas priežiūrines, administracines ir teisėsaugos institucijas, kad LRT vadovų veikla būtų tinkamai įvertinta.“

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja, Seimo Audito komiteto narė Roma JANUŠONIENĖ:

„Aš manyčiau, kad Generalinė prokuratūra turėtų kelti LRT vadovei baudžiamąją bylą, teisėsauga tai galėtų geriau įvertinti. Būtina įvertinti tokį mastą, žiūrint į sumą – apie 20 mln. Eur, išleistų neskelbiamų derybų būdu ir neaišku kaip. Pats baisiausias dalykas, kurį pastebėjo auditoriai, kad nėra neskelbiamų derybų atsekamųjų dokumentų. Kas dabar gali pasakyti, kas ten iš tikrųjų vyksta? Kai pasirenkamas toks būdas, tai yra itin palankios sąlygos korupcijai. Mes šią problemą planuojame nagrinėti ir Seimo Antikorupcijos komisijoje. Be to, svarstymo metu dar bus ką daugiau panagrinėti, nes dabar, skaitant VK išvadas, kyla dar dešimtys klausimų.“

Seimo Audito komiteto narys Ramūnas VYŽINTAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.