Ar mokesčiai nužudė Estijos ekonomikos augimą?

Estijos mokesčių reformos – tigro šuoliais

Baltijos šalys prieš 2008–2009 m. pasaulinę finansų krizę pramintos „Baltijos tigrais“ dėl spartaus ekonomikos augimo. Po krizės visos trys šalys toliau demonstravo solidžius ekonominės konvergencijos rezultatus. Bet ar pastarojo meto mokesčių reformos Estijos tigrui neuždėjo pernelyg sunkių apynasrių?

Estija transformavo savo mokesčių sistemą, siekdama išlaikyti konservatyvią fiskalinę politiką ir mažą valdžios sektoriaus skolos lygį (pernai siekusį 23,6 % BVP), kartu patenkinant didėjančius viešųjų išlaidų poreikius. Keli esminiai pakeitimai atspindi plataus užmojo reformų apimtį: nuo praeitų metų pradžios pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidintas nuo 20 iki 22 proc., o nuo š. m. liepos mėn. PVM dar kartą kilstelėtas iki 24 proc. Padidinti ir lengvatiniai PVM tarifai, o kai kurios lengvatos – panaikintos. Nuo š. m. pradžios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas taip pat padidintas nuo 20 iki 22 proc., o nuo kitų metų jis didės iki 24 proc.

Panašūs pokyčiai įgyvendinti ir apmokestinant įmones: paskirstytojo pelno mokestis šiemet didėjo nuo 20 iki 22 proc. Dividendų apmokestinimo tarifai, paskatinę bankus išmokėti didelius dividendus pernai, nuo šių metų padidėjo nuo 14 iki 18 proc.

Mokesčių reformų poveikis augimui

Čia paminėti tik svarbiausi reformų epizodai. Ar šie pakeitimai galėjo lemti ekonominę recesiją Estijoje?

Estija net po dešimties ketvirčių pertraukos sugrįžo į augimo kelią 2024 m. pabaigoje, o augimas pirmąjį šių metų ketvirtį vėl buvo neigiamas. Šalies ekonomika šiuo metu yra apie 5 proc. mažesnė nei prieš trejus metus. Lietuva pagal pragyvenimo lygį (BVP vienam gyventojui, panaikinus kainų skirtumus) aplenkė Estiją dar 2019 m. – o nuo tada atotrūkis beveik nepertraukiamai didėjo.

Kalbant apie mokesčių reformų įtaką augimui, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad giliausią krizę Estija išgyveno 2023 m. (–3,0 % metinis augimas), o pagrindiniai mokestiniai pakeitimai įsigaliojo tik 2024–2025 m. Sprendimai, dėl kurių diskutuota ir kurie priimti 2023 m., neigiamai veikė gyventojų ir verslo lūkesčius, bet neturėjo tiesioginio poveikio ekonomikos raidai. Vien suprastėję lūkesčiai nepaaiškina tokio dramatiško Estijos ekonomikos kryčio 2023 m.

Padidinti mokesčiai vis dėlto galėjo tiesiogiai paveikti vangią ekonomikos raidą pernai (–0,3 %) ir lėtinti augimą šiemet (prognozuojama vos 0,5 % plėtra). TVF, vertindamas fiskalinių multiplikatorių rodiklius Estijoje, nustatė, kad 1 proc. BVP mokestinių pajamų padidinimas augimą sumažina apie 0,25 proc. BVP pirmaisiais metais, o poveikis vėliau išblėsta. Kartu TVF ataskaitoje nurodoma, kad įvardintos mokesčių reformos atneš iki 1,6 proc. BVP didesnes įmokas į šalies biudžetą per metus.

Tai reikštų, kad neigiamas reformų poveikis ekonomikai siekia apie 0,4 proc. BVP trumpuoju laikotarpiu. Panašius skaičiavimus anksčiau pateikė ir Estijos institucijos.

Gali būti, kad be mokestinių pakeitimų Estija būtų išvengusi recesijos 2024 m. (–0,3 proc. BVP), bet šalies ūkis būtų bet kuriuo atveju patyręs sąstingį. Tad įrodymų, kad mokestiniai pakeitimai nužudė Estijos ekonomikos augimą, trūksta. Tačiau kas tuomet paaiškina silpną pastarųjų metų Estijos ekonomikos raidą?

Estijos buksavimą paaiškina gilesnės struktūrinės priežastys

TVF tyrimus galima apibendrinti taip: Estija, kitaip nei Lietuva, po pandemijos sukelto sukrėtimo neišlaikė produktyvumo augimo, ypač – gamybos sektoriuje. Produktyvumas – pagrindinis ekonomikos efektyvumo rodiklis, atskleidžiantis, kiek BVP sukuriama per vieną darbo valandą. Menkstant produktyvumui, Estija tapo kur kas mažiau konkurencinga užsienio rinkose: nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio iki 2024 m. trečiojo ketvirčio Estijos eksporto rinkos dalis sumažėjo net 24 proc. (palyginti su Lietuvos –9 %).

Kokie veiksniai galėtų paaiškinti šiuos produktyvumo ir konkurencingumo skirtumus?

Pirma, Lietuvos eksportas yra kur kas labiau diversifikuotas. Kitaip tariant, mes parduodame įvairesnes prekes (nuo trąšų iki baldų ir mašinų įrenginių) didesniam skaičiui šalių – pagrindinės mūsų rinkos yra Lenkija, Vokietija, JAV. Estija savo ruožtu reikšmingai nukentėjo, kai ypač svarbios rinkos, į kurias nukreipti koncentruoti jos eksporto srautai – Suomija ir Švedija – taip pat patyrė recesiją. Estijos konkurencingumui pakenkė ir 2022 m. pabrangęs euras Šiaurės šalių (Švedijos ir Norvegijos) nacionalinių valiutų atžvilgiu.

Antra, į pandemijos krizę Lietuvos privačiojo sektoriaus įmonės įžengė su kur kas stipresniais balansais ir mažesniu įsiskolinimu. Viena vertus, menkas įmonių įsiskolinimas atspindi prieigos prie kredito problemas Lietuvoje. Kita vertus, atėjus krizei, geresni įmonių balansai leido geriau „sugerti“ išaugusių kainų ir palūkanų šoką bei išlaikyti produktyvumą didinančias investicijas.

Trečia, remiantis EBPO duomenimis, Estijoje gerokai didesnė nei Lietuvoje įgūdžių neatitikimo (angl. skills missmatch) problema: įmonės neranda tinkamos kvalifikacijos specialistų. Įdomu, kad Estijoje šiemet ši problema išryškėjo ir paslaugų sektoriuje, konkrečiai – informacijos ir komunikacijos technologijų segmente.

Galiausiai, Estijoje didesnį vaidmenį nei Lietuvoje vaidina labai mažos įmonės, kuriose dirba iki keturių darbuotojų – jos dažnai yra neproduktyvios.

Lietuvai nėra ko nerimauti?

Ar visa tai reiškia, kad Lietuva išvengs Estijos scenarijaus ir ateityje? Tvirtai to teigti, žinoma, negalėtume. Estija nebūtinai yra geras matmuo, siekiant įvertinti, koks gali būti mokesčių reformos poveikis Lietuvoje. Vis dėlto Lietuvos institucijos, įskaitant Lietuvos banką, prognozuoja, kad mokestinių pakeitimų įtaka bus nedidelė, o galbūt net ir teigiama, jei dalis surinktų lėšų iš tiesų pasieks Lietuvos gynybos pramonę.

Vis dėlto svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklausys tiek Lietuvos, tiek Estijos ekonominė raida, yra eksporto sektoriaus produktyvumas ir konkurencingumas. Būtent eksporto sektorius yra abiejų šalių augimo modelio variklis, nuo kurio priklauso ir tai, kokios bus vidaus vartojimo galimybės. O tai, ar pavyks toliau sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose, priklauso nuo daugybės struktūrinių veiksnių: tiek išorės (pasaulio ekonominės situacijos, dabartinio neapibrėžtumo), tiek vidaus (gamybos efektyvumo, darbuotojų kvalifikacijos). Mokesčių tarifai – tai svarbi, bet ne vienintelė detalė bendrame ekonominio augimo paveiksle.

Simonas Algirdas SPURGA, Lietuvos banko TVF politikos analizės grupės vadovas