Ar naujoji reforma padės ūkininkams?

Pagal seniai puoselėjamą idėją visos ūkininkų rašytinės sutartys turėtų tapti standartinėmis, o jų produkcijos kainos labiau susiejamos su gamybos sąnaudomis. Kitaip sakant, naujoji reforma įves visuotinį reikalavimą sudaryti rašytines sutartis tarp ūkininkų ir pirkėjų, numatant ilgalaikių sutarčių peržiūros sąlygas, o tai turėtų palengvinti prekybą ūkininkams.

Europos Parlamentas nori, kad sutarties kaina būtų susieta, be kita ko, su gamybos sąnaudomis, infliacija, rinkos sąlygomis, netgi įtraukiant ir ūkininko atlyginimą.

Kita medalio pusė

Tačiau, kaip rašo portalas farmer.pl, yra ir kita medalio pusė, nes ūkininkai ir žemės ūkio rinkos analitikai perspėja, jog „sąžininga kaina“ gali atskirti ES rinką nuo realių pasaulinių kainų, trukdyti eksportui ir padidinti importo spaudimą iš tokių šalių kaip Ukraina ir „Mercosur“ blokas.

Reforma trunka jau pakankamai ilgai. Dar 2024 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti tam tikras nuostatas dėl bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo (BRO). Deklaruojamas tikslas buvo iš esmė tas pats: sustiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, griežtinant galiojančius reglamentus dėl su ūkininkais sudaromų sutarčių. Kartu buvo ketinama stiprinti gamintojų organizacijų derybinę galią, supaprastinant jų pripažinimą, o taip pat sukurti savanoriškų schemų ir socialinio tvarumo iniciatyvų, naudingų ūkininkams, paskatų sistemą.

Patvirtino

Pagaliau visa tai išsivystė į naująjį reglamentą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kovojant su nesąžininga komercine praktika, o praėjusią savaitę jį patvirtino Europos Parlamentas: 560 EP narių balsavo už, 75 – prieš, o 25 susilaikė.

Kaip teigiama EP pranešime spaudai, valstybės narės dabar bus įpareigotos nustatyti ir skelbti internetinius lyginamuosius rodiklius, kurie bus naudojami sutartyse.

„Reglamentu taip pat sustiprinamas gamintojų organizacijų (GO) vaidmuo organizuojant rinką ir kolektyvinėse derybose. Svarbiausios nuostatos apima leidimą GO tiesiogiai derėtis su pirkėjais ir taisyklių, neleidžiančių pirkėjams apeiti GO, kad galėtų susisiekti su atskirais gamintojais, įvedimą“, – rašoma pranešime spaudai.

Ženklinimas ir pavadinimai

EP teigimu, naujosiose taisyklėse patikslinamas terminų „sąžiningas“ ir „teisingas“ vartojimas žemės ūkio produktų atžvilgiu ir išvardyti tokio ženklinimo priėmimo kriterijai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai produktas prisideda prie kaimo bendruomenių plėtros ar žemės ūkio organizacijų skatinimo.

Tekste taip pat pateikiama mėsos, kaip „valgomųjų gyvūnų dalių“, apibrėžimas, o taip pat pateikiamas terminų, kurie turėtų būti skirti tik mėsos produktams ir kuriais negalima įvardinti produktų, jeigu juose nėra mėsos, pavyzdžiui, laboratorijoje užaugintiems arba ląstelių pagrindu pagamintiems produktams, sąrašas.

Šie terminai yra: jautiena, veršiena, kiauliena, paukštiena, vištiena, kalakutiena, antis, žąsis, ėriena, aviena, avis, ožka, blauzdelė, nugarinė, jautienos nugarinė, šonkaulis, nugarinė, kepsnys, šonkauliai, mentė, kotletas, sparnas, kepenėlės, šlaunis, krūtinėlė, antrekotas, kumpis ir šoninė.

Galiausiai, teisės aktais numatomos naujos priemonės, pavyzdžiui, privalomos rašytinės sutartys, skirtos pieno gamintojų pajamoms remti, atsižvelgiant į sudėtingas sektoriaus sąlygas. Šiose sutartyse būtų numatytos kainų rodiklių išimties ir peržiūros sąlygos.

Pasidžiaugė

„Šiandien priimtas susitarimas yra didžiulė mūsų ūkininkų pergalė, sustiprinanti jų rinkos pozicijas, teisinę apsaugą ir kultūros paveldą. Susitarimai dabar garantuos jiems sąžiningą vietą tiekimo grandinėje, o privalomas tarpininkavimo mechanizmas apsaugos jų pajamas ginčų su pirkėjais atveju. Be to, naujoji antimonopolinė išimtis leidžia nepripažintoms gamintojų organizacijoms laisvai organizuotis ir įgyti didelę rinkos galią“, – teigė pranešėja Céline Imart (Europos liaudies partija, Prancūzija).

Pasak parlamentarės, šis susitarimas taip pat esą rodo tradicinės gyvulininkystės sėkmę: „Tokie terminai kaip „kepsnys“ ir „kepenys“ dabar griežtai skirti tik gyvulininkystės produktams, siekiant užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir apdovanoti unikalias žemės ūkio žinias. Galiausiai, tekste aiškiai draudžiama laboratorijoje užaugintiems arba ląstelių pagrindu pagamintiems produktams naudoti pavadinimą „mėsa“, žengiant ryžtingą žingsnį siekiant išsaugoti mūsų žemės ūkio ir maisto paveldą.“

Parengė Ričardas Čekutis