Ar nesprogs riešutų auginimo burbulas?

Pastaraisiais metais Lietuvoje auginamų riešutynų plotai daugiau nei patrigubėjo. Jau žarstomas šiųmetis derlius. Vienuose ūkiuose jis įprastas, kituose – skurdokas. Kol kas lietuviški riešutai – ant bangos, tačiau ar ateityje jiems pavyks užkariauti mūsų šalies rinką ir nukonkuruoti atvežtinius, neaišku.

Kas nauja – populiaru

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiemet riešutmedžiais (lazdynais, graikiniais riešutais ir kt.) buvo užsodinti 1 tūkst. 872,82 ha, pernai – 1 tūkst. 555 ha. Prieš penkerius metus šių kultūrų plotai siekė tik 451 ha. Kasmet daugėja ir priskinamų riešutų kiekis: 2017 m. buvo priraškytos 48 t, pernai – 202 t. Šiųmetis derlius dar nesusvertas. Prognozuojama, kad riešutynų plotai ateityje didės, nes tai – nereikli ir pelninga žemės ūkio kultūra.

Kai kurie ūkininkai svarstė, ar riešutmedžiams neatsitiks taip, kaip su šilauogių, braškių ir juodųjų serbentų auginimui? Anot ūkininkų, visa, kas yra nauja – populiaru, tačiau bėgant laikui nerimą pradeda kelti galimybės realizuoti produkciją. Mat Lietuvos ūkininkai geba priauginti riešutų, braškių, šilauogių, aviečių ir kitokių gėrybių, tik ne visuomet pagalvoja, kur jas dės. Galėtų, esą pagelbėti kooperacija, tik ši mūsų šalyje – dar vos ne akmens amžiaus.

Turtingesni sutaria geriau

Kiek kitokios nuomonės apie kooperaciją Molėtų r. ūkininkas Giedrius Prakapavičius, kuris prieš kelerius metus ekologinį ožkų ir avių ūkį iškeitė į riešutyną. Anot ūkininko, kooperacija šalyje yra tas pat kas Lietuva ir kolūkiai. Jis pasakojo, kad avių augintojai buvo subūrę du kooperatyvus. Dabar likęs tik vienas, kuris veiklos pradžioje taip pat labai sunkiai judėjo į priekį. „Lietuvoje yra ir sėk­mingų kooperacijos pavyzdžių, kuriuose didesnis kapitalas, stambesni ūkininkai. Juose daugiau galvotų žmonių, jų supratimas ir interesai kitokie. Viešėdamas Prancūzijoje mačiau kvapą gniaužiančių kooperatyvų. Teko lankytis sūrių gamybos kooperatyve, turinčiame gamyklą, parduotuves. Kooperatyvą vienija tūkstančiai narių, nes jų suvokimas yra visiškai kitoks. Kuo žmonės turtingesni, tuo geriau jie susitaria. Kalbėdamas apie savo išaugintų riešutų derlių Giedrius neslėpė, kad jis yra minimalus, nes medeliai dar jauni. Šie metai buvo drėgni ir šilti, todėl medeliai gerokai ūgtelėjo, užderėjo kokybiškų riešutų.

Pelnė pasitikėjimą

Lazdynų riešutų derlių Kauno r. jau skina Rimas Norus. Jis  sakė, kad daug riešutų jau nuskynė ir realizavo. Šįmet medžiai didesni, tad ir derlius gausesnis. Pernai iš hektaro pavyko priskinti per 2 t derliaus. Riešutų augintojas pasakojo, kad stambius, be luobelės riešutus pirkėjai noriai perka, tačiau produkcijos realizacija – kiekvieno augintojo sėkmės reikalas. Akivaizdu, kad klientai vertina Norų ūkyje išaugintą produkciją, nes didžioji jos dalis išgraibstoma tiesiai iš ūkio. Už kekėmis nuskintų lazdyno riešutų kilogramą šeimininkas prašo 5 Eur. Vėliau, kai riešutai bus išgliaudyti, jų kilogramas kainuos 6 Eur.

„Klientai, atvykę į ūkį, riešutų įsigyja pagal poreikį. Vieni nuperka 20 kg, kiti – 60 kg. Kartą per savaitę savo produkciją pardavinėju Kauno pilies turgelyje. Laikyti sandėlyje riešutų ilgai netenka, juos išparduodu iki Naujųjų metų“, – sakė Rimas.

Jis nesuskaičiuoja, kiek sodų Lietuvoje yra užsodinta jo išaugintais sodinukais. „Jei jau būtų labai blogai, niekas, prabėgus keleriems metams, neatvažiuotų ir vėl nepirktų sodinukų. Tačiau ima ir sodina, plečia plotus. Kai kas ir parama pasinaudoja, riešutmedžių plantacijoms skiria net dešimtis hektarų. Svarbiausia – tinkamai jais rūpintis: genėti, retinti, prižiūrėti, kad neužpultų ligos ir kenkėjai“, – sakė konkurencijos nebijantis riešutyno šeimininkas.

Skirtingos sąlygos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas sakė negalįs kalbėti apie visos Lietuvos riešutynų derlių, nes sąlygos buvo skirtingos. „Teko pabendrauti su keliais sukultūrintų lazdynų augintojais. Jie teigė, kad derliaus turi. Kitas klausimas – kokia jo kokybė? Šiųmetė vasara buvo palanki puviniams plisti, riešutus buvo apnikę ir riešutiniai straubliukai. Todėl nežinia, kiek gero ir kokybiško derliaus subrandino lazdynai. Beje, skirtingos lazdynų veislės užaugino skirtingos kokybės riešutus“, – sakė mokslininkas.

Marijampolės savivaldybėje riešutyną puoselėjantis Tadas Lastauskas  tvirtino, kad šiųmetis riešutų derlius nėra aukščiausios kokybės. „Pavasaris buvo šaltas ir drėgnas, todėl buvo neįmanoma nupurkšti lazdynų. Daug riešutų nukrito ant žemės, ant medžių liko trečdalis.  Dėl per didelės drėgmės 10 medelių žuvo, nes vanduo dirvoje stovėjo beveik mėnesį. Po lietaus užėjo karštis ir viską išdegino. Viliuosi, kad kitąmet bus geriau“, – atviravo Tadas.

Prekyba išaugintais riešutais, jo teigimu,  yra sumenkusi. Žmonės vangiai perka ir sodinukus. „Riešutai ir sodinukai dabar – ne pirmojo būtinumo prekė. Jų pirkimas yra sumažėjęs. Žmonės žiūri, kaip duonos ir malkų nusipirkti, galvoja, kaip reikės peržiemoti. Aš pats, parduodamas riešutus ir sodinukus, keletu euriukų prie pensijos prisiduriu, nereikia rankos ištiesus kieno nors pagalbos prašyti“, – sakė Suvalkijoje gyvenantis vyras.

Metai nebuvo palankūs

Tame pačiame krašte riešutyną prižiūrintis Vidmantas Krapavičius taip pat minėjo, kad šie metai buvo palankūs ligoms ir kenkėjams plisti. „Riešutų kokybė yra gera, nes viską atlikau laiku, todėl tuščių ir sukirmijusių riešutų yra mažai. Kenkėjai mažiau puolė raudonlapius lazdynus ‘Moskovskij rubin’. Tačiau teko gelbėti kitas lazdyno veisles: ‘Cosford’ ir ‘Barcelona’. ‘Cosford’ riešutai labai skanūs ir lengvai lukštenasi, jų branduolys – be plaušo. ‘Barcelona’ riešutai taip pat geri. Auginu ir mandžiūrinius lazdynus, kurių riešutai yra širdelės formos. Jie gardūs, primena graikinių riešutų skonį. ‘Cosford’ riešutai jau subrendo, o kitos veislės dar stiprokai laikosi savo sijonuose, derliaus nuėmimo teks palūkėti“, – pasakojo V. Krapavičius.

Riešutų augintojas vylėsi, kad ruduo bus gražus ir jam pavyks nuimti sausus riešutus. Tačiau jei ruduo bus lietingas ir riešutai bus drėgni, juos teks tinkamai prižiūrėti, kad nesupelytų. „Norint riešutus išlaikyti, kad būtų kokybiški, teks dažniau vėdinti. Kai dabar tokios didelės elektros kainos, išaugs jų savikaina ir sumažės pelnas. Todėl stengsiuosi juos išlukštenti ir tiekti į rinką“, – tvirtino Marijampolės savivaldybės ūkininkas.

Konkurencijos nebijo

Vidmantas teigė, kad pirmajam riešutų derliui pirkėjų netrūksta, jie patys atvyksta į ūkį. Todėl vyras sutiko tik trumpai pabendrauti, tvirtindamas, kad laikas – pinigai. „Riešutus žmonės perka, jie mane pažįsta, nes ne vienerius metus prekiauju. Lenkiškos produkcijos rinkoje dar mažai, todėl ji man konkurencijos nesudaro. Tiksliau tariant, nesudaro mirtinos konkurencijos. Lenkiški riešutai yra nuskinti anksčiau ir dar išlaikyti 2–3 savaites. Jų prekinė išvaizda kitokia. Lietuviški ką tik nuskinti riešutai atrodo patraukliau ir jų skonis geresnis“, – lietuviškų riešutų privalumus vardijo pašnekovas.

Vidmanto Krapavičiaus,  Rimo Noraus  ir LAMMC nuotraukos

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: riešutynai, kooperatyvas, Lazdynų riešutai, Vidmantas Krapavičius, Rimas Norus