Columbus +10,8 °C Debesuota
Penktadienis, 21 Kov 2025
Columbus +10,8 °C Debesuota
Penktadienis, 21 Kov 2025

Asociatyvi 123rf nuotr.

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Ar pakaktų pajėgų suvaldyti gyvūnų ligas?

2025/03/21


Kaip valdysime galimus snukio ir nagų (SNL) bei mėlynojo liežuvio (MLL) ligų protrūkius, ar pakaks žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių ir kaip nuo kitose šalyse plintančių šių ligų prevenciškai saugomės? Tokie klausimai svarstyti Seimo Kaimo reikalų komitete.

Kompensacijoms reikės milijonų

Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis informavo, kad kovo 18 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvyko darbo grupės posėdis, kuriame aptarta gyvūnų užkrečiamųjų ligų situacija Lietuvoje ir kitose šalyse, taip pat nagrinėtas nuostolių, patirtų likviduojant užkrečiamųjų ligų židinius, kompensavimas. „Pirmiausia pripažinome, kad yra svarbūs mokymai apie ligų židinių nustatymą ir kuo greitesnis lokalus ligos suvaldymas. Deriname viešinimo programą, kurią pradėsime įgyvendinti paro-
doje „Ką pasėsi... 2025“, taip pat ūkininkai bus informuojami deklaruojant pasėlius“, – aiškino viceministras.

Gyvulių savininkams yra kompensuojami nuostoliai, patirti vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones. Šiai priemonei 2025 m. numatyta 262 tūkst. Eur, tokia suma skiriama kasmet, pernai panaudota beveik 100 proc. lėšų likviduojant paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro židinius. „Ne paslaptis, kad šių lėšų šiemet bus per mažai, nes buvo paukščių gripo protrūkis, reikės kompensuoti žymiai didesnę sumą, preliminariais skaičiavimais, apie 3 mln. Eur“, – teigė A. Palionis.

Jis akcentavo, kad dabar nuostolių kompensavimo tvarka keičiama taip, jog būtų atlyginama ne pagal de minimis principą, o suteikiant valstybės pagalbą. Tokiu būdu kompensacijas gautų ir didelės įmonės, kurios paprastai nereikšmingos (de minimis) pagalbos limitą būna išnaudojusios.

ŽŪM darbo grupės posėdyje buvo aptarta galimybė kompensuoti ir perdirbimo įmonių patirtus nuostolius dėl galimų pieno ar mėsos ir jų produktų eksporto apribojimų, kad būtų išlaikytas perdirbimo srities gamybos potencialas.

Galima bus vakcinuoti

Šalies vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas priminė, kad Vokietijoje SNL protrūkis suvaldytas, liga sukontroliuota, bet kovo pradžioje nustatytas naujas atvejis Vengrijos pieno ūkyje, kur laikoma 1 400 galvijų. „Manoma, kad abiem atvejais ligos šaltinis – šalys, kur ši liga yra išplitusi. Į Vokietiją liga, manoma, atkeliavo iš Turkijos, o į Vengriją – iš Zanzibaro kartu su žmonėmis, kurie ten atostogavo“, – aiškino vyriausiasis veterinaras.

Atsižvelgiant į tai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė renginius su galvijais, atnaujino rekomendacijas ūkininkams, jog atidžiau stebėtų ir neįsileistų žmonių, kurie gali pernešti užkratą, taip pat pradėjo mokymų sesijas regionuose.

V. Kiudulas taip pat informavo, kad bus išleisti nauji biosaugos reikalavimai su konkrečiais uždaviniais kiekvienam ūkiui, ko turi laikytis ir kokias prevencines priemones įgyvendinti. Ūkiams rekomenduojama atsisakyti edukacinių užsiėmimų. Taip pat vyksta galvijų saugaus užmigdymo paslaugų pirkimas, kad, esant kokiam židiniui, būtų suteikta profesionali paslauga.

Vyriausiasis veterinaras pranešė, kad Lietuvoje yra registruotos vakcinos nuo MLL, kurias galėtų pristatyti per dvi savaites. Tik svarbu žinoti, koks būtų nustatytas MLL serotipas, ir būtent nuo jo reikėtų vakcinuoti. Į vakcinavimo programą galėtų būti įtraukti visi veterinarijos gydytojai, kurie dirba su stambiais gyvūnais. Tiesa, kol kas šių vakcinų efektyvumas būtent galvijams nėra visiškai ištirtas.

Kaip valdytų ligos židinius?

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkui Jonui Vilioniui kilo nemažai klausimų – ar ūkiams paslaugas teikiantys veterinarijos gydytojai yra apmokyti pastebėti ligą, greitai ištirti, kad ūkininkai žinotų, kokios vakcinos reikia; ar įvykus ligos protrūkiui veterinarijos gydytojai, sėklintojai galėtų važinėti iš ūkio į ūkį, kaip yra dabar. „Kitas dalykas – mūsų pieno ir mėsos perdirbėjai važinėja po Lenkiją, Latviją, Estiją ir galbūt su tomis pačiomis mašinomis važiuoja ir į ūkius. Čia didelė užkrato rizika“, – atkreipė dėmesį J. Vilionis.

V. Kiudulas patikino, kad veterinarijos gydytojams buvo surengti mokymai, dabar dar važiuojama juos vesti į apskritis. O į ūkius atvažiuojantys automobiliai turi būti išplauti ir išdezinfekuoti.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis išsakė susirūpinimą dėl žmogiškųjų resursų: „Jeigu ateina liga ir paskelbiama ekstremalioji situacija, ko gero, jai suvaldyti neužteks vien veterinarijos specialistų, reikės įtraukti ir savivaldybių administracijų darbuotojus, kurie neparuošti tokiam atvejui.“

Žemės ūkio viceministras A. Palionis nuramino, kad, paskelbus ekstremaliąją situaciją šalyje, būtų skirtas ir kitoks finansavimas, ir pasitelktos visos tarnybos, ne tik savivaldybių administracijų žemės ūkio specialistai.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas