Ar pažabosime vilkų populiacijos augimą?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas DAUKŠA:

„Nepasakyčiau, kad toks sprendimas radikaliai ką nors pakeis, nebent paskatins patikslinti Vilko apsaugos planą. Iš esmės jau atėjo laikas pasižiūrėti į vilkų populiacijos dinamiką, tendencijas, mokslininkų rekomendacijas. Kažkokių kardinalių pokyčių – saugoti ar nesaugoti – nebus, vis tiek yra nustatomas limitas, medžioklės terminas. Ar jį reikėtų ankstinti? Nes ilginti nėra kaip – medžiojama iki kovo 31 dienos, nes vėliau būtų neetiška, kadangi patelės jau būna su gemalu, o dar vėliau – ir vaikuojasi. Išeitis viena – tik paankstinti, kaip siūlo „Ūkininko patarėjas“ kartu su LMŽD – nuo rugpjūčio 15 dienos. Dabar girdėti siūlymai – nuo rugsėjo 1-osios.

Pernai medžiotojai turėjo užduotį – sumedžioti 341 vilką, o sumedžiojome tik 280, tai yra kažkas negerai. Arba medžiotojai nemoka medžioti, nes neskiriame specializuotų medžioklių vilkams, o medžiojame tik atsitiktinai, arba limitas yra per didelis, arba terminas blogas. Kažkur yra priežastis, kažkur turėtų slypėti atsakymas, ką negerai darome. Reikėtų darbo grupės, kuri priimtų racionalius sprendimus. Manau, paankstinti medžioklės terminą būtų geriausias sprendimas. Tuo pačiu būtų ir pailgintas pilkių medžioklės sezonas. Taisyklės yra toks dalykas, kurį ministro įsakymu visada galima grąžinti prie ankstesnių sprendimų ar priimti teisingesnes taisykles. Nieko nedaryti – tai ne sprendimas.

Manau, kad naujasis statusas nieko labai iš esmės nelems, gal tik žaliųjų judėjimo organizacijos daugiau reikš savo nuomonę. Ūkininkai, ūkio subjektai, medžiotojai jautrumą dėl vilkų populiacijos supranta, bet nereikėtų vadovautis nei vienų, nei kitų emocijomis, reikėtų ekspertinių mokslininkų įžvalgų, rekomendacijų ir tai daryti su jų pagalba.

Reikėtų padėkoti, kad mūsų šalies Aplinkos ministerijos (AM) atstovai, garantuotai ministro sprendimu, palaikė pasiūlymą, kad vilkai būtų ne „griežtai saugomi“, o tik „saugomi“, taip jie bus perkelti iš Berno konvencijos antrojo priedo į trečiąjį. Džiugu, kad kuruojanti ministerija, valdininkai priėmė tokį sprendimą, neprieštaravo. Tikėkimės, kad mūsų šalies nuomonė nesikeis, kai bus priimamas ir galutinis sprendimas.

LMŽD yra viena iš aplinkosaugos organizacijų. Yra ir pseudoaplinkosaugininkų, tai yra prekeiviai aplinkosaugos įtaka. Bet norėčiau paklausti, ar jie vykdo kokią nors priemonę natūroje, ar ką nors daro? Ar bando atkurti smulkiąją fauną, reguliuoti plėšrūnų populiaciją? O medžiotojai ją reguliuoja – valstybė nustato kvotą, medžio-tojai ją įgyvendina, o pagal valstybės viziją mes žiūrime, kad ta populiacija gamtoje pirmiausia būtų tvari, o ekosistema būtų įvairi ir vilkų populiacija būtų taip sureguliuota, jog žmonėms, užsiimantiems ūkine veikla, iš to gyvenantiems, būtų kuo mažiau nuostolių. Medžiotojai ir yra ta tikroji aplinkosauga.

Manyčiau, kad medžiotojų žodis yra tikrai tvaresnis, objektyvesnis už visokių aplinkos koalicijų. Nes mes visi esame apsiskaitę – ir medžiotojai, ir piliečiai, ir valdininkai. Bet ar pastarieji yra matę vilką, jį tyrinėję, stebėję jo genotipą, buveinę, migraciją?

Tad aplinkosauga apima ir medžioklę. Mes medžiodami tam tikrą rūšį, šiuo atveju – plėšrūnus, išsaugome kitas rūšis – ant žemės perinčius paukščius, jų dėtis, apsaugome ūkio subjektus – tiek laukinius, tiek naminius gyvulius. Tai ir yra tikroji aplinkosauga – taip optimizuoti populiaciją, kad ji būtų nei per didelė, nei per maža. Niekas nesuinteresuotas išnaikinti vieną rūšį. Tik gal ne visi susimąstome, kad medžiotojai yra aplinkosaugos įrankis. O ūkininkai ir medžiotojai turi būti sprendimų partneriai.“

Skuodo r. Ylakių sen. ūkininkas, avių augintojas Gintautas ODINAS:

„Dėl vilkų išpuolių patyriau nuostolių už beveik 5 tūkst. Eur, bet apie sudraskytas avis niekam nepranešiau. Reikia vertinti teisingai – vilkai nėra nykstanti laukinių žvėrių rūšis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Saugoti ir reguliuoti populiaciją reikia, pritarčiau, kad jie būtų saugomi. Labai gerai, jog dabar iš griežtai saugomų jie taps paprastai saugoma rūšimi. Taip jau seniau reikėjo padaryti.

Nuo vilkų apsisaugoti įmanoma, aš, pavyzdžiui, turiu elektrinį tinklą, kuris tikrai padeda. Mačiau vilkų pėdas ant kelio, supratau, kad jie lindo prie aptvaro, bet gavo elektros impulsą. O avys liko sveikos ir gyvos. Tų apsaugos priemonių yra, tik jos gal ne šimtaprocentinės, nes esu matęs, kaip lapė peršoka per šitą elektrinį tinklą, jai nėra jokių problemų, bet išeiti iš to aptvaro jai tikrai būtų problemų. Didžiausia problema – vilkų populiacija jau tikrai yra per didelė.

Žmonės skundžiasi, kodėl nieko nedaroma. Skuodo rajone šiemet stipriai padaugėjo vilkų daromos žalos. Yra nukentėjusių žmonių, kurie net nepraneša apie vilkų padarytą žalą, numoja ranka – kam kviestis institucijas, trukdyti savo laiką, vežti sudraskytas avis utilizuoti į Rietavą. Nors kažkokia nedidelė kompensacija ir būtų, bet avių laikytojai dėl laiko stokos nenori prašyti žalos atlyginimo. Blogai, kad ne visi tokie atvejai yra fiksuojami. Jeigu tai fiksuotume, požiūris į šį reikalą būtų visai kitoks. Apsauga nuo vilkų yra veiksminga bent 80–90 proc. 100 proc. neapsaugo, bet jeigu elektriniame tinkle tekės elektros srovė, yra didelė tikimybė, kad tikrai nebus problemų. Be šių apsaugos priemonių būtų visai prastai. Daug metų Skuodo r. negalėjo dalyvauti paramos nukentėjusiems nuo vilkų programoje todėl, kad nebuvo pasiektas šalies nuostolių vidurkis. Mes savomis lėšomis pirkome tvoros tinklus ir taip stengėmės apsisaugoti nuo vilkų. Reikia eikvoti lėšas, nes tik tada galima apsaugoti avis nuo plėšrūnų.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis MAŽEIKA:

„Tokie pakeitimai atvers galimybę įgyvendinti Lietuvos mokslininkų per daugybę metų vykdytus stebėjimus ir galimybę, kad pati valstybė galėtų priimti sprendimus. Pats faktas, kad neįvykdomas vilkų medžioklės limitas – nesumedžiojama jų tiek, kiek leidžiama, atrištų rankas paankstinti medžioklės pradžią ir taip tas kiekis vilkų, kurį nustato mokslininkai, būtų sumedžiojamas iki pavasario tinkamo laiko, kai galbūt jau yra besilaukiančios vilkės. Pailginti medžioklės sezoną būtų neetiška ir neteisinga, bet paankstinti – leisti medžioti nuo rugpjūčio 15-osios, kai prasideda elnių medžioklės sezonas ir medžiotojai pradeda aktyviau medžioti, būtų tinkamas laikas. Juk tuo metu gyvuliai dar ganosi pievose, tad tai būtų praktiška. Ir toks sprendimas suteiktų būtent galimybę sumedžioti tiek vilkų, kiek leidžiama.

Tai dar turės įvertinti AM vadovybė, ir dabar ministro rankose lieka sukviesti ekspertus, kurie įvertintų tokį sprendimą, pritaikytų Lietuvai, kad ta vilkų populiacija būtų reguliuojama atsakingiau. Tai, kad Europos mastu siūlomas sprendimas sumažinti vilkams taikomą apsaugos režimą, rodo, jog visoje Europoje pilkių populiacija didėja, ir tai yra spaudimas politikams kuo greičiau priimti sprendimus, kad vilkų populiacija būtų suvaldyta.“

Asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Vaidas BALYS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.