Ar „Pienas LT“ daro reikšmingą įtaką pieno supirkimo kainoms?

Šįkart „Ūkininko patarėjas“ pakvietė pašnekovus pasvarstyti, ar „Pienas LT“ veikla daro pozityvią įtaką šalies pieno rinkos kainoms, ar išsipildė žemdirbių bendruomenės lūkesčiai, kad pastačius šią įmonę, pakils pieno žaliavos supirkimo kainos, kad visi pieno sektoriuje dirbantys ūkininkai pajus realią naudą? Ar milžiniškos šalies ir ES investicijos netapo tik privilegijuotos grupės asmenine nauda? Ar ši įmonė, naudodamasi kooperatyvams teikiamomis lengvatomis, netapo paprasčiausiu fabriku, oligopolinės pieno perdirbimo sistemos dalimi?

ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras VIRŠILAS:

„Šiandien superkame daugiau nei 20 proc. viso Lietuvoje pagaminto pieno. Užimame didelę rinkos dalį, o tai neabejotinai daro įtaką pieno supirkimo kainoms. Bendraujant su ūkininkais, ne mūsų kooperatyvo nariais, iš jų girdime, kad derantis su kitais pieno supirkėjais jiems yra siūloma ne mažesnė pieno kaina negu ta, kurią moka „Pienas LT“. Tai reiškia, kad dalis pieno supirkėjų, nenorėdami prarasti tiekėjų, yra priversti laikyti aukštesnes pieno supirkimo kainas.

Manau, kooperatyvo plėtra turės dar svaresnės įtakos pieno supirkimo kainoms rinkoje. Ir iki šiol kai kurios pieno supirkimo įmonės, nenorėdamos prarasti ūkininkų, pakeldavo pieno supirkimo kainą tik tam, kad ūkis toliau jiems tiektų pieną. Taip pat esame pastebėję, kad kai kurie pieno supirkėjai pradėjo kopijuoti mūsų teikiamas naudas nariams. Kai kas pradėjo nuo pelno išmokėti tam tikrą metinį priedą, kiti savo pieno tiekėjams ėmė vykdyti centralizuotus prekių pirkimus ir kt.

Galiu drąsiai teigti, kad esame tie, į kuriuos žiūri ir lygiuojasi visi pieno supirkėjai. Didesnė konkurencija pieno sektoriuje iš esmės gerina pieno gamintojų derybines galias. „Pienas LT“ nariai gauna didesnę finansinę naudą ir kitas pridėtines vertes, o ūkininkai, tiekiantys pieną kitoms įmonėms, dėl mūsų veiklos gali justi netiesioginę naudą.“

Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Vladas KRIAUČIŪNAS:

„Mano nuomone, dėl pieno supirkimo kainų kritimo „Pienas LT“ nieko nepadarė. Mūsų bendrovė laiko 900 melžiamų karvių. Anksčiau buvome žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ narys, bet išstojome iš to kooperatyvo, kadangi viena pieno perdirbimo įmonė pasisiūlė mokėsianti brangiau. Kaip pavyko išstoti ir atsiskaityti su „Pienas LT“, tegul būna komercinė paslaptis.

Man atrodo, kad jokios įtakos pieno supirkimo kainoms „Pienas LT“ nedaro.“

Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Renata VILIMIENĖ:

„Manyčiau, kad ir taip, ir ne. Iš esmės tos matomos naudos, tarkime, iš šalies, kaip paprastas kaimo žmogus sakytų: „Oi ne, nieko nepagelbėjo.“ Bet kaip žmogus, kuris šiek tiek supranta giliau, teigtų, jog labai padėjo. Pagelbėjo konkurencinė kova ir ypač tiems, kurie yra to kooperatyvo nariai. Jiems, kiek žinau, ir kainos yra vienodesnės, ir, aišku, jie nuėjo be galo sunkų kelią. Kai kurie ir nebesulaukė tų rezultatų...

Smulkusis ūkininkas, turintis mažai karvių, tikriausiai sakytų: „Pienas LT“ moka tiek pat, kaip ir kiti.“ Štai jums ir atsakymas. O šio kooperatyvo gamybinių pajėgumų plėtra, kai nuo 2026 m. bus galima perdirbti dvigubai daugiau pieno, džiaugiasi nors šiek tiek vidaus pieno rinką suprantantys žmonės. Tai jiems bus šansas, nes ir mūsų asociacijoje yra daug narių, priklausančių „Pienas LT“. Jie sako, kad pagaliau „galime atsipūsti, nebekontroliuoti kainų aplinkui, nebesiderėti, ištisai nesekti, ką moka kiti, nes žinome, kad mums moka sąžiningiausiai“. Manau, kad tai jau iškart pasako apie tą „Pienas LT“ gerovę – ūkininkas, esantis šiame kooperatyve, jaučiasi pakankamai ramiai, pakankamai užtikrintas, kad ten viskas yra tvarkoje. Aišku, anksčiau to nebuvo, turėjo praeiti didelį kelią.

Mano asmenine nuomone, ten viskas yra gerai. Ir labai džiaugiuosi ta jų plėtra. Bet vėlgi iškyla grėsmė, ar netaps oligopoline pieno perdirbimo įmone. Tikėkimės, kad taip nebus.“

Kupiškio r. kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė DOVYDĖNIENĖ:

„Pieno supirkimo kainoms įtaką daro labai daug veiksnių: kas vyksta rinkose, koks pieno poreikis Lenkijoje, kiek iš Lietuvos jo išvežama, kas darosi su produktais ir t. t. Štai viena įmonė pradėjo gaminti pieno miltus, atsirado naujas „žaidėjas“, kažkiek atėmęs pieno nuo kitų, ir pieno supirkimo kainos pasikoregavo. Vienareikšmiškai pasakyti, kad „taip“ arba „ne“ tikrai negalėčiau. Manau, kad šis pavyzdys yra viena iš dedamųjų, kuri daro įtaką kainai. Teigti, kad tik „Pienas LT“ gali daryti kažkokią įtaką kainai, irgi būtų per daug.

Iš „Pienas LT“ tikėjomės gal truputėlį kitokio rezultato – kalbu smulkesnių kooperuotų ūkininkų vardu. Sutikime, kad „Pienas LT“ padarė kažkokią įtaką pieno rinkoje. Bet ar jie sunormalizavo kainą, tai akivaizdu, kad ne. Pažiūrėkime, kaip streikuoja ūkininkai, kad blogos kainos, taip streikuoja... Kai rinkose buvo žemos pieno supirkimo kainos, tiems patiems „Pienas LT“ nariams buvo lygiai taip pat blogai, kaip ir streikuojantiems. Bet „Pienas LT“ neišreiškė garsiai tų savo pozicijų. Todėl galima teigti, kad šio kooperatyvo atėjimas kažkokio stebuklo nepadarė.

Ar kažkokiai privilegijuotai grupelei tapo geriau? Taip, bet geriau tik tiems, kurie ten yra. Bet rinkoje niekas nepasikeitė. Ir kai kuriais atvejais mums, kaip kooperatyvams, dirbti su smulkiaisiais ūkininkais darosi vis sunkiau. Mat atsiranda kažkoks momentas, kada ta kaina rinkoje yra geresnė, ir jie gali sureaguoti. Mes gi, dirbdami su kitomis įmonėmis, tų didesnių pinigų negauname ir mūsų ūkininkai tampa nelaimingi. Šie negali tapti „Pienas LT“ nariais, nes jie yra per maži. Išėjo taip, kad yra „Pienas LT“ nariai ir visi kiti, kas lieka už borto... Bet tie, kas lieka, tai irgi yra mūsų žemdirbiai, mūsų ūkininkai, mūsų Lietuva. Todėl negalėčiau pasakyti, kad „Pienas LT“ padarė kažkokį stebuklą, manau, kad tai yra dar viena perdirbimo įmonė, kurios savininkai yra ūkininkai, įdėję didelę dalį savo pinigų ir jie turi tą savo burbulą, kuriame gyvena. Kaip daro įtaką mums? Beveik niekaip.

Kaip buvo pieno gamintojai nelaimingi prieš atsirandant „Pienas LT“, taip nelaimingi yra ir dabar. Todėl galima teigti, kad ne šitokio sprendimo reikėjo ir vis dar reikia. Neaišku, kiek ilgai jo reikės. Gali atsitikti taip, kad kai ateis sprendimai, nebebus kam dirbti, nes nebeliks karvių. Išliks tik bendrovės, dideli ūkiai. O dabar smulkesni ūkiai puikiai geba save išlaikyti, jie sukuria pridėtinę vertę – dirba ir užsidirba sau duoną. Mes nuolat diskutuojame, kad smulkieji ūkiai neturi ateities, bet pažiūrėkime į Lenkiją, kur jie puikiausiai gyvuoja. Nuperka iš mūsų smulkiųjų karvytes, išveža į Lenkiją, o ten viskas gerai. Tai reiškia, kad pas mus kažkur kitur yra priežastis.

„Pienas LT“ tapo oligopolijos dalimi. Jie daro didelius darbus, naudingus tik pačiam „Pienas LT“. Ten yra protingi žmonės, bet jų darbe aš pasigendu, kad jeigu jie iškelia kažkokią problemą, kurią nori išspręsti, tai jie žiūri tik pro „Pienas LT“ prizmę, bet nežiūri pro Lietuvos ūkininkų prizmę. Man tai nepatinka, nes aš visą laiką noriu, kad būtų gerai visiems. O jie nori, kad būtų gerai „Pienas LT“. Jie tiesiog žiūri savęs, o man norėtųsi, kad jie žiūrėtų į visos Lietuvos ūkininkus, jeigu iš tikrųjų mano, kad padarė labai daug dėl Lietuvos. Ne dėl Lietuvos jie padarė, o dėl savo grupelės ūkininkų, kurie priklauso „Pienas LT“.“

UAB „Marijampolės pieno konservai“ Žaliavos skyriaus viršininkė Rita MAURUŠAITIENĖ:

„Atsižvelgiant į superkamo pieno kiekį, „Pienas LT“ daro nedidelę įtaką kainoms. Nebūtina įstoti į kooperatyvą, pas juos yra ir vadinamasis komercinis pienas. „Pienas LT“ nariams mokamos tam tikros kainos, bet jie nežino, kokia jiems bus šio mėnesio pieno kaina. Mes tai turime prieš 30 dienų, pagal Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, žinoti. O kooperatyvui „Pienas LT“ šis įstatymas negalioja. Įstatymai Lietuvoje ne visiems yra vienodai galiojantys.

Aš manau, kad „Pienas LT“ tapo oligopolinės pieno perdirbimo sistemos dalimi todėl, kad pieno supirkimo kainas, visų pirma, diktuoja rinka, o ne „Pienas LT“. Šis kooperatyvas taip pat moka pagal tai, ką jis gali mokėti ir pagal savo parduodamų produktų savikainą bei gaunamas kainas. Nes pinigų krepšelis yra toks, koks yra, o jeigu jo neturi, tai juk nesiskolinsi tam, kad sumokėtum už pieną. Pieno žaliavos rinkoje yra konkurencinės kainos. Yra daug paprasčiau dirbti, kai tu turi savo narius, kurie, sakyčiau, yra kaip ir pririšti, tada gali jiems mokėti tokią kainą, kokią tu nori arba gali mokėti. Ko gero, daug sunkiau yra rinkoje mums, tokiems perdirbėjams, kurie taip negali padaryti, nes turi būti konkurencingi. Tai yra didžiausias skirtumas.“

Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Petras PUSKUNIGIS:

„Pienas LT“ tapo oligopolinės pieno perdirbimo sistemos dalimi ir jokios įtakos kainoms kol kas nepastebėjome. Tikimės, kad gal po pusantrų metų, kai jie gamybą padidins du kartus, kas nors pasikeis – viltis juk visada miršta paskutinė.

Aš buvau vienas pirmųjų, siekiančių įsteigti tą kooperatyvą, delegacijų sudėtyje važiavau ir į Vyriausybę. Kooperatyvo pieno perdirbimo įmonės statyba buvo pakibusi ant plauko, ji galėjo būti neužbaigta. Mintis turėti kooperatyvą „Pienas LT“ buvo labai gera, bet daugelis projektų, kaip dažnai atsitinka Lietuvoje, nepasiteisina. Jokios įtakos mums, pienininkams, tas kooperatyvas nepadarė. Mūsų bendrovė, laikanti apie 1 300 melžiamų karvių ir kasdien parduodanti po 43 t pieno, buvo kooperatyvo „Pienas LT“ narė. Bet išstojome, nes netenkino prastos sąlygos. O pagrindinė sąlyga yra superkamo pieno kainos. Ir ne mes vieni, o labai daug kas paliko tą kooperatyvą, ypač tie, kurie padarė savo ūkiuose labai ryžtingus proveržius, didžiules investicijas.

Kas žino, nenoriu spėlioti, gal kada nors mums tik „Pienas LT“ sąlygos bus geros, gal jos bus tokios, dėl kokių buvo proteguojamas to kooperatyvo susikūrimas. Jeigu būtų geros sąlygos, tai patys prašytume būti atgal priimami. O dabar jos niekuo nesiskiria nuo kitų pieno perdirbėjų. Matosi labai aiškus kartelis tarp pieno perdirbėjų, nėra pas mus Vyriausybės, valdžios pozicijų, kad būtų parodytas rūpestis rinka ir ekonomika.“

Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS
Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.