Ar plėšriuosius žvėris jaukinsime runkeliais?

Ar jaukinti lygu šerti?

Tiesa, kalbėdama apie gyvūninės kilmės produktus, ji vartoja žodį „šerti“, bet juk tikrins ne šėryklas, o jaukinimo vietas. Tad būk gudrus ir suprask, ar jos tie patys teiginiai taikomi ir šėrykloms, ir jaukinimo vietoms. Aiškiai suprantama tik tai, kad nusikaltimas yra vilkus vilioti naminių galvijų gaišenomis. Tačiau jeigu galvijas nugaišo ne nuo kokios infekcinės ligos, o, sakykim, atsivesdamas jauniklį. O ir tų pačių vilkų papjauti gyvuliai juk vadinami gaišenomis. Toks nurodymas paimtas iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių. Tačiau Medžioklės taisyklėse ta draudimo dalis, kurioje kalbama apie gyvūninės kilmės produktus, nurodoma ne pastraipoje apie jaukinimą, o apie žvėrių šėrimą. Taisyklėse nurodoma, kad „tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūralios kilmės masalu“ ir kad draudžiama „jaukui ir masalui naudoti gyvus gyvūnus“. Apie gyvūninės kilmės produktus ir visokias gaišenas čia neužsimenama.

Tačiau kai kalbama apie žvėrių šėrimą, Medžioklės taisyklės nurodo, kad draudžiama „šerti medžiojamuosius gyvūnus <...> gyvūninės kilmės maistu ar kitais šalutiniais gyvūniniais produktais“. Nors Medžioklės taisyklėse vartojamos skirtingos sąvokos „gyvūnų jaukinimas“ ir „šėrimas“, ką galvoje turėjo GGAD direktorė, sunku suprasti. Logiškai mąstant (tačiau to logiško mąstymo nedaug ir kai kuriuose kituose Medžioklės taisyklių reikalavimuose), tas pats pašaras turėtų būti naudojamas ir jaukinant, ir šeriant, tačiau turi skirtis ėdalo kiekis. Viena yra jaukinant kiaunę pakabinti 1–2 žuveles ir kita – į šėryklą išversti žuvies atliekų sunkvežimį. Pirmas atvejis galėtų būti leidžiamas, o antras, be abejo, ne.

Vilkus, lapes ir kitus plėšrūnus viliosime runkeliais ir šienu?

Jeigu gerbiamos GGAD direktorės nurodymai taikomi ir jaukinimui, ir šėrimui, tai plėšriuosius žvėris turėtume vilioti runkeliais, morkomis, kopūstais, kukurūzų burbuolėmis, Lietuvoje auginamų javų grūdais (gink Dieve, nepasiūlyti ryžių), šienu ir kitokiu augaliniu pašaru, kurį laukiniai gyvūnai gali aptikti ir savo gyvenamojoje aplinkoje. Taip viliodami, barsukų, mangutų gal ir sulauktume, tačiau vilką runkeliai vargu ar sudomins. Žinoma, galima būtų išbandyti gerokai sudėtingesnį plėšriųjų žvėrių viliojimo būdą, kai jaukykloje augaliniais pašarais priviliojami žolėdžiai ar visaėdžiai žvėrys, priveisiama pelių, o tada laukiama, kol jų gaudyti ateis plėšrieji žvėrys. Tačiau laukti gali tekti labai ilgai, ir tokioje medžioklėje plėšrūnai dažniausiai sumedžiojami tik atsitiktinai. Be to, labai norint, čia galima pritaikyti kito draudimo pažeidimą, kad jaukui naudojami gyvi gyvūnai.

Taigi, kaip besisuktum, plėšriųjų žvėrių tykojimo prie jauko medžioklė yra negalima, nors Medžioklės taisyklės taip medžioti leidžia. Sunku suprasti, kodėl medžioklės procesą reguliuojantys pareigūnai taip viską sujaukia ir supainioja. Nejaugi tik dėl to, kad „drumstame vandenyje“ būtų lengviau gaudyti ir bausti medžiotojus? Gal geriau būtų, užuot medžiotojų panosėse mosuojant 30–90 ar 1 800 Eur baudomis (30–90 Eur, jeigu jaukyklose bus rasta pažeidimų, tačiau, jeigu, esant tiems pažeidimams, sumedžiosi žvėrį, tada jau laikykis – ne tik 1 800 Eur bauda, bet ir šautuvą atims), suprantamai išaiškinti, ką galima naudoti jaukyklose, o ko negalima.

Kokiais gyvūninės kilmės produktais galima vilioti plėšrūnus

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.