Briedžių medžioklės limitai išlieka, nors tam yra prieštaraujančių

Pagal 2025–2026 m. sezono briedžių apskaitos duomenis, Lietuvoje esą yra 18 490 šių gyvūnų. 2023–2024 m. buvo užfiksuoti 21 049 briedžiai, populiacija tarsi sumažėjo net 2 559 gyvūnais. Tačiau patys medžiotojai pripažįsta, jog briedžių apskaita yra labai apytikslė ir paklaida gali siekti net 50 proc., o valstybės institucijos iki šiol tikslia gyvūnų apskaita neužsiima.

Raštas ir reakcija

Esminė P. Poderskio įsakymo dalis: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu, vykdydamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 42 punktą ir atsižvelgdamas į savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijų pateiktus suvestinius duomenis.

(...) Nustatau, kad nepaskirstytas briedžių sumedžiojimo per 2025–2026 metų medžioklės sezoną limitas naudojamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 39 punkte nustatyta tvarka arba, kai reguliuojama briedžių gausa teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) iškart išplatino savo reakciją į ministro įsakymą:

„Medžiotojų nuomonė išgirsta! Aplinkos ministerija pranešė, kad bus susilaikoma nuo sprendimo atsisakyti briedžių medžiojimo limito! Primename, kad LMŽD raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją išreikšdama nepritarimą briedžių sumedžiojimo limitų atsisakymui.

Pagrindiniai argumentai:

Nėra patikimos briedžių apskaitos ir populiacijos stebėjimo sistemos, todėl yra galimybė tą patį individą fiksuoti kelis kartus; limitų atsisakymas gali sukelti rizikingą populiacijos sumažėjimą. Kaimyninėse šalyse, nors ir taikoma kvotų sistema, yra matomas briedžių populiacijos mažėjimas; briedžių tankis skirtingose savivaldybėse labai nevienodas, todėl taikyti vienodas medžiojimo sąlygas būtų netikslinga.“

Balsas „Už“

„Ūkininko patarėjui“ LMŽD pirmininkas Laimonas Daukša pakartojo pagrindinius savo argumentus – kad briedžių nėra pakankamai daug, jų paplitimo arealas yra didelis, nėra patikimos jų apskaitos ir pan. Taip pat jis pastebėjo, kad „Atsisakyti kvotų dabar būtų rizikinga, o ir kaimyninių šalių patirtis rodo, kad niekas jų neatsisakė. Tikėtina, jog mes turime tik apie 10-12 000 briedžių, nors apskaita rodo, kad 18 000. Matyt, šie skaičiai yra gerokai išpūsti... Todėl medžiotojų balsas čia turi būti labiau „aplinkosauginis“ – medžiotojai turi elgtis atsakingai, nesiekti, kad ta briedžių ar kitų gyvūnų medžioklės būtų neribojama. Tas pirminis ministerijos sumanymas atsisakyti limitų tarsi rodo pasitikėjimą medžiotojais, tačiau mūsų bendruomenė parodė, jog medžiotojai tikrai labai atsakingai žiūri į gamtos valdymą...“.

L. Daukša įsitikinęs, jog dabartiniai briedžių populiacijos Lietuvoje skaičiavimai nėra tikslūs: „Ta briedžių populiacijos apskaita pagal pėdsakus tėra pėdsakų dažnumo indeksas – jis neparodo individų gausos, niekas nepritaiko algoritmų ir koeficientų neperskaičiuoja, todėl neaišku, kiek jų išties yra. Jeigu parašomas skaičius, kiek aptikta medžioklės plote, tai nėra tikslu – yra ir išeinantys ir įeinantys pėdsakai, todėl ten skaičiuojamas tik dažnumas, kiek kartų tas briedis ten užėjo, Reikia naujos, modernios apskaitos sistemos, rimto monitoringo... Laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė, todėl ji turi žinoti, kiek ir ko turi. Žinoma, viską suskaičiuoti nėra lengva, tačiau paklaida turėtų būti 5-10 procentų, o dabar ji gali siekti net 50 proc. ir tai yra rizikinga populiacijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, ūkininkas, augindamas galvijus, žino kiek turi prieauglio, kiek patelių, ką su tuo daryti, kad skersti ir pan. Taip ir gamtoje turi būti. Kadangi tai yra valstybės ištekliai, tai ji pirmiausia turi elgtis atsakingai, skirti finansavimą apskaitai, juolab, kad yra ir kompetetingos institucijos – ir mokslininkai, ir Gamtos tyrimų centras, ir Medžioklėtyros laboratorija... Jie gali atlikti apskaitas atskiruose rajonuose, pagal kurias atsirastų konkrečios išvados ir rekomendacijos. Sutinku, kad gali būti kai kuriose vietovėse ir pernelyg gausi briedžių populiacija, kuri daro žalą miškininkams bei miškų savininkams – briedžiai minta šakomis, medžių žieve, ypač – jaunų pušų ūgliais, žemės ūkiui jie nedaro didelės žalos, tik miškams... Reali apskaita ir rekomendacijos būtų profesionalus valdymas ir mes, medžiotojai, to norėtume, nes permedžiojimas yra labai rizikinga priemonė. Taip, pagrindinis populiacijos reguliuotojas yra medžioklė, dar gelbėja įvairūs plėšrūnai, kurie pasiima savo dalį, taip ir turi būti, nes gamtoje visiems visko turi užtekti. Bet pagrindinis valstybės reikalas turi būti apskaita, o lėšos gali būti paimamos iš medžiotojų sumokamų mokesčių – mes kasmet sumokame apie 4 milijonus eurų. Pagaliau, tai palengvintų gyvenimą ir ūkininkams bei miškininkams, jeigu mes žinotume, kur kokių žvėrių yra per daug ir galėtume ten drąsiau pamedžioti, o kur per mažai, ten patausotume. Nes gamta turi būti naudojamasi tvariai, juk medžiotojai tikrai nenori visų briedžių išnaikinti per kelis metus, o po to tą rūšį skelbti saugoma...“

Balsas „Prieš“

Tuo tarpu Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininko Ramūnas Mažėtis išsako visiškai kitus argumentus ir apeliuoja į pačių medžiotojų bendruomenės sąmoningumą: „Kadangi ministerija visus medžioklės bei selekcijos reikalus atidavė į medžiotojų būrelių bei asociacijų rankas, tai manau, kad patys medžiotojai gali reguliuoti ir tuos limitus. Be to, valdžia nuolat griežtina atsakomybę už padarytas žalas tiek ūkininkams, tiek ir miškui. Aišku, briedžiai daugiausia žalos atneša miškui, ypač jaunuose pušynuose, o atlygintinos žalos dydžiai nuolat auga, tačiau medžiotojams nesuteikiami populiacijos reguliavimo svertai. Medžioklės ir yra toks svertas, tad, mano manymu, medžiotojai patys ir turėtų spręsti, kaip tai reguliuoti...“.

Pašnekovas sako, jog medžiotojų bendruomenė yra sąmoninga ir verta pasitikėjimo: „Juk mes žinome iš praktikos, kad buvo jau stirnų, šernų, elnių limitų atsisakyta ir tikrai gyvūnų skaičius nesumažėjo, o padidėjo... Kai kurie kolegos sako, jog briedžių yra mažai ir tai esą yra jautri rūšis, kad tyrimų nėra... Nežinau, kas valdžiai trukdė ar trukdo tuos tyrimus atlikti, bet kad briedžių populiacija yra didelė, parodo keli dalykai: tiek jaunuolynų pažeidimų mastas, tiek ir jų sukeliami autoįvykiai – tiek žūstančių briedžių keliuose tikrai niekada nebūdavo... Tuose plotuose, kur aš medžioju (Kalvarijos savivaldybė greta Lenkijos sienos), tikrai nėra miškingų vietovių, o briedžių tikrai neproporcingai daug tam miškų kiekiui, kurį turime ir, žinoma, pirmiausia nukenčia miško želdiniai. Jų kiekis tikrai yra didelis... Esmė yra paprasta: medžiotojai tikrai yra sąmoningi, neketina išnaikinti visų žvėrių, o limitų atsisakymas jokių populiacijų nesumažino – žvėrių visur tik daugėja, išskyrus šernus, bet juos išguldė ligos, o ne medžiotojai...“.

R. Mažėtis nesupranta ir kai kurių savo kolegų komentarų: „Juokinga skaityti, kai kurie kolegos internete rašo, esą kai kurie klubai iššaudė briedžius... Kaip tu gali juos iššaudyti, jeigu šiai dienai yra limitai? Jeigu šaudoma neatsižvelgiant į jokius limitus, tai reikėjo informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, kad juos nubaustų už brakonieriavimą...“

Miškų savininkų pozicija

Kaip „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis, briedžiai išties padaro daug žalos miškams, tačiau miškininkai pasisako už balansą gamtoje:

„Dabar žvėrių skaičius akivaizdžiai yra per didelis, todėl yra labai sudėtinga ir jaunuolynus atkurti, ir juos prižiūrėti. Nes pažaidimai yra didžiuliai, todėl faktas, jog žvėrių skaičių būtina reguliuoti. Dabar juk daugeliui žvėrių rūšių limitai yra panaikinti, tačiau tai niekaip nesumažino žvėrių skaičiaus – jis ir toliau auga. Kita vertus, patys medžiotojai yra linkę palaikyti didesnius žvėrių skaičius savo plotuose – atskirose vietose kanopinių žvėrių yra 3-6 kartus daugiau, nei natūralus gamtinis talpumas... Šie gyvūnai juk ne vien žole minta: jiems reikia ir šakelinio maisto, reikia ir medžių žievės, jaunų ūglių, todėl jie eina į atkurtus arba pasodintus jaunus miškus ir juos niokoja, pažeidimų mastas tikrai yra didelis. Mums kyla didelių iššūkių. Matosi, kad ir briedžių skaičius yra ženkliai padidėjęs, todėl reikėtų tą skaičių sureguliuoti. Tikimės, kad tai ir bus padaryta bei reikalingas balansas gamtoje bus atstatytas – ir gyvūnų būtų, ir miškas būtų ne taip stipriai pažeidžiamas...“.

Pasak Valstybinės miškų tarnybos (VMT) neseniai paskelbtų duomenų apie valstybinių miškų sanitarinę būkle, per šių metų pirmąjį pusmetį  žvėrys padarė žalos apie 449 ha (apie 13 proc. visų pažeidimų). Elniniai žvėrys pakenkė 413 ha valstybinių miškų, iš jų briedžių padaryta žala fiksuota 223 ha plote. Žievė jaunuolynuose buvo nulaupyta 142 ha, o ūgliai želdiniuose ir žėliniuose – nukandžioti 47 ha plote. Pridėjus privačius miškus, elninių žvėrių žala padvigubėtų.

Parengė Ričardas Čekutis