Ar reikia riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ūkiams?

Žemės ūkio ministerija parengė Vyriausybei adresuotą nutarimo projektą, kuriame siūloma papildyti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnį 6 dalimi, nustatant, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 Eur per metus. Šis siūlymas suderintas tik su Teisingumo ir Finansų ministerijomis bei Konkurencijos taryba. Vyriausybė teigia, kad toks siūlymas neatitinka Europos Sąjungos (ES) teisės aktų nuostatų.  O ką apie tokį išmokų apribojimą mano žemdirbiai?

Pakruojo rajono Lygumų seniūnijos ūkininkas Algirdas LAURIKIETIS: „Netikiu, kad toks ministerijos nutarimo projektas galėjo būti suderintas su visomis institucijomis. Aš nesuprantu, kaip rišasi tokios lubos su bendru gyvenimu. Juk vertinama ir mokama pagal plotą, o ne pagal kitus faktorius. Manęs toks apribojimas neliestų, bet jeigu ūkininkas dirba didelį plotą, tai ir didesnes išmokas turi gauti. Naujasis siūlymas neatitiktų tikrovės, taip nebent tik radijo imtuvą būtų galima paderinti – į vieną ar kitą pusę.“

Akmenės rajono Kruopių seniūnijos ūkininkas Gedas ADOMAITIS: „Mano nuomonė tokia – jeigu 150 tūkst. Eur tiesioginė išmoka, tai turėtų būti apie 1 200 ha dydžio ūkis. Aš manau, kad tokio dydžio išmokos turėtų užtekti ir didesniems ūkiams. Stambus ūkis įsigys vieną sėjamąją, vieną purkštuvą, vieną galingą kombainą ir turės po vieną daiktą. 100–300 ha ūkis turės pirkti tą patį, tik, aišku, tie daiktai bus smulkesni, o darbuotojų reikės panašiai tiek pat. Todėl ir didesniems ūkiams turėtų pakakti tų 150 tūkst. Eur.

1 200 ha plotą dirbančių ūkių nėra daug, tai kai kurios žemės ūkio bendrovės, o tokius asmeninius ūkius galima būtų ant rankos pirštų suskaičiuoti. Antras dalykas, 1 200 ha savininkai tikrai lengviau sukasi nei 100 ha ūkiai. Ir mokesčiai – 1 200 ha ūkio savininkas, gaunantis 150 tūkst. Eur tiesioginių išmokų, „Sodrai“ sumoka mokesčių lubas – 12 tūkst. Eur, o aš, turintis 130 ha ūkį, praėjusiais metais „Sodrai“ irgi sumokėjau lubas – taip pat 12 tūkst. Eur. Tad kokios gali būti kalbos apie ES teisių pažeidimą, jeigu jau dabar Lietuvoje yra diskriminacija tarp ūkių dydžių – nėra vienodo mokesčių išskirstymo.“

Žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ pirmininkas Juozas VALAITIS: „Aš sakyčiau, kad toks apribojimas yra nereikalingas. Nesvarbu, ar bus remiamas 100 ha ūkis ir gaus 15–18 tūkst. Eur išmokų, ar 300 ha ūkis, juk už pirmuosius hektarus tiesioginės išmokos yra padidintos. Tikrai nėra daug tokių žemdirbių, kurie gauna per 150 tūkst. Eur išmokų. Nenoriu įvardinti, bet manau, kad yra kažkieno nusiteikimas prieš kelis ūkininkus, kuriems ir taikoma ši naujovė.

Bet pasakysiu kitą dalyką, kaip valdžia galėtų paremti smulkesnius ūkius. Dabar atsisakyta skirti paramą žemės ūkio technikos modernizavimui. Apie tai jau kalbėjau ir vienur, ir kitur. Remti ūkininkus reikėtų pagal deklaruotą žemės plotą. Pvz., aš turiu 100 ha, susikooperuoju su vienu ar dviem kaimynais, kurie irgi turi po 100 ha, teikiame bendrą projektą ir įsigyjame geresnį purkštuvą ar kitą žemės ūkio techniką. Taip būtų ir kooperacija iš apačios, ir smulkiųjų ūkių rėmimas.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS: „Skaudus tai klausimas, o padaryti taip, kad visi būtų laimingi, labai sudėtinga. Mano asmenine nuomone, tie, kurie plėtoja agro verslą, mato, kaip šiandien viskas yra sudėtinga. Be tų pinigėlių išgyventi būtų žymiai sunkiau. Štai šių dienų realybė – paskambina man trąšų pardavėjas, o aš jam sakau: „Palaukite, pirmiau atsisėsiu ant kėdės, kad neišvirsčiau.“ Iš tikrųjų, salietros tonos kaina su pridėtinės vertės mokesčiu jau priartėjo prie 1 000 Eur, amonio sulfato kaina – 720–730 Eur/t. Neįsivaizduoju, kokios kitais metais turėtų būti grūdų kainos. Jeigu atsitiktų taip, kad nusipirksime tokias brangias trąšas, o grūdų arba rapsų neparduosime geromis kainomis, nemaža dalis ūkininkų paprasčiausiai bankrutuos.

Juk mūsų valstybė vienašališkai nuėmė visus paramos pinigus, o kiaulininkystės ūkiai atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Dabar viskas yra Dievo ir valdžios rankose. Dėl tų tiesioginių išmokų – manau, kad pas mus yra absurdo šalis, absurdo valdininkai ir absurdiški sprendimai. Yra ūkis, kurį labai dažnai kritikuoju ir akivaizdžiai matau, kaip žemės ūkio ministras stipriai proteguoja šį ūkį ir jį rodo pavyzdžiu mums visiems. Tai – „AUGA group“, turinti 35 tūkst. ha, nors išmokos jai ir bus šiek tiek sumažintos, bet visa suma liks fantastiškai didelė. Ir kalbės, jog tai – ekologinis ūkis, ir tiek jis yra vertas. Man labai keistas Žemės ūkio rūmų kariavimas dėl tų apribojimų, bet iš tikrųjų tokių ūkių yra, apie juos niekas nekalba. Bet kai finansinei grupuotei priklauso 12 ar 15 ūkių ir jie visi gauna išmokas, visiems aišku, kad tokie turės didelį pranašumą.“

Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos ūkininkas Rimantas ŽEBARAUSKAS: „Aš palaikau tokias lubas, nes jeigu jų nebūtų, didžiausi pinigai nusėstų keliose žemės ūkio bendrovėse. Todėl nemanau, kad tai būtų teisinga. Man gėda klausytis apie ES direktyvas ir teisės aktus. Lietuva nori būti pavyzdžiu Europai, kaip tvarkosi valdžia, ir nebežiūri į savo žmones, savo ūkininkus. Lygiai tą patį galima pasakyti apie žaliąjį kursą, CO2 išmetimus, kai Estija elgiasi priešingai – ne sumažins, o padvigubins tuos išmetimus. Estija yra pavyzdys, kaip reikia dirbti. Tai, kas vyksta dabar Lietuvoje, – žemės ūkio žlugdymas.Kokie pinigai buvo skirti smulkiesiems ūkiams ir kaip jie dabar atrodo? Pažiūrėkime į statistiką, kokią paramą, pvz., prieš 12 metų gavo 10–50 ha dydžio ūkių savininkai, ir kiek tokių ūkių šiandien belikę. Kokią pridėtinę vertę jie sukūrė per tą laiką? Tai kitų, buvusių valdžių „nuopelnai“. Ir šiandien jiems dar pumpuoja tuos pačius pinigus. Bet vis tiek negerėja“.

2022.02.19

ŪP korespondentas - Stasys BIELSKIS