Ar šiemet žvengs ristūnai Dusetose?

Viskas priklausys nuo šalčio

Respublikinės lenktyninių žirgų lygos (RLŽL) veislininkystės specialistas Edgaras Jeninas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad renginio organizatoriai (Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), RLŽL, Zarasų r. savivaldybė) dėl ristūnų varžybų Dusetose lyg ir sutarė, todėl dabar viskas priklauso nuo gamtos. „Reikia, kad nusistovėtų šalti orai, bent jau –7–10 laipsnių šalčio ilgėliau pabūtų, tada būtų galima hipodromo trasą užlieti ledu“, – kalbėjo E. Jeninas.

Iki Grabnyčių, kuomet įprastai vyksta Sartų žirgų lenktynės, laiko dar yra, o ir meteorologai pranašauja atšalimą, todėl viskas gali pasisekti. RLŽL atstovas teigė, kad lenktynių trasą būtina padengti 6–7 cm storio ledu. „Ežero vandenį ant hipodromo tako reikės lieti naktimis, kuomet stipriau šąla, ir taip per kurį laiką galima paruošti unikalią ir labai greitą trasą“, – dėstė pašnekovas, primindamas, kad įprastai jos ilgis būna 1 609 m, o plotis – 20 m. Anot jo, didesnis įšalas reikalingas ir šventėje dalyvausiantiems prekybininkams, maisto gamintojams. Ant stipriau įšalusios žemės lengviau paruošti automobilių stovėjimo aikšteles, vietas lenktynių žiūrovams, kurių, kaip ir kasmet, tikimasi sulaukti bent apie 50 tūkst.

E. Jenino teigimu, preliminariais duomenimis, varžybose dalyvautų 55–60 žirgų iš Lietuvos, po 3–5 ristūnus iš Latvijos ir Estijos. „Nesitikime lenktynėse sulaukti svečių iš Švedijos ar kitų tolimesnių šalių, nes jie nesusigundo palyginti nedideliais mūsų priziniais fondais“, – nusivylimo neslėpė patyręs lenktynių organizatorius.

Paklaustas apie mūsiškių pasiruošimą Dusetose planuojamoms lenktynėms, E. Jeninas tikino, kad šioje vietoje viskas tvarkoje. „Jau vyko dvejos varžybos, dar dvejas planuojame surengti šį mėnesį, todėl, manau, važnyčiotojų ir žirgų sportinė forma bus piko viršūnėje“, – sakė jis.

„Organizuojant tokį didžiulį renginį reikia įdėti daug darbo ir lėšų. Jei dėl klimato sąlygų varžybos Dusetose neįvyks, jas būtų galima perkelti į Utenos hipodromą, kaip jau buvo padaryta anksčiau“, – atsarginį variantą atskleidė E. Jeninas.

Didžiojo prizo situacija – nenormali

Neseniai RLŽL direktore tapusi Joana Kėrytė, kalbėdama apie planuojamas lenktynes, ŪP sakė, kad Dusetose vasario 2-ąją turėtų vykti 7 Lietuvos ir vienas tarptautinis žirgų važiavimai. Prizais nugalėtojams rūpinasi varžybų rengėjai. Zarasų r. savivaldybė jau ieško verslininkų – prizų steigėjų.

Didįjį žiemos prizą, kaip jau beveik 30 metų įprasta, turėtų įsteigti ŽŪM. Sklando kalbos, kad ministerijos pareigūnai nesutinka, kad kas nors kitas įsteigtų vertingesnį prizą nei jos, tačiau pati jo didinti taip pat nesirengia.

Apie prizo vertę pasiteiravome paskutiniuosius tris kartus jį laimėjusio garsaus žirgininko Egidijaus Gudonio: „Tikslios jo vertės gerai nepamenu, lyg 4,2–4,4 tūkst. eurų, tik noriu patikslinti, kad pirmosios vietos laimėtojas gauna pusę prizo, o antrosios ir trečiosios – dalijasi kitą pusę.“

Paklaustas apie situaciją, kad ŽŪM neleidžia niekam įsteigti vertingesnio prizo, daugybės ristūnų lenktynių nugalėtojas E. Gudonis sakė, kad tai nėra normalu. „Jei ministerija neišgali padidinti didžiojo prizo vertės, tegul šią teisę perleidžia kitiems, o tarp verslininkų žirgų mylėtojų tikrai atsiras“, – teigė uteniškis ristūnų augintojas. Beje, šių metų Sartų varžyboms jis jau senokai ruošiasi ir žada į jas atvykti su trimis žirgais.

Ar sugrįš į Sartus atlaidai?

Apie prizus ir jų vertes paklausėme ir J. Kėrytės. „Sartų lenktynės yra plačiai žinomos, jos populiarios, verslininkai nori jose reklamuotis, tačiau tam reikalui reikia sukurti platformą, padaryti taip, kad ta reklama būtų matoma“, – apie silpnai išvystytą in-
frastruktūrą, komunikacijos stygių kalbėjo RLŽL direktorė. „Reikia sukurti tokio renginio vertę, o ne naiviai prašyti paramos negalint nieko už tai pasiūlyti“, – aiškino J. Kėrytė, akcentuodama, kad pirmiausia reikia išsikuopti savo kiemą, sutvarkyti įstatyminę bazę, nuostatus, taisykles, išspręsti komunikacijos problemas, o tada jau montuoti pamatus ir ant jų statyti visa ko sienas.

Daugkartinis Sartų lenktynių nugalėtojas ir prizininkas Kazys Trota negailėjo karčių žodžių keletos paskutinių Dusetose vykusių varžybų organizatoriams ir rengėjams. „Ypač prastai, jei reikiamai nepašąla, tada ir žmonės, ir žirgai murkdosi purve, ir šventės kaip ir nelieka“, – redakcijai sakė nuo 1976-ųjų ristūnų lenktynėse dalyvaujantis pašnekovas. Todėl, anot jo, svarbiausia yra šaltis ir šventės organizatorių išmonė. Kartais jam atrodo, jog organizatoriams visiškai nesvarbu, kaip viskas bus, svarbu – kad būtų. „Žirgų nebuvo kur pastatyti, į varžybas suvažiavę dalyviai neturėjo kur pernakvoti, buvo gėda, ypač prieš užsieniečius, juk gyvenimas, laikai gerėja, o čia, rodos, niekas nesikečia nuo senovės“, – rėžė K. Trota.

Želvos seniūnijos, Ukmergės r., žirgininkas nostalgiškai prisiminė tuos laikus, kai lenktynes Dusetose kartu su kolegomis vadino Sartų atlaidais. „Bandysiu sudalyvauti šiųmetėse lenktynėse ir kaip nors prisitaikysiu, tačiau kaip bus kitąmet, jei niekas nepasikeis, nežinau“, – sakė Sartų lenktynių veteranas.

Ministerijos specialistai šykštėjo informacijos

Besigilindami į būsimų žirgų lenktynių Dusetose problemas pasigedome ŽŪM iniciatyvų ir įdirbio, todėl, pasinaudodami visuomenės suteikta teise viską sužinoti, raštu ir žodžiu kreipėmės į jos pareigūnus.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus specialistų atsakymas dėl po mėnesio numatomo didelio renginio buvo gana skurdus: „Kol kas jokių sprendimų nėra, jie bus priimti artimiausiu metu, sausio mėnesį.“ Paskambinę ministro patarėjui ryšiams su visuomene Algirdui Igoriui buvome išbarti, kad per daug dažnai domimės, kiek mokesčių mokėtojų pinigų ministerija planuoja skirti tautos šventei, apkaltinti šventės protegavimu ir darbu Zarasų savivaldybės naudai.

Draugiškumu nespindėjo ir ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, tiesa, jis užtikrino, kad jei Sartų lenktynės įvyks, jose dalyvaujančių žirgų gerovė bus užtikrinta. „Dar nėra galutinio sprendimo siekiant išvengti lėšų švaistymo, reikia sulaukti tikslios informacijos apie orus“, – redakcijai sakė A. Šileika.

ŽŪM mentoriaus pareigas einantis Arūnas Jurgutis taip pat kalbėjo apie didžiulę šalčio įtaką: „Šaltis yra pagrindinis mūsų partneris, tik nuo jo priklauso, kiek giliai įšals žirgų bėgimo takai, prekybininkų, žiūrovų vietos.“ Nors mentoriaus kolegos ministerijoje neminėjo, pašnekovas atskleidė, kad daug klausimų su Zarasų r. savivaldybės vadovais jau aptarta ir suderinta. Be to, jis sakė, kad ŽŪM yra įsipareigojusi nupirkti laikiną žirgų priežiūros paslaugą, todėl į Dusetas, reikalui esant, tikrai bus pristatyta didžiulė palapinė ir gardai ristūnams.

Savivaldybė vis vien ką nors darys

Zarasų rajono vadovai vieningai pasisako už žirgų lenktynių surengimą Sartuose, tačiau savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas išsakė mintį, kad norėtų, jog finansine prasme viskas vyktų kaip ankščiau: pusę pinigų šventei skiria savivaldybė, kitą pusę – ŽŪM. „Bendra planuojamo renginio sąmata – 130 tūkst. Eur, mes savo pusę (65 tūkst. Eur) pasiruošę padėti ant stalo, o ministerija kalba apie daug mažesnę savo dalį (20–30 tūkst. Eur)“, – kortas redakcijai atskleidė administracijos direktorius.

Pasak B. Sakalausko, jau vyko bendras pasitarimas dėl varžybų organizavimo, į kurį ŽŪM pareigūnai net nepakvietė žirgininkų atstovų, nors jie yra renginio pagrindinė ašis ir visada būdavo kviečiami tariantis dėl šventės scenarijaus, pareigų pasidalijimo ir finansų. „Tai atrodė labai keista, nors ir nelabai tuo stebėjomės, nes iš ŽŪM pusės visada galima tikėtis savotiškų sprendimų“, – traukė pečiais savivaldybės administracijos vadovas.

Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas taip pat ŪP pastebėjo, kad ŽŪM entuziazmas organizuoti žiemos šventę yra gerokai atšalęs, nors anksčiau būtent ji grieždavo pirmuoju smuiku. „Sartų žirgų lenktynės organizuojamos jau daugiau kaip 200 metų, ir tai yra nacionalinis renginys“, – sakė rajono meras. Jis patikino, kad jei ŽŪM atsitrauks, šventė Dusetose vis tiek vyks. „Gal kaip pernai surengsime žvejų varžybas, gal organizuosime žirgų pasirodymą, juk dėl žmonių saugumo negalime surengti žirgų lenktynių miestelio gatvėmis, kaip būdavo gerokai seniau, žodžiu, kas nors smagaus ir nepamirštamo čia tikrai bus“, – užtikrintai pažadėjo N. Gusevas.

ŪP korespondentas Dainius ŠEPETYS

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.