Ar šis laikmetis ištrins iš istorijos laikrodininkus?

„Pagydytų“ laikrodžių nebesuskaičiuoja

A. Žukauskas savo paties rankomis „pagydytų“ laikrodžių skaičių jau seniai pametė, tačiau jis savęs laikrodininku nelaiko. Gyvenime jam teko dirbti įvairiausius darbus. Anot jo, laikrodininkas gali būti mechaniką išmanantis žmogus, o save pristato kaip inžinierių mechaniką. Laikrodžių taisymas jam nuo jaunystės dienų buvo pomėgis, o studentavimo laikais – ir būdas užsidirbti papildomų pinigų.

„Mano kaimynas buvo laikrodininkas, pas jį retkarčiais užsukdavau. Meistras leisdavo uždarbiauti. Džiaugdavausi uždirbęs tris ar keturis rublius per dieną“, – apie savo pirmąją pažintį su laikrodininko duona kalbėjo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas. Jis neslėpė, kad, susidūręs su problema, atsakymų ieško knygose: skaito, domisi, o jei neranda atsakymo, klausia. Jei muziejaus laikrodžiui nėra galimybės surasti reikiamos detalės, tenka ją pasigaminti pačiam. Istorinius laikrodžius jis taiso rankiniu būdu, o trūkstamas detales atkuria pats. Meistras teigia, kad negendančių laikrodžių nėra, juos visus būtina prižiūrėti, tvarkyti. Būna, kad tenka ilgokai pasukti galvą, norint suprasti, kaip veikia mechanizmas, o supratus, kur kliūtis, ją pašalinti.

A. Žukauskas neslėpė, kad ši profesija reikalauja begalės kruopštaus darbo, mat sugedęs ar nulaužtas laikrodžio sraigtelis turi būti atstatomas nekeičiant dalių, būtina išsaugoti laikrodžio autentiškumą.

Kėlėsi į Pryšmančius

Muziejaus laikrodininką A. Žukauską D. Menkutė pristato kaip vieną geriausių specialistų, kurio rankose atgyja XVI–XIX a. pagaminti laikrodžiai. „Ne kiekvienam laikrodininkui galima patikėti tvarkyti autentiškus istorinius eksponatus, kurie buvo pagaminti prieš kelis šimtmečius. Reikia išmanyti apie metalus, jungtis, medžiagiškumą, laikrodžių istoriją, svarbu mokėti senuosius litavimo būdus, reikia turėti restauratoriaus kvalifikaciją. Muziejuje gali dirbti tik labai plataus profilio savo srities specialistas“, – negailėjo gerų žodžių muziejaus laikrodininkui D. Menkutė.

Ji džiaugėsi, kad pavyko šį meistrą prikalbinti ir prisikviesti dirbti į muziejų. Didžiąją savo gyvenimo dalį A. Žukauskas su šeima praleido Šiauliuose. „Aš pats esu iš Rokiškio, o žmona yra kilusi iš Šiaulių, tačiau jos pageidavimu kėlėmės gyventi į Pryšmančius, atsidūrėme netoli Klaipėdos, įsidarbinau muziejuje“, – pasakojo laikrodininkas.

D. Menkutė atviravo, kad laikrodininko žmoną Genutę pažįsta labai seniai. Kai G. Žukauskienė dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje, teko rengti bendrą parodą. Moterys bendravo, tad D. Menkutei buvo žinomi visi A. Žukausko talentai. „Kai išgirdau, kad šeima keliasi į Klaipėdos kraštą, iškart pasitelkusi visą iškalbą pradėjau prašyti A. Žukausko pagelbėti muziejuje su laikrodžiais“, – ŪP pasakojo Laikrodžių muziejaus rinkinio kuratorė.

Kiek saugoma laikrodžių?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Laikrodžių muziejaus laikrodininkas Antanas Žukauskas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.