Ar stichija atvers valstybės rezervą?

Testas valdžiai

Po Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje, ŽŪM informavo, kad nukentėję ūkininkai galės lengviau atsikvėpti – numatyta nemažai svarbių palengvinimų. Pirmiausia akcentuojami lankstesni posėlio sėjos, išlaikymo ir kitų veiklų terminai. Ūkininkai jau ne vienus metus bando įrodyti, kad „iš viršaus“ nuleistos ūkinių darbų datos neturėtų būti lyg akmenyje iškaltos ir nepajudinamos runos.

ŽŪM detaliai paaiškino apie išimtinius sprendimus dėl terminų, tačiau plačiau nekomentavo apie galimas kompensacijas už patirtą žalą, tik užsiminė, kad, priėmus šį sprendimą, Vyriausybė taip pat turės daugiau galimybių žemdirbiams atlyginti liūčių padarytus nuostolius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius „Ūkininko patarėjui“ sakė negirdėjęs, kad žemdirbiai dabar kalbėtų apie kompensacijas iš valstybės biudžeto, nors ekstremaliosios situacijos paskelbimas leidžia atverti tiek valstybės, tiek savivaldybių rezervų fondus.

LŪS lyderis akcentavo, kad stichiniai lietūs buvo lyg lakmuso popierėlis patikrinti, kaip elgsis dabartinė valdžia – skelbs ar ne valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Ankstesnė valdžia to nedarė, nors ne viena rajono savivaldybė yra skelbusi tokią padėtį vietos lygiu. „Rajonų savivaldybes palikdavo vienas, o valstybės rezervo biudžetas tam buvo užrakintas. Šiemet situacija normalizavosi, bet ūkininkai, jau turėdami karčios buvusių krizinių situacijų valdymo patirties, nebesitiki iš valstybės gauti piniginės pagalbos, nors kai kuriuose ūkiuose situacija gali būti labai sudėtinga“, – aiškino R. Juknevičius.

Padėjo Dievulis

Ar ekstremaliosios situacijos paskelbimas iš esmės padės ūkininkams? „Jiems labiausiai padėjo Dievulis, kuris prieš tai ir atsiuntė negandą – nustojus tiek lyti, ten, kur normaliai veikia melioracijos sistemos, didelės bėdos nėra bent jau dėl to, kad iš lauko buvo galima išvežti derlių. O kur sugadintas drenažas, situacija kitokia. Tie, kurie nenuėmė derliaus, turės didžiulių nuostolių, kiti augintojai prarado derliaus kokybę, turi nemažų džiovinimo išlaidų, o ten, kur klimpo kombainai, bus sugadinta dirvos struktūra, galbūt net keleriems metams. Kas gali visas tokias pasekmes suskaičiuoti ir atlyginti? Bet kokios kompensacijos, jeigu jos ir būtų, to neatlygintų, ir ūkininkai tai supranta, ypač dabar, kai yra kitokių poreikių, o pinigų nėra per daug“, – komentavo ŪP pašnekovas.

LŪS pirmininkas akcentavo, kad ūkininkams svarbu, jog dėl įsipareigojimų jų nespaustų valstybės institucijos ir komerciniai partneriai – čia būtų bene svarbiausias Vyriausybės sprendimo privalumas. „Teikdami pasėlių deklaraciją, pasirašome, kad prisiimame daugybę įsipareigojimų. Po valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo atsirado pagrindas tai peržiūrėti ir priimti kompromisinius sprendimus, leidžiančius ūkininkams lengviau kvėpuoti“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Kartu jis išreiškė viltį, kad gal bus lengviau susitarti ir su grūdų pirkliais, jeigu javų augintojai negalės pristatyti tiek derliaus, kiek iš anksto įsipareigojo. „Tikėtina kad bus galima lengviau susitarti ir galbūt bus kiek mažesnė finansinė našta dėl netesybų, nei buvo numatyta sutartyse“, – tikisi LŪS vadovas.

Sankcijų grėsmė

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sutiko, kad kompensacijos bent minimaliai pagelbėtų, bet žemdirbiai jų nesitiki, dabar jiems svarbu, jog ekstremalioji padėtis bent atitolintų nuo galimų sankcijų, kurias gali taikyti grūdų pirkliai, ir palengvintų kreditus turinčių žmonių dalią.

„Tiems, kurie vasarį susiviliojo geromis grūdų kainomis ir iš anksto pardavė daug derliaus, o dabar įsipareigojimų negalės įvykdyti, gali būti tragedija. Pats to išvengiau, nes prieš 5 metus pasimokiau ir dabar kitus skatinu per daug nesusižavėti geromis kainomis ir neskubėti sudarinėti išankstinių sutarčių – kai metai nepalankūs, gali ištikti didelė bėda“, – perspėjo ŪP pašnekovas.

Anot jo, jeigu Vyriausybė būtų skeptiškai vertinusi gamtos anomalijas, žemdirbiams būtų buvę sudėtinga, o dabar jų nuotaika pagerėjo. „Kita vertus, dar nežinome, kaip elgsis supirkėjai, bet manau, kad jie bus geranoriški ir nepuls javų augintojų, juk derlius nukentėjo ne dėl ūkininkų kaltės“, – vylėsi K. Andrijauskas.

Ūkininkas svarstė, kad visgi tuos, kurių derlius visai pražuvo, reikėtų kažkaip paremti. Kartu jis pripažino, kad, skiriant paramą augintojams, lydėtų ir priekaištai, kodėl žemdirbiai nedraudžia pasėlių. „Bet čia vienareikšmiško atsakymo nėra, ūkiai norėtų drausti pasėlius, bet kai susiduria su draudimo taisyklėmis, atlyžta. Anksčiau nebuvo galimybės drausti nuo pasėlių išmirkimo, tai ūkininkai ir nedraudė“, – pastebėjo ŠKŪS pirmininkas. Jis pridūrė, kad LŪS kreipsis į ŽŪM, kad būtų paankstintas išmokų mokėjimas, nes žemdirbių sąskaitos dabar tuščios.

Biurokratijos galia

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis neatmetė tikimybės, kad dėl netekčių ir įteisintos ekstremaliosios padėties žemdirbiai gali sulaukti valstybės kompensacijų, be to, taip yra atverti varteliai kreiptis paramos į Europos Komisiją (EK).

Jis taip pat pastebėjo, kad krizinė situacija išryškino mūsų biurokratijos galią: „Biurokratai taip įsigalėjo ir įkyrėjo, kad juos būtina tramdyti. Dabar kone visos ūkinės smulkmenos yra aprašomos ir virsta taisyklėmis, kurių šiukštu negali pažeisti. Juk nenormalu, kai ministerijos kabinete nustatoma konkreti, pavyzdžiui, posėlio sėjimo data. Tad reikia belstis į ŽŪM, kad koreguotų terminus, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) krūpčioja dėl kiekvieno dalykėlio.“

J. Sviderskio nuomone, stichijos išbando ir žemdirbių meistriškumą bei atsakomybę. „Jie neturėtų tik laukti paramos iš valstybės, nes tai nėra panacėja, patys turi galvoti apie derlių ir kaip tinkamai ūkininkauti, nes kataklizmų visada buvo ir bus. Reikia ir patiems ieškoti sprendimų, štai pravažiuojant pasėlių laukuose matyti didžiulės balos, o iki griovio – vos 10, 20 ar 50 m. Argi negalima būtų prakasti vagelės, kad vanduo nutekėtų?“ – ūkiškus pastebėjimus išsakė LŽŪBA generalinis direktorius.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką – mažesnių ūkių gebėjimą tvarkytis krizinėse situacijose. „Šie metai parodė, kad nekooperuoti smulkieji ir vidutiniai ūkiai, neturėdami grūdų džiovinimo ir valymo įrenginių, labai daug praranda, nes tuo naudojasi ir paslaugų kainas kelia grūdų supirkėjai. Didesni ūkiai turi modernesnės technikos, gali išvalyti ir išdžiovinti grūdus, o gyvulininkystės ūkiai prekybai netinkamus grūdus gali sušerti gyvuliams“, – skirtingas ūkių galimybes akcentavo ŪP pašnekovas.

Būtų paspirtis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.