Ar sumaniaisiais tapę kaimai prikeltų merdinčią provinciją?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neseniai inicijavo tyrimą dėl sumaniųjų kaimų koncepcijos įgyvendinimo Lietuvoje. Kas iš tiesų tai yra? Ar užmojis paversti šalies kaimus sumaniaisiais,  išgelbėtų  juos nuo sunykimo?

Panašių projektų jau būta 

Vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininkės Kristinos Švedaitės teigimu, įvairių projektų netrūksta ir dabar.

„Pažangių kaimų skatinimą suprantame kaip galimybę ieškoti teritoriniu požiūriu išmintingų sprendimų, kurie atitiktų vietos gyventojų poreikius.. Tai tam tikras raginimas vietos bendruomenėms suformuoti ilgalaikę strategiją, pasitelkiant  inovacijas. Kaimuose jau yra kuriamos socialinės inovacijos, kurias ir būtų galima priskirti sumanumui,“ – teigė tinko vadovė.

Nėra naujiena

Zarasų-Visagino regiono VVG pirmininkas Arvydas Veikšra mano, kad  sumanieji  kaimai yra tokie,  kurių integruota plėtra paremta įvairiomis priemonėmis, – edukacijomis, tradiciniais ir naujais tinklais, paslaugomis, taikant skaitmenines, telekomunikacines technologijas, inovacijas, vietos ir globalias žinias,  žmogiškuosius išteklius ir turimą materialųjį turtą. Pasak jo, – tai kompleksas veiklų ir priemonių vienoje ar keliose kaimo vietovėse. Sumaniuose kaimuose gyventojai imasi iniciatyvos, siekdami rasti praktinių  problemų sprendimo būdų ir pasinaudoti savo gyvenamojoje aplinkoje atsiradusiomis galimybėmis.

Veikšros manymu, Lietuvoje jau 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu buvo pradėti įgyvendinti projektai, kurie yra sumanių kaimų dedamoji dalis.

Pirmieji žingsniai

Pasak A. Veikšros,  Zarasų–Visagino regione jau 2008 m. bendruomenės ėmėsi iniciatyvos, ieškodamos praktinių problemų sprendimo būdų savo gyvenamosios aplinkos kokybei gerinti. „Tada buvo žengti pirmieji žingsniai sumanaus kaimo link. Neatsitiktinai pagrindiniu 2007–2013 metų vietos plėtros strategijos prioritetu tapo „Kaimų ir gyvenviečių infrastruktūros gerinimas, patogesnio gyvenimo kaime kūrimas“. VVG pirmininko teigimu, net 86 proc. strategijos lėšų teko kaimų viešosios infrastruktūros, bendruomenei svarbių pastatų ir viešųjų erdvių būklės, kaimams tiekiamo vandens kokybei gerinti, t. y. vandens valymo sistemoms įrengti. Iki 2015 metų buvo įgyvendinti 68 vietos projektai, kurių pagrindiniai pareiškėjai buvo rajono bendruomenės, savivaldybė, smulkiojo verslo atstovai, amatininkai. „Būtent šiuo laikotarpiu išryškėjo pirmi sumanaus kaimo vystymo principai – partnerystė su vietos valdžia, socialinės infrastruktūros kūrimas“, – pabrėžė A. Veikšra.

Ateina į miestą

VVG pirmininkas įsitikinęs, kad kaimas ateina į miestą, tiekdamas pagamintus vietos produktus, skatindamas jų vartojimą, puoselėdamas gerus vartotojų ir gamintojų ryšius, remdamas darnų kaimo vystymąsi. „Užtikrinta gera maisto kokybė, skatinama kurti darbo vietas, atkuriama pusiausvyra maisto grandinėje – tai kompleksinis bendrosios žemės politikos tikslas.“ Zarasų rajone veikia „Sartų lankų jautiena“ ir „Dusetų krašto gaspadoriai“ kooperatyvai, kurių pagaminta jautiena pasiekia ne tik Vilnių, Kauną, bet ir kitus Lietuvos miestus. Ūkininkų sąjunga įgyvendina projektą „Trumpos maisto tiekimo grandinės produktų gamybos centro įkūrimas“: Dusetose statomas trumpos maisto tiekimo grandinės produktų gamybos centras, kur bus įrengta mažo pajėgumo gyvulių skerdykla ir mėsos cechas.

Koncepcija jau įgyvendinama

Pasak A. Veikšros, metodiškai taikant LEADER principą „iš apačios į viršų“ savo gyvenamojoje aplinkoje, tai ir yra iniciatyvos, žengiant sumaniojo kaimo link . „Tą mes sistemiškai darome jau nuo 2010 metų ir tęsime toliau, sako VVG pirmininkas. –Viena iš planuojamų iniciatyvų – įgyvendinti sumaniojo kaimo koncepciją Antalieptės, Dusetų, Vasaknų trikampyje. Būtent čia šiuo metu yra daugiausia potencialo žygiuoti  sumaniojo kaimo link. Vargu ar kuri Lietuvos VVG ateinančiu laikotarpiu skirs savo Vietos plėtros strategijos lėšas vienam kaimui, siekdama jį paversti sumaniuoju ar įgyvendinti atskiro kaimo strategiją.“

Kiekvieno siekiamybė 

Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos (Dzūkijos VVG) pirmininkė, Vietos plėtros strategijos administravimo vadovė Edita Gudišauskienė, sumanųjį (pažangų) kaimą suvokia kaip besimokantį, bendradarbiaujantį, laiku ir išradingai reaguojantį į kintamus aplinkos veiksnius,  į savo augimui aktualius iššūkius ir galimybes, siekiantį savo tikslų, tenkinantį savo poreikius, socialiai atsakingą.  „Lietuvoje,  taip pat ir mūsų regione,  kiekvieno kaimo siekiamybė – tapti sumaniuoju kaimu. Jau matome jų užuomazgas. Tačiau politiniai sprendimai vilčių,  didelių perspektyvų kurti tokus kaimus, apskritai plėtoti kaimiškus regionus neteikia.“, – pastebi E. Gudišauskienė.

Dėmesys tik žodžiais

Dzūkijos VVG pirmininkės teigimu, sumaniojo kaimo požymiai, kriterijai, taikytini projekto atitikčiai, galėtų būti: bendradarbiavimas, įvairių (skirtingų) vietos gyventojų, įstaigų, organizacijų, verslo įmonių, ūkininkų įsitraukimas. Pirmininkė  pabrėžia vietos poreikių identifikavimą ir tenkinimą.

„Dzūkijos VVG šiuo metu įgyvendinamo projekto ,,Lazdijų rajono kaimo plėtros strategijos 2016–2023 metams“ (KPP LEADER programa) lėšomis finansuojami įvairūs kiti vietos projektai, taip pat ir Socialinio bei bendruomeninio verslo, kurie  galėtų lemti ir sumaniųjų kaimų kūrimąsi ateityje“, – pasvajojo E. Gudišauskienė. Dzūkijos VVG pirmininkės teigimu, bus siekiama kurti ir įgyvendinti sumaniųjų kaimų strategijas, tačiau numatomas nedidelis LEADER priemonės biudžetas 2021–2027 metams kelia nerimo. „Panašu, kad dėmesys regionams yra tik žodžiais, bet ne pinigais“, – liūdnai konstatavo E. Gudišauskienė.

2022-01-10

123rf nuotrauka