Ar šventės brangsta: baltos mišrainės kainos pokyčiai

Nors be mišrainės paruošti kalėdinį stalą įmanoma, daugeliui tai – sunkiai įsivaizduojama. Šiemet, siekiant įvertinti, kaip keičiasi tradicinių patiekalų paruošimo savikaina, Žemės ūkio duomenų centras atliko pagrindinių baltos mišrainės ingredientų kainų analizę. Tyrimui naudotos ŽŪDC skelbiamos vidutinės mažmeninės, ne akcijų, maisto produktų kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose.

Kiek kainuoja tradicija

Buvo vertinama, kad keturių asmenų šeimai ir jų svečiams pakanka maždaug 3 kilogramų baltos mišrainės. Pagal tradicinį, plačiai naudojamą receptą mišrainei paruošti naudojama 1 kg bulvių, 300 g morkų, 10 kiaušinių, 400 g konservuotų žirnelių, 500 g šviežių agurkų, 100 g svogūno ir apie 250 ml naminio majonezo.

Lyginant 2024 ir 2025 metų maisto produktų kainas, matyti nevienodi, tačiau aiškiai išsidėstę pokyčiai.

Mažiausiai brango kiaušiniai – 3 % (nuo 2,67 iki 2,75 euro), šiek tiek daugiau – konservuoti žirneliai, kurių kaina augo 3,4 % (nuo 3,49 iki 3,61 euro/kg).

Svogūnai šiemet brango kiek ryškiau – 8,2 % (nuo 0,73 iki 0,79 euro/kg), o didžiausias kainos šuolis fiksuotas šviežių agurkų segmente, jų kaina kilo net 16,6 % (nuo 4,57 iki 5,33 euro/kg).

Tuo tarpu kai kurios daržovės pigo. Morkos per metus atpigo 11,1 % (nuo 0,81 iki 0,72 euro/kg), o labiausiai pinga bulvės – 16,7 % (nuo 0,78 iki 0,65 euro/kg).

Mišrainė – aliejaus įkaitė

Ryškiausias kainų pokytis šiemet fiksuotas aliejų rinkoje, kuri tiesiogiai lemia naminio majonezo savikainą. Rapsų aliejus brango 24,6 % (nuo 3,17 iki 3,95 euro/l), o dar labiau kilo saulėgrąžų aliejaus kaina – net 38,3 % (nuo 2,95 iki 4,08 euro/l). Kadangi majonezui pagaminti naudojamas vienas kiaušinis ir po 100 ml abiejų aliejų, jo savikaina išaugo apie 22,6 %, t. y. nuo 0,88 iki 1,08 euro už 250 ml.

„Analizė aiškiai rodo, kad pagrindinės daržovės Lietuvoje išlieka palyginti pigios ir jų kainų svyravimai nėra dideli. Tačiau galutinę baltos mišrainės savikainą lemia ne jos, o komponentai, kurių kainodara priklauso nuo pasaulinių žemės ūkio žaliavų rinkų. Aliejus ir kiaušiniai yra būtent tie produktai, todėl jų kainų pokyčiai šiemet turėjo didžiausią įtaką bendram patiekalo brangimui“, – aiškina dr. Irma Jankauskienė, ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė.

Vertinant bendrą šio tradicinio patiekalo savikainą matyti, kad trijų kilogramų baltos mišrainės krepšelis per metus pabrango nedaug. 2024 m. jis kainavo 8,34 euro, o šiemet – 8,89 euro. Tai maždaug 6–7 procentų padidėjimas, kurio didžioji dalis susijusi su brangusiais aliejais ir dėl jų išaugusia naminio majonezo savikaina.

Perskaičiavus į vieno kilogramo kainą, mišrainė brango nuo 2,78 iki 2,96 euro – iš esmės 18 centų, todėl praktinis pokytis vartotojui išlieka nedidelis.

Augančių kainų ir atlyginimų lenktynes – kas laimi?

Nors daugelis esame linkę pastebėti pirmiausia kylančias kainas, jos pačios savaime pasako mažai. Maisto produktų vertė kinta ne izoliuotai, o platesniame ekonominiame, sezoniškumo ir net geopolitinių įvykių fone.

Todėl mišrainės savikainos pokytį būtina vertinti kartu su gyventojų pajamų dinamika. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys, vidutinis neto darbo užmokestis per metus augo apie 9,6 proc., o tai viršijo maždaug 6,6 proc. mišrainės kainos padidėjimą.

Kitaip tariant, čia tas retas atvejis, kai maistas brango lėčiau nei pajamos, o patiekalo įperkamumas ne sumažėjo, o netgi šiek tiek pagerėjo

Pasak Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto dr. Evaldo Stankevičiaus, mišrainės kainos stabilumas gali būti vertinamas kaip savotiškas rodiklis – jos prieinamumas rodo, kad baziniai maisto produktai Lietuvoje išlieka prieinami vidutiniam namų ūkiui, nepaisant nuosaikios infliacijos. Nors panašu, kad Kalėdų stalas nepigs, bet ir paskolos dėl baltos mišrainės imti tikrai nereikės. Tradicinė baltoji mišrainė išlieka vienu stabiliausių ir prieinamiausių šventinio stalo patiekalų – ekonomiškai vis dar prieinama, kultūriškai svarbi ir laikui atspari Kalėdų simbolika“, - reziumuoja E. Stankevičius.

ŽŪDC informacija