Ar tikrai pavyks suklestėti ekologiniams ūkiams Europoje?

Estija skaičiuoja praradimus

Estijos statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2022 m., bendras ekologinio ūkininkavimo plotas sumažėjo 2,5 proc., veiklą nutraukė 78 gamintojai. Iš viso pernai ekologiniam ūkininkavimui buvo naudojama 225 300 ha, t. y. 22,8 proc. visos naudojamos žemės ūkio paskirties žemės.

Palyginimui, Lietuvoje nuo 2007 m. kasmet nuosekliai augęs ekologinių ūkių plotas šalyje 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 028,35 ha, parėjusių metų rugsėjį buvo teigiama Žemės ūkio ministerijos svetainėje.

Estijoje 92 proc. ekologinės gamybos plotų buvo sertifikuojami, o likusieji pereinamieji. Šalies statistikos departamento vyriausiasis analitikas Ege Kirsas teigė, kad anksčiau ekologinis ūkininkavimas su kiekvienais metais augo ir Estija buvo patekusi tarp šios srities lyderių ES. Tačiau praėjusiais metais ekologiniam ūkininkavimui naudojamas plotas sumažėjo, o šalis nutolo nuo ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ numatyto 25 proc. tikslo.

„Kaip ir apskritai žemės ūkyje, taip ir ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams buvo sunkūs metai – sumažėjo daugelio javų derlius, gyvulių skaičius, kai kurie ekologiniai gamintojai pasitraukė iš veiklos“, – konstatavo E. Kirsas.

Pernai Estijoje ekologiškuose pasėliuose vyravo javai – 47 600 ha javų, taip pat  deklaruota 6 000 ha ankštinių augalų, 240 ha daržovių ir braškių, 110 ha bulvių, 2 200 ha ekologiškų vaisių ir uogų.

Statistiniai duomenys rodo, kad per metus ekologiškų grūdų prikulta 31 proc. mažiau nei ankstesniais metais – iš viso 83 200 t. Valdose užauginta 1 300 t bulvių ir 640 t vaisių bei uogų. Skaičiuojama, kad ekologiškų vaisių ir uogų gamyba per metus susitraukė perpus.

Estijos statistikos departamento analitikas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ekologiškai ūkininkaujant hektaro derlius paprastai yra žymiai mažesnis nei tradiciniuose ūkiuose, nes nenaudojamos jokios dirbtinės mineralinės trąšos ar pesticidai. Todėl, jei vidutinis javų derlius pernai siekė 3,4 t/ha, tai ekologiškų – 1,7 t/ha, vidutinis bulvių derlius siekė 24,5 t/ha, o ekologiškų – 11,7 t/ha.

Pastebima, kad ekologinis ūkininkavimas Estijoje populiaresnis tarp galvijų, avių ir ožkų augintojų. 18 proc. galvijų ir 43 proc. avių ir ožkų šalyje auginami ekologiškai. 2023 m. estai ekologiškai augino 42 300 galvijų, 25 400 avių ir ožkų, 670 kiaulių ir 26 600 vištų dedeklių. Tačiau šie skaičiai, palyginti su ankstesniais metais, taip pat sumažėjo.

Skaičiuojama, kad pernai ekologiniuose ūkiuose buvo pagaminta 5,6 mln. kiaušinių ir beveik 9 t pieno. Iš kitų ekologiškų pieno produktų, be pieno, pagaminta 240 t sūrio, 208 t rūgštinto pieno produktų, 16 t grietinėlės ir sviesto.

Vokiečiai užsibrėžė ambicingus planus

Nors ekologinės gamybos ūkių skaičius ir plotai Vokietijoje auga, statistiniai duomenys rodo, kad pasiekti ambicingą planą, kuriame numatyta iki 2030 m. padidinti ekologinio ūkininkavimo dalį iki 30 proc., bus nelengva. Naujausiais statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, Vokietijai teks beveik patrigubinti dabartinį ekologinių ūkių plotą.

Pagrindinis ES tikslas – iki 2030 m. bent 25 proc. Europos žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologinei gamybai. Todėl Bendrijos narės raginamos parengti nacionalinius ekologinio ūkininkavimo planus. Bet štai Vokietija siekia šį tikslą viršyti ir siūlo 30 priemonių, kurios galėtų daryti teigiamą poslinkį ekologinei gamybai, perdirbimui, prekybai ir maistui, rašo portalas „Vilt“.

Jei Estijoje ir Lietuvoje pernai fiksuotas ekologinių ūkių mažėjimas, tai Vokietijoje perėjimo nuo tradicinio prie ekologinio ūkininkavimo tendencija tęsiasi. „Destatis“ ataskaita rodo, kad kiek daugiau nei vienas iš dešimties (11 proc.) ūkių šalyje dirba pagal ekologinės gamybos standartą.

2023 m. buvo apie 28 700 ekologinių ūkių, t. y. 10 proc. daugiau nei 2020 m. Didėjant ekologinių ūkių skaičiui, vis daugiau žemės ūkio naudmenų dirbama ekologiškai. Nuo 2020 iki 2023 m. plotas padidėjo 16 proc. – nuo 1,6 mln. ha iki 1,85 mln. ha. Dėl to bendras ekologinis plotas padidės nuo 9,6 proc. (2020 m.) iki 11,2 proc. (2023 m.).

Ekologinių gyvulininkystės ūkių skaičius per šiuos ketverius metus išaugo 11 proc. – nuo 17 300 iki 19 200 ūkių. Iš 161 700 visų gyvulininkystės ūkių pernai 12 proc. buvo ekologiški.

Kalbant apie vidutinį plotą vienam ūkiui, 2023 m. žemės ūkio struktūros tyrimo rezultatai rodo beveik identišką vaizdą tarp ekologinio sektoriaus ir tradicinio ūkininkavimo. Viename ūkyje skaičiuojamas vidutiniškai 66,7 ha ekologinių ūkių plotas yra beveik identiškas vidutiniam Vokietijos ūkiui, turinčiam 65,0 ha.

Tai, kad vidutinis ekologinis ūkis Vokietijoje šiek tiek didesnis už vidutinį įprastos gamybos ūkį, žemės ūkio specialistus maloniai stebina.

O štai Flandrijoje, šiauriniame Belgijos regione, kuris yra vienas tankiausiai gyvenamų Europos teritorijų, yra priešinga tendencija. 2022 m. duomenys rodo, kad vidutinis tradicinis ūkis sudaro 27,6 ha. Metų pabaigoje čia buvo registruoti 626 ekologiniai ūkiai, iš viso užimantys 9 977 ha. Tai reiškia, kad vidutinis vieno ūkio plotas siekia 15,86 ha.

Itin griežti reikalavimai šveicariškam ekologiškam pienui

Šveicarija nėra ES narė, tačiau kaip ir visoje Europoje ekologinio ūkininkavimo plėtra yra vienas iš svarbiausių šalies žemės ūkio tikslų. Ilgą laiką ekologiško pieno gamintojų skaičius joje augo, tačiau per pastaruosius dvejus metus šalies statistika fiksuoja neigiamą tendenciją.

Nuo 2023 m. pradžios sugriežtintos gamybos taisyklės dar labiau sumažino ūkininkų susidomėjimą pereiti prie ekologinės gamybos.

Reikia pažymėti tai, kad Šveicarijoje ekologiniam sektoriui taikomos daug griežtesni reikalavimai nei ES ekologiškam pienui. Jeigu Bendrijos šalyse leidžiama naudoti 40 proc. koncentruoto pašaro, tai Šveicarijoje nuo šių metų pradžios koncentruoto pašaro dalis sumažėjo nuo 10 proc. iki 5 proc.

Be to, visi Šveicarijos galvijams skirti pašarai turi būti 100 proc. vietinės gamybos. Daug baltymų turintys koncentruotieji pašarai, tokie kaip sojos, daugiausia atkeliaudavo iš užsienio ir darė didelį poveikį šios šalies ekologinio žemės ūkio asociacijai „Bio-suisse“. Įvedus griežtesnius reikalavimus, pasak didžiausios Šveicarijoje skėtinės ekologinio žemės ūkio organizacijos, atotrūkis tarp ekologiško ir tradicinio pieno tapo gerokai didesnis.

„Jeigu nusipirkote šveicariško ekologiško pieno, galite būti tikri, kad tai vietinis produktas. Jame yra 100 procentų Šveicarijos!“, – rašo savo svetainėje „Bio-suisse“. Dėl naujų, itin griežtų reikalavimų pieno ūkiai tapo uždaro ciklo. Bet yra ir kita šios tvarumą propaguojančios tendencijos pusė.

Dėl mažos koncentruoto pašaro dalies karvės duoda mažiau pieno. Asociacijai su pieno pramonės atstovais pavyko susitarti padidinti ekologiško pieno kainą: 4 centimais už kilogramą (apie 0,04 Eur.) pieno, kai karvės šeriamos silosu, 5 centimais už kilogramą (apie 0,05 Eur) – kai karvės racione tokio pašaro nėra.

„Didesnė gamintojo kaina yra kompensacija ir įvertinimas už papildomas pastangas ir tuo pačiu metu sumažėjusį primilžį. Priklausomai nuo įmonės, naujųjų gairių poveikis skirsis. Vieta, topografija ir ūkio strategija turi įtakos karvių šėrimui. Šiuo metu paklausa ir pasiūla yra subalansuotos“, – teigia asociacija, atkreipdama dėmesį ir į tai, kad dėl griežtesnių reikalavimų mažiau ūkių pereis prie ekologinio ūkininkavimo.

Ir neklydo. Centrinės Šveicarijos pieno gamintojų kooperatyvas (ZMP) kartu su Liucernos žemės ūkio ir miškininkystės departamentu (LAWA) ir Liucernos kantono gamtos ir mitybos švietimo centru (BBZN) pradėjo specialią kampaniją „Organic Milk Offensive 2027+“, siekdama užtikrinti ekologiško pieno gamybą. 2024 m. balandį vykusiame susirinkime buvo pateiktas pasiūlymas švelninti reikalavimą gyvulius šerti 100 proc. šveicariškais pašarais.

Dar praėjusių metų rudenį pieno prekybos kooperatyvas sutiko su tam tikromis laikinomis išimtimis. Penkerius metus kombinuotųjų pašarų gamintojams bus leidžiama naudoti tam tikrą procentą įvežtinių baltyminių komponentų: 2024–2026 m. ši dalis gali siekti 10 proc. (matuojant pagal bendrą galvijų koncentruoto pašaro kiekį), o 2027–2028 m. – jau tik 5 proc. 

Įžvelgiamos ir pozityvios tokios griežtos ekologiško pieno gamybos galimybės. Ekologiško pieno kaina tapo didesnė ir stabilesnė nei įprasto pieno. Tai reiškia, kad ekologiško pieno gamintojai patirs mažesnį ekonominį spaudimą nei įprasto pieno gamintojai.

Pieno prekybos kooperatyvas žadėjo, kad ūkiai, nusprendę persitvarkyti dabar, galės parduoti ekologišką pieną ZMP be eilės, nelaukdami dvejų metų konversijos, tai yra perėjimo. Siekiant paskatinti daugiau šveicarų ūkininkų pereiti prie ekologiško pieno gamybos, žadamos ir geros perspektyvos ekologiško pieno rinkoje – nuo liepos 1 d. ekologiško pieno kainą kilstelėti 3 cnt/kg.

Pasak ZMP pieno rinkodaros ir paslaugų vadovo André Berneto, ekologiško pieno gamyba ZMP nuo 2010 m. padvigubėjo, tačiau 2023 m. pirmą kartą sumažėjo. Šalies mastu ekologiško pieno gamyba nuo 2010 m. iki 2021 m. augo 38,5 proc., tačiau 2022 m. ir 2023 m. sumažėjo 5 proc.

Šiuo metu realybė tokia – metinis ZMP pieno ūkių, pereinančių prie ekologiško pieno, skaičius per pastaruosius dvejus metus, pasak A. Berneto, smarkiai sumažėjo ir tik keli ūkininkai vykdo konversiją, todėl gamyba negali patenkinti paklausos.

Liucernos kantonas, siekdamas padidinti vietos ekologiškų produktų pardavimą ir ekologiškai dirbamos žemės ūkio paskirties žemės dalį, pasiūlė 20 priemonių. Kantonas organizuoja ir finansuoja naujų ekologiško pieno gamintojų instruktavimą, naujokams skiria trenerius, kurie ir patys yra ūkininkai, kiek anksčiau perėję prie ekologiškos pieno gamybos.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.