Ar ūkininkui atsiperka NKP „Kokybė“?

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius ANDRIEJAVAS:

„Manau, kad į NKP reikėtų pažiūrėti truputėlį plačiau. Šiaip šiandien tai yra gana biurokratinis mechanizmas. Galbūt ūkininkui jis labiau tampa papildoma našta, dar vienu biurokratijos naštos didinimu, tačiau kaip priemonę aš NKP tikrai vertinu teigiamai. Manau, kad tai yra viena iš priemonių, kuri galėtų aiškiai identifikuoti augintojo produkcijos kokybę, parodyti, kad ji yra aukštesnės kokybinės vertės.
Tai galėtų būti labai svarbi priemonė ir ūkiams, dalyvaujantiems viešajame sektoriuje, viešuosiuose pirkimuose. Reikėtų sudaryti galimybę aiškiai atskirti, sakykime, importinę antros ar trečios rūšies produkciją nuo mūsų prekinės, aukštesnės kokybės produkcijos. NKP ženklas ir turėtų būti tas kokybės ženklas, pagal kurį būtų galima atskirti tokią produkciją. Manau, kad į tai tikrai turėtų būti privaloma atsižvelgti tiek mūsų pirkėjams, tiek viešajam sektoriui. Aš bent jau taip matau.
Ar NKP galėtų tapti tuo ginklu, kuris padėtų Lietuvos augintojams atsilaikyti prieš pigesnę importinę produkciją? Galvoju, kad mūsų augintojų produkcijos kokybė jau šiandien lenkia nemažą dalį importinės produkcijos. Tačiau pirkėjai ne visą laiką tai žino, ne visada mato ir sugeba atskirti, kur yra tos aukštesnės kokybinės vertės produkcija. Galbūt būtent šis ženklinimas ir suteiktų pirkėjui galimybę lengviau identifikuoti aukštesnės kokybinės vertės produktą ir jį pasirinkti.
NKP ženklas ant produkto yra, tačiau, aš manau, jam dar labai trūksta žinomumo ir sklaidos. Nežinau tikslios statistikos, bet jeigu šiandien padarytume apklausą ir paklaustume šimto vartotojų, kiek iš jų žino tokį ženklą, kaip NKP, ir supranta, ką jis reiškia, turbūt, geriausiu atveju, atsakytų tik kas dešimtas. Čia, aišku, aš taip spėju, bet problema tikrai yra.
Todėl, mano nuomone, labai trūksta informacijos sklaidos. Ministerija dabar stengiasi tai daryti įvairiomis priemonėmis. Daržovių augintojų asociacija taip pat dalyvauja vienoje iš priemonių, skirtų būtent NKP produkcijos viešinimui ir sklaidai. Aš manau, kad šito labai trūksta ir tą tikrai reikia daryti. Jeigu vartotojas nežinos, ką tas ženklas reiškia ir kuo taip pažymėtas produktas skiriasi nuo kito, tai ir pats ženklas nepadės tiek, kiek galėtų padėti.
Kalbant apie ekonominę NKP pusę – papildomas sąnaudas, galimus derlingumo pokyčius, augalų apsaugos produktų ir tręšimo apribojimus bei galimybę už tokią produkciją gauti šiek tiek didesnę kainą, – pirmiausia reikia pripažinti vieną faktą. Ūkininkams, kurie nori įsidiegti Nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus ir gauti sertifikatą, biurokratinė našta tikrai didėja. Atsiranda papildomas žurnalų pildymas, įvairūs sekimai, reikia žiūrėti ir fiksuoti, kada ką galima naudoti, kada negalima, laikytis nustatytų terminų ir kitų reikalavimų. Taigi papildomos biurokratinės naštos tikrai prisideda.
Bet, kaip ir minėjau, aš tikiu tuo, kad ši papildoma biurokratinė našta ir papildomos finansinės sąnaudos ilgainiui gali sugrįžti papildomomis pajamomis. Jeigu vartotojas pradės geriau atpažinti NKP ženklą, supras, ką jis reiškia, ir bus pasirengęs už aukštesnės kokybės produkciją mokėti daugiau, tada ir ūkininkui atsiras ekonominė prasmė prisiimti tuos papildomus reikalavimus.
Tačiau tam dar reikia laiko, vienareikšmiškai. Negalima tikėtis, kad vien uždėjus NKP ženklą ant produkto ūkininkas iš karto gaus didesnę kainą ir jam visos papildomos sąnaudos atsipirks. Reikia, kad šį ženklą pažintų vartotojas, kad jo reikšmę suprastų prekybininkai ir kad į tokios produkcijos kokybę būtų realiai atsižvelgiama viešajame sektoriuje. Tada NKP galėtų būti ne vien papildoma biurokratinė prievolė, bet ir realią ekonominę naudą ūkininkui duodanti priemonė.“

39,7 ha daržovių ūkio (Šiaulių r.), kurio produkcija turi NKP „Kokybė“ sertifikatą, savininkas Eligijus BAUŽA:

„Mažą dalelę produkcijos eksportuoju, viską parduodu Lietuvos rinkoje. Ar jaučiasi iš to nauda, ar atsiperka tas NKP? Manau, kad neatsiperka. NKP sistemoje iš esmės esu dėl to, kad dalyvaujant paramos priemonėse tai duoda papildomų balų. O šiaip, žinokite, NKP ekonomiškai yra netgi nuostolinga.
Pavyzdžiui, yra reikalavimas pirkti 30 proc. sertifikuotos sėklos. Tai gana didelis procentas. Nusiperku sėklinių bulvių, jas vienus metus pasidauginu ūkyje, o paskui jau negaliu jų sodinti. Ir vėl tokį pat kiekį esu priverstas pirkti iš sėklininkystės ūkio, kuris gali parduoti ir antro atsėlio bulves.
Tai, mano supratimu, yra absoliuti ekonominė nesąmonė, bet taip yra. Manau, tą procentą reikėtų sumažinti bent iki 15–20 proc., nes dabar tas reikalavimas ūkiui ekonomiškai nėra naudingas.
O šiaip rinkoje labai mažas procentas pirkėjų paprašo būtent NKP produkcijos. Paprastai visiems užtenka įprastinės produkcijos, tik vienas kitas nori NKP. Bet kad už ją kažkas siūlytų daugiau, tai nelabai. Rinkoje niekas daugiau nesiūlo – visi ieško, kad būtų pigiau.
NKP produkcijos Lietuvoje ir taip užauginama nemažai. Pagrindiniai ūkiai jos augina didelius kiekius. Mano paties ūkyje jos irgi yra sočiai, užauginame didžiulį kiekį. Todėl kažkokio išskirtinumo kainoje aš asmeniškai nejaučiu. Negalėčiau pasakyti, kad už NKP produkciją gauname daugiau.
NKP produkcija lygiai taip pat rinkoje konkuruoja su įprastine produkcija. Nors NKP produkcijai užauginti keliami didesni reikalavimai, reikia jų laikytis ir atsiranda papildomų išlaidų, kainoje to praktiškai nejaučiame.“

Mociškių palivarko bityno (Pagėgių sav.) savininkas Sigitas STONYS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 15 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.