Ar valstybė išties pagalbos ranką, galima jau lažintis

Žemdirbys yra arčiausiai gamtos. Jo pastangų vaisius gamta pirmiausia ir paverčia niekais – sausringais ar lietingais metais, stiprių vėlyvųjų šalnų metais. Valdžia siūlo draustis, tačiau nuo visų negandų net ir norėdamas negali apsidrausti, draudikų paketai yra riboti. Šių metų paakinti, žolinių pašarų pristigę gyvulininkai gal ir pievas draustų.

Bėda ne tik gyvulininkams, bet ir grūdininkams. Javai kitur tegul dar žali, tačiau varpos tuščios.

Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) bei Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Hofmano, Radviliškio rajone pražuvo 15 proc. pasėlių – apie 14 tūkst. ha sugadinta. Kas darosi, vengiama. „Pasėlių žuvimas yra akivaizdus“, – sako I. Hofmanas.

Ūkininkams į širdį skaudžiai įkrinta kiekviena valdžios žmonių ištarta neapgalvota frazė. Esą šalies mastu neva negali būti skelbiama ekstremalioji situacija, jeigu nėra grėsmės žmonių gyvybei ir turtui. LŽŪT pirmininkas kraipo galvą – kas Lietuvoje turėtų nutikti, kad žmonių gyvybei grėstų pavojus, bet juk turtui – žemdirbių turtui – yra iškilęs realus pavojus.

Kodėl susidariusi tokia įtampa ir kodėl žemdirbiai laukia valstybės pagalbos, šiandien žemdirbių organizacijų atstovams teko aiškinti Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariui Sergejui Jovaišai, kuris yra parlamente jau pirmą kadenciją, tačiau šiame Seimo komitete yra, galima sakyti, naujokas. Nuoširdžiai paklausė – jam buvo nuoširdžiai paaiškinta: apie pakimbančius įvairius sutartinius įsipareigojimus ir pan.

Kol kas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiūlytos priemonės – galimybė išvengti Nacionalinės mokėjimo ag agentūros (NMA) sankcijų „esant pagrįstiems įrodymams“, nulaidos leidžiant panaudoti negamybinius plotus ar tikimybė anksčiau sulaukti tiesioginių išmokų avanso – visa tai yra gerai, bet to negana.

LSA kreipėsi į Vyriausybę

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją yra paskelbusios 12 savivaldybių. Tačiau kaip pažymi LSA patarėjas Gediminas Vaičionis, reikalingas labai aiškus sprendimas valstybės mastu.

LSA kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (stichinę sausrą šalies mastu). Asociacija prašo leisti ūkininkams vykdyti veiklą ir negamybinei veiklai skirtuose jų deklaruotuose 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės plotuose pagal kompleksinę ekologinę sistemą „Veiklos ariamojoje žemėje“, t. y. leisti ganyti ūkinius gyvulius bei ruošti pašarui žaliajame pūdyme auginamus mišinius, taip pat pritaikyti minėtas išimtis ir tarpinių augalų (įsėlių, posėlių ar tarpinių pasėlių per žiemą) plotuose, daugiamečių žolių juostuose, dalyvaujančių kitose ekologinėse sistemose, kad kiek įmanoma būtų kompensuojamas pašarų trūkumas. Taip pat prašoma leisti taikyti minimalius tarpinių augalų (įsėlių, posėlių ar tarpinių pasėlių per žiemą) išlaikymo terminus. Galiausiai – taikyti force majeure ir išimtines aplinkybes dėl paskelbto pavojingo meteorologinio reiškinio – stichinės sausros, atsižvelgiant į BŽŪP 2023–2027 m. Reglamento 2021/2116 59 straipsnį.

Penkerius metus tarsi buvo užmigę

Tačiau pastarojo meto situacija juo sudėtingesnė, kad, kaip aiškėja, valdžios institucijos taip pat neatliko tam tikrų namų darbų.

2018 metais Lietuvos žemės ūkis taip pat dėl sausros patyrė milžiniškų nuostolių, tuomet ekstremaliąją situaciją buvo paskelbę dvigubai daugiau savivaldybių nei dabar – 24. Tada aukščiausiuose valdžios kabinetuose kalbėta, kad neturime objektyvių rodiklių sausrai vertinti, nėra metodikos, kad sužlugdyta agrometeorologinių matavimų sistema ir pan.

Prieš penkerius metus, remiantis ŽŪM užsakyta studija, buvo patvirtinti sausros nustatymo kriterijai. Tačiau tuo viskas ir užsibaigė.

Visi iki šio laiko tarsi buvo užmigę. Realybė pažadino.

Šiandien kyla klausimas, ar vis dar tinkami prieš 5 metus pasiūlyti sausros nustatymo kriterijai, nes nuo to laiko mokslas yra gerokai pažengęs. Nėra atsižvelgiama į dirvožemio drėgmę. Labai trūksta matavimų.

AM pasirengusi pokyčiams

To būtinybę patvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas: „Dabartiniai kriterijai pagrįsti moksline studija, tačiau problema, kad skirtingi dirvožemiai skirtingai reaguoja į drėgmę“.

Aplinkos ministerija (AM), kaip patikino viceministras Danas Augutis, yra pasirengusi pokyčiams.

Yra nusiteikimas ne tik diskutuoti dėl sausros nustatymo kriterijų, bet ir atkurti agrometeorologinių stotelių tinklą. AM skaičiavimais, jo išlaikymas kainuotų 120 tūkst. eurų per metus.

„Esam pasiruošę stoteles prižiūrėti, tik reikėtų numatyti jų išlaikymą“, – sakė viceministras.

Klimatologas: laikas susiimti

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. Arūnas Bukantis rėžė tiesiai šviesiai: „Laikas susiimti“.

Žinomo klimatologo pastebėjimu, Lietuvoje daug kas nematuojama, apie tikėtiną žalą yra spėliojama: kaip sausra pakenks vieniems ar kitiems žemės ūkio augalams, „su šakniavaisiais visiška nežinomybė“.

Tuo tarpu metodai yra, jais galima būtų remtis. Mokslininko žodžiais, sausros įvertinimas pagal temperatūrą ir kritulius yra gerokai tikslesnis, kai atsižvelgiama ir į dirvožemio drėgmės matavimus.

Profesorius labai palankiai vertino žinią, kad yra ryžto atnaujinti agromatavimus.

Drauge jis pastebėjo, kad turėtų būti sudaromos ir agrometeorologinės prognozės, kurios apimtų ir strateginį derliaus prognozavimą. Tai labai padėtų pasirengti netikėtumams. Tokios prognozės, pasak klimatologo, reikalingos nuspėjant ir kitų nepalankių klimato reiškinių poveikį. Tai būtų grįžimas į būklę, ko reikia 21 amžiuje.

123rf, ŪP redakcijos nuotr.

Kaip gauti Force Majeure liudijančią pažymą

Sunkumų dėl sausros sukeltų padarinių patiriantys subjektai gali kreiptis į teritorinius Prekybos, pramonės ir amatų rūmus (PPAR), kurie nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas.

Nenugalimos jėgos sąlygos nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, teritoriniams prekybos, pramonėms ir amatų rūmams išnagrinėjus asmens prašymą. Force majeure pažymos gali būti sutarties šalių panaudotos kaip įrodymas, kai viena iš sutarties šalių negali vykdyti savo įsipareigojimų ir tai pagrindžia dokumentais. Tuomet ji atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą.

Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

„Pirmiausia, ką turi padaryti ūkininkas, įmonė ar kitas komercinę veiklą vykdantis subjektas, susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis, tai informuoti kitą sandorio šalį apie tokių aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties vykdymui. Jei kita sandorio šalis tokio pranešimo per protingą laiką negauna, tai sutarties neįvykdžiusi šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

Antra, ką svarbu atlikti sunkumų dėl sausros patiriantiems ūkio subjektams, – rinkti kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Šiuo atveju tai būtų nustatyta tvarka fiksuoti stichinės sausros padarinius“, – pažymi Viliaus PPAR rūmų advokatė Jūratė Radzevičienė.

Advokatė J. Radzevičienė pabrėžia, kad visi asmenų prašymai vertinami individualiai, kruopščiai nagrinėjant subjektų pateiktą informaciją, sutartis, kitus dokumentus, siekiant, kad force majeure aplinkybės būtų įvertintos kokybiškai, o pažyma tiktų pagrįsti subjekto negalėjimą vykdyti įsipareigojimų.

Nenugalimos jėgos (Force Majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka

Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zoną, jeigu tos aplinkybės atsirado ir egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymos išduodamos asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine - ūkine veikla.

Asmuo, norintis gauti pažymą, pateikia šiuos dokumentus:

1. prašymą rūmų generaliniam direktoriui. Prašymą pasirašo administracijos vadovas ar savininkas ar jų įgalioti asmenys;
2. sutartį bei jos lydimuosius dokumentus, pagal kuriuos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių neįvykdė savo įsipareigojimų;
3. kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą;
4. dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nedelsdamas pranešė apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai;
5. dokumentus, įrodančius sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių mastą;
6. dokumentą apie rūmams sumokėtą rinkliavą;
7. prireikus – kitus papildomus dokumentus.

Rūmai turi išnagrinėti asmens prašymą per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, tačiau sieks tai padaryti kaip galima greičiau.

Rūmai išduoda pažymą, jeigu asmens pateikti dokumentai įrodo aplinkybes ir sąlygas nuo atleidimo ir atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure).

Asmens prašymu rūmai gali imtis veiksmų, padedančių nustatyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą.

Jeigu asmenų pateikti dokumentai ar rūmų nustatyti faktai neįrodo šios tvarkos 2 punkte numatytų aplinkybių ir sąlygų, rūmai išduoda asmeniui motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą.

Pažyma įforminama firminiame rūmų blanke. Joje nurodoma numeris, data, pateikusio prašymą asmens vardas ir pavardė (arba pavadinimas) ir adresas, sutarties šalys, sutarties sudarymo vieta, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, jų egzistavimo laikotarpis ir pateikti dokumentai.

Pažyma pasirašoma rūmų direktoriaus ar jo įgalioto asmens ir patvirtinama antspaudu.

PPAR informacija