Grūdininkystė kryžkelėje – teks diversifikuotis

– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais pastaraisiais metais susiduria grūdų augintojai?

– Pagrindinis iššūkis – sumažėjęs grūdų auginimo pelningumas. Pastaraisiais metais smarkiai išaugo žaliavų, trąšų, augalų apsaugos priemonių ir degalų kainos. Pabrango žemė, pakilo darbo užmokestis. O štai grūdų supirkimo kainos iš esmės liko tokios pačios, kaip prieš 20 metų. Uždirbti pelną, auginant grūdus, darosi vis sunkiau ir sunkiau.

– Kokį grūdų derlių ūkininkams paprastai pavyksta užauginti pastaraisiais metais?

– Išaugintų grūdų kiekis kasmet svyruoja – jis labai priklauso nuo klimato sąlygų, dirvožemio, regiono. Galima teigti, kad rapsų vidutinis derlius pastaraisiais metais būna apie 2–4 t/ha, kviečių – 4–8 t/ha, o miežių – 3–6 t/ha.

– Ūkininkai siekia užauginti kuo didesnį derlių. Kokias pagrindines kliūtis šiandien matote derlingumo didinimui Lietuvoje?

– Manau, kad artimiausiu metu derliaus padidinti nepavyks. Vienas iš kelių, galinčių padėti tai pasiekti – pažangios technologijos ir genų inžinerija. Tačiau šio kelio savanoriškai atsisakėme. Remiantis nuostata, kad genų inžinerija kelia grėsmę, kurios mokslas nėra įrodęs, nusprendėme jos nevystyti. Toks požiūris man primena viduramžius – bijome mokslo pažangos. Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) iš esmės yra vienintelė pasaulyje, kuri nevysto genetiškai modifikuotų augalų technologijų. O štai Azija, Pietų Amerika, Jungtinės Amerikos Valstijos ir netgi Afrika sėkmingai eina šiuo keliu. Pavyzdžiui, Ukrainoje, nors oficialiai genetiškai modifikuotų pasėlių auginti neleidžiama, kai kuriuose ūkiuose jie užima net iki 100 proc. pasėlių ploto.

Beje, Lietuvos mokslininkai vos ne per plauką galėjo gauti Nobelio premiją už vadinamąsias „genų žirkles“. Būtent jie pirmieji tą padarė, tačiau apdovanojimą gavo kiti, kurie šį atradimą atkartojo. Tai rodo, kad Lietuva turi mokslo potencialą, bet jis lieka neišnaudotas. Genų inžinerija – vienas realiausių būdų padidinti derlių. Tikiu, kad anksčiau ar vėliau ES politikai supras, jog tai yra teisingas kelias, ir mūsų šalyje atsivers galimybės vystyti šią sritį. Tačiau per tą laiką mes būsime beviltiškai atsilikę.

– Kas dar, jūsų manymu, galėtų padėti ūkininkams užauginti didesnį derlių?

– Visų pirma, būtina sutvarkyti melioracijos sistemas. Norint padidinti grūdinių kultūrų derlingumą, melioracija turi veikti nepriekaištingai. Tačiau svarbu suprasti, kad melioracija – tai ne tik sausinimas. Ji apima ir drėgmės sulaikymą dirvožemyje, be papildomo jos įnešimo į dirvą. Turint pažangias, išmaniąsias drėgmės valdymo sistemas, derlių tikrai būtų galima padidinti. Tokia melioracijos sistema veikia Nyderlanduose. Šiemet pavasarį lankiausi šiaurinėje tos šalies dalyje – ten 100 proc. ūkių turi įdiegtas tokias sistemas, leidžiančias tiek sausinti dirvą, tiek prireikus grąžinti drėgmę atgal. Ten taip ir daroma, vanduo cirkuliuoja ratu. Žinoma, šiai sistemai jie turi labai palankų kraštovaizdį. Lietuvoje situacija kita. Turimos sovietmečiu įrengtos melioracijos sistemos tam visiškai nepritaikytos. Tačiau jei tuomet būtų buvę daugiau strateginio mąstymo, galima buvo žemiausiose ūkio vietose formuoti vandens rezervuarus, kurie kauptų perteklinį vandenį, o vėliau, sausros metu, jį sugrąžintų į dirvą. Deja, apie tai niekas tuo metu negalvojo. Gal ir klimatas tuo metu buvo kitoks, nebuvo tokių sausrų. Mūsų melioracija buvo padaryta labai netoliaregiškai. Nežinau, ar dabar ją dar įmanoma pertvarkyti. Šiandien perteklinis vanduo paprasčiausiai nuteka į upes, o galiausiai – į Baltijos jūrą. O paskui stebimės, kad dirvoje trūksta drėgmės. Išmanioji melioracijos sistema turėtų veikti kitaip. Tokios sistemos leistų efektyviau valdyti drėgmės balansą laukuose. Todėl nuolat kartoju – reikia bent kelių bandomųjų projektų, kurie parodytų, kad tai įmanoma padaryti ir Lietuvoje.

– Kokį dar kelią matote, kuris padėtų padidinti derlių?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.