Ar valstybei reikalinga LRT?

Žurnalistas, politologas, visuomenės veikėjas Vilius KAVALIAUSKAS:

„Prieš prasidedant mitingui prie Seimo, ilgai stovėjau spūstyje, kadangi iš Žvėryno į tą aikštę ėjo didžiuliai būriai mokinių. Matyt, paleido pusę dvyliktos iš pamokų ir sakė – eikite ten. Kokia Vilniuje valdžia, tokia ir pasiuntė mokinukus mitinguoti. O kitą dieną mane nustebino publikacija viename rimčiausių Vokietijos laikraščių. Gana dideliame straipsnyje rašoma, jog Lietuva yra antisemitų kraštas, kad ten nėra jokios laisvės, o tuo ypač piktinasi jaunimas. Galvoju, kur tas antisemitizmas pas mus – gal kad Remigijus Žemaitaitis tokį vaikišką ketureilį pacitavo. Bet jis jo nesukūrė. Ir dabar mažas dalykas virto dideliu. Ir jis buvo ne toks jau svarbus – apie 10 Lietuvos televizijos žvaigždžių gauna algas su šešiaženkliais skaičiais. Jų atlyginimų problema tapo siekiu apginti savo interesus ir parodyti Lietuvą taip, kaip jie nori.

Visi turi teisę reikšti savo nuomonę ir visiškai nekvestionuoju, kad ir mano kai kurie kolegos mitinge kalbėjo žurnalistų bendruomenės vardu. Ten buvo vienos įstaigos, kuri šiek tiek piktnaudžiauja savo galimybėmis, reikalas. Jeigu jūs gautumėte valstybinį biudžetą – 80 mln. Eur per metus, tai tikriausiai labai gerai gyventumėte. Kadaise aš buvau tarp tų, kurie nužudė paskutinę Lietuvoje valstybinę spaudą. Prisiminkime, 1996 m. priėmėme gana demokratišką Visuomenės informavimo įstatymą, kuris praktiškai uždraudė valstybinę spaudą. Kadangi nei savivaldybės, nei ministerijos ar bankai nebegalėjo turėti akcijų žiniasklaidoje, visi laikraščiai turėjo staiga tapti nepriklausomi. Bet kai kurie centriniai laikraščiai, tokie kaip „Sovetskaja Litva“, „Červony štandar“, tokiai pertvarkai priešinosi, nes buvo valstybės finansuojami. Jie niekuo nesirūpino, koks jų tiražas, ką berašydavo, vis tiek gaudavo pinigus. Tai įsivaizduokite, kad jeigu „Ūkininko patarėjas“ tokiu taptų – Žemės ūkio ministerija perveda pinigus, kad laikraštis gerai gyventų, tai jo leidėjai galėtų niekuo nebesirūpinti. Taip šįkart atsitiko ir su mūsų LRT, kuri, aišku, dabar yra ne valstybinė, o visuomeninė, kurią valdo LRT Taryba.

Noriu LRT generalinei direktorei pranešti neįkvepiantį pavyzdį iš Berlyno. Dabar jau aišku, be kokio asmens Lietuva neturi ateities. Ką ten Lietuva, visa Europos Sąjunga (ES) sudrebės, jeigu LRT Taryba ims svarstyti generalinės direktorės darbą. O gal ir subyrės, nes ponios Monikos istorija jau ima kartotis Europos platybėse. Ne, ne Vengrijoje, ne Slovakijoje ir ne Lenkijoje. Įsivaizduokite – demokratinėje Vokietijoje.

Berlyno generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą visuomeninio transliuotojo RBB (Rundfunk Berlin-Brandenburg) intendantei Patricijai Schlesinger. Ponia Patricija (g. 1961 m.) – jau buvusi intendantė (generalinė direktorė). Nuo 2016 iki 2022 m. vadovavusi vienam didžiausių ARD skyrių, ji pati atsistatydino apkaltinta piktnaudžiavimu valdžia ir lėšų švaistymu. Vokietijos spauda ta proga rašė, kad atsistatydinimas pavėluotas – direktorė dar spėjo pasiimti 20 tūkst. Eur premiją, o RBB galutinai prarado žiūrovų ir klausytojų pasitikėjimą. Tą, deja, pripažįsta patys transliuotojo reporteriai.

Prokuratūra bylą iškėlė ne tik direktorei, bet ir keturiems kitiems tarybos bei direktorato nariams. Jie tiesiog piktnaudžiavo valdžia, savo naudai naudojo transliuotojo lėšas neteisėtiems priedams, būsimoms pensijoms pasididinti, neva tarnybinių pietų (10 atvejų) kompensavimui, užsienio kelionėms su šeimos nariais.

Berlyno prokuratūra kruopščiai suskaičiavo nuostolį – 933 500 Eur. Įrodymai sukaupti daugybėje dokumentų, kurie užima 474 gigabaitus atminties. Sakysite, kad mūsų transliuotojo istorija kitokia. Į kurią – geresnę ar blogesnę pusę?“

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas Martynas KATELYNAS:

„Mano nuomone, nėra taip, kad LRT toks, kaip organas, būtų nereikalingas. LRT, veikianti pagal įstatymą, tikrai yra reikalinga, kadangi kuria ir skleidžia ne tik tam tikrą turinį, kuris yra reikalingas. Karo, neramumų ar kataklizmų atveju LRT misija būtų užtikrinti informacijos pateikimą, ko tikrai negalėtume pasiekti sudarę sutartis dėl informacijos viešinimo su privačiais portalais. Svarbu suprasti, kad pati LRT, kaip įstaiga, negali būti nei gera, nei bloga. Ji reikalinga valstybei ir visuomenei, kadangi tai yra visuomeninis transliuotojas. Kiek tas politinis turinys, kaip dažnai mėgstama sakyti, yra propagandinis, nesiimu vertinti, nes yra daug niuansų – kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Vienas žmogus, sutiktas gatvėje, sakys, kad tai yra propagandinė televizija, kitas, kad objektyvi, nes ir visuomenės apklausos rodo, jog daugiau nei pusė, berods, 54 proc., gyventojų yra patenkinti LRT veikla.

Dėl LRT darbo yra klaustukų, bet viskas susiveda į tai, kad toną jos darbui užduoda vadovas, o kaip jis tvarkosi, tai yra jau jo atsakomybė. Kartu LRT Taryba, kuri skiria ir atleidžia vadovą, turi priimti sprendimus, ar vadovas teisingai, tinkamai tvarkosi, ar kažkas negerai. Tokias išvadas pasidariusi Taryba turėtų ieškoti sprendimų.“

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas VILIONIS:

„Kokia nesąmonė toje LRT! Aš – privatus ūkininkas, o kiek man pridėta visokių draudimų – negaliu kada noriu pasėti, mėšlo krūvelės išvežti. Aš ir laisvas ūkininkas turėčiau būti, bet toks negaliu būti... Bet štai Arūnas Valinskas senas laidas leidžia ir pinigus ima. Kas ten parenka tokias laidas? Per radiją laida žemdirbiams būdavo 30 min. trukmės, tai ir iš jos 7 min. pavogė (dabar liko 23 min.). Transliuoja tą laidą tokiu laiku, kai dar visi miega, tikriausiai tyčia – klausykitės naktį. O mergas nusirengusias dieną rodo – kaip jos žvaigždės, taip žvaigždės... Ar Lietuvai reikia tokios nepriklausomos televizijos? Bet juk yra ir nepriklausomi kanalai, tai privatizuokime LRT ir gal bus gerai. Tada paaiškės, ar ji reikalinga, ar ne. Duokite man 10 mln., aš A. Valinsko, Andriaus Tapino ar kitą – čekiukų – laidą nupirksiu. Tai pasijuokimas, pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių.

Konservatoriai „pasistatė“ LRT generalinę direktorę, kuri nepriklausomoje televizijoje viską išsprendžia... Aš taip manau. Jūs, korespondentai, dirbdami laikraštyje už gerą straipsnį geriau ir gaunate, o LRT bet ką rodo ir niekam tai nerūpi. Svarbu, kad direktorei pasakė pūsti į konservatorių pusę, tai visa LRT ir pučia. Skirtumas tik toks, kad visą „laimę“ ji kuria už valdiškus pinigus ir nori kuo daugiau jų sau nugręžti. Valstybė duoda kasmet po 80 mln. Eur daugiau, o kas nuo to keičiasi? Ar geresnės tos laidos? Ne, tik A. Valinskui, A. Tapinui ir Edmundui Jakilaičiui duos daugiau.

Niekas daugiau nepagerės. Yra sudarytas konglomeratas, kurie naudojasi visų mūsų pinigais ir kuria tokias laidas, reikia pajudinti tokią grupę. Pažiūrėkite, LNK, TV3 – nauji veidai, naujos laidos. O LRT dabar ieško tik laisvo žodžio. Koks gi laisvas žodis ūkininkams – atvažiuoja tikrintojai su savo reglamentais ir direktyvomis, skiria baudas, sankcijas... O kas žiūri LRT reglamentus? Jie rėkia nepriklausomi, sako, kad vien tik jų teisybė. Nesakau, kad visi LRT žurnalistai angažuoti. Ir jūs ŪP išanalizuojate žemės ūkį, niekas jums nebegali prieštarauti todėl, kad įžvelgiate ir ūkininko dalį, įsigilinate ir į valdžios atstovų argumentus, objektyviai visas puses pateikiate.

Tegul privatizuoja tą LRT. Nebereikės 80 mln. Eur, kuriuos galėtų atiduoti mokytojams, kultūrininkams, tiems, kam labiau tų pinigų reikia.“

Seimo narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus ŽEMAITAITIS:

„Čia yra dvi medalio pusės – pirmus dvejus ar trejus metus valstybė tikrai sutaupytų, po to valstybė prarastų daugiau, nei sutaupė prieš tai. Jei būtų visiškai panaikinta valstybinė visuomenės informavimo priemonė, privačios televizijos arba kitos privačios informavimo priemonės pradėtų pamažu kelti įkainius ir imtų formuotis kartelinis susitarimas. Pasaulyje yra buvę daug tokių atvejų, kai privatizavus vieną ar kitą valstybinę, viešą paslaugą teikiančią įmonę, pamažu paslaugos pabrango. Pvz., gyvulių utilizavimas, medicininės paslaugos ir pan. Šioje situacijoje viskas labai paprasta – valstybinė televizija, t. y. LRT su visais televizijos ir radijo kanalais, iškraipo rinką, keldama kainas ir veikdama nekonkurencinėmis sąlygomis. Kadangi įstatymų leidėjas apsisprendė, kad iš reklamos LRT negali gyventi ir neturi jos suteikti, tai reiškia, kad valstybė turi skirti tokį finansavimą, kad užsitikrintų, jog LRT galės funkcionuoti.

Kai pažiūrime privačių visuomenės informavimo priemonių gaunamas pajamas ir pelnus, suprantame, kad reikėtų perpus sumažinti LRT finansavimą, arba LNK, TV3 ir kt. pelnas turėtų būti dvigubai didesnis. Klausimas toks: ar valstybė, formuodama turinį, nepermoka brangiau, teikdama paslaugas ir taip iškraipydama rinką? Dėl to visos privačios informavimo priemonės yra nepajėgios mokėti tokius atlyginimus ar honorarus. Visi žinome, kad nusipirkti kameras, įsirengti studijas kainuoja didelius pinigus. LRT iš valstybės biudžeto gauna garantuotą sumą pinigų, todėl visą laiką gali pirkinėti arba investuoti. Privatūs tokių dalykų daryti negali, jie turi iš reklamos užsidirbti.

Kitas įdomus dalykas, kad vis daugiau užsakomosios reklamos pereina į socialines erdves, kurios nėra visuomenės informavimo šaltinis. O tai reiškia, kad komercinių televizijų reklamų paketas mažėja, traukiasi. Pvz., jeigu seniau „Norfa“ save reklamuodavo ir per LNK, ir per TV3 bei duodavo uždirbti „Delfi“, „Lrytas“ ir pan., tai dabar ji visiškai panaikino reklamą visuomenės informavimo priemonėse ir visą reklamą nukreipė į socialines erdves arba leisdami savo lankstinukus.

Protingiausias sprendimas būtų sureguliuota LRT, kuri neiškraipytų rinkos, tada visi rinkoje veikiantys dalyviai uždirbtų vienodai, išgyventų vienodai ir nebūtų tarpusavio konkurencijos.“

Kultūrologas, rašytojas, visuomenininkas Darius KUOLYS:

„Visuomeninis transliuotojas reikalingas, visos valstybinės institucijos ir įmonės tikrai skiria nemažai lėšų ir privatiems kanalams bei privačiai žiniasklaidai. Būtų gerai, kad mes, piliečiai, daugiau žinotume, kaip tos valstybės ir valstybinių įmonių lėšos keliauja, kur jos keliauja ir kas už jas yra padaroma. Nes tai irgi sritis, kuri visuomenei nėra iki galo žinoma. Atsiranda klausimas – kur eina mūsų mokesčių mokėtojų pinigai, kaip jie visuomeninio transliuotojo leidžiami, kokiais sprendimais grindžiama jo veikla? Tai, kad LRT Tarybos posėdžiai jau daug metų yra įslaptinti, o Tarybai vadovauja generalinė direktorė pagal Tarybos nuostatus, yra didžiulis nesusipratimas. Reikėtų sprendimo, kad mūsų piliečių laisvė būtų tikresnė.

Man atrodo, kad tiek daug žmonių, nuoširdžių, jaunų gimnazistų ir studentų, atėjusių į mitingą prie Seimo, buvo įtikinti, kad žodžio laisvei kyla pavojus. Todėl jie nuoširdžiai protestavo. Kita vertus, yra žmonių, suprantančių, kad to realaus pavojaus  nėra, bet tam tikrus žaidimus jie žaidžia – taip visą laiką būna. Vieni spektaklį konstruoja, kiti jame dalyvauja. Tai jeigu dalyviai patiria natūralių, tikrų aistrų ir jausmų, tai nėra blogai.“

Seimo narys, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkas Vytautas SINICA:

„Aš esu tokio siūlymo šalininkas, mūsų partija tai yra siūliusi dar prieš patekdama į parlamentą. Mes visada diskutuojame tik apie tokius dalykus, kurie yra realiai svarstomi. Apie tai, ko jūs klausėte, niekas realiai nesvarsto ir nesvarstys. Tai dabar turime tik tokius variantus: ar toliau leisime LRT būti visiškai nekontroliuojamai institucijai su vis augančiu biudžetu, ar vis dėlto jai tam tikra kontrolė turi būti? Aišku, ne politinė, o tik visuomenės ir LRT tarybos. Pritarčiau arba bent svarstyčiau jūsų pateiktą variantą, kad valstybei reikalingomis temomis kažkokį ugdomąjį turinį valstybė galėtų pirkti iš įvairiausių komercinių medijų, o ne turėti tik savo visuomeninį kanalą. Bet šiandien tokios diskusijos nėra ir nėra perspektyvų ją pradėti iš naujo. Matote, kaip į menkiausią pajudinimą buvo sureaguota – daugybė geros valios žmonių, mylinčių Lietuvą, dažnai net kritiškų dėl dabartinės generalinės direktorės, įtikinti, kad čia yra pavojus demokratijai ir gal net žodžio laisvei apskritai Lietuvoje. Tai nėra tiesa, šiuo atveju matome tik LRT manipuliacijas.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.