Columbus +10,1 °C Mažai debesuota
Antradienis, 1 Bal 2025
Columbus +10,1 °C Mažai debesuota
Antradienis, 1 Bal 2025

Ar vėlyva šienapjūtė neatneš nuostolių ūkininkams?

2022/06/19


Ūkininkai teigia, kad dėl klimato kaitos vis labiau svyruoja šienapjūtės pradžios terminai. Kai kuriais metais apie gegužės 20-ąją sodiečiai šienaudavo pirmąją žolę, o ganymo sezonas jau būdavo įsibėgėjęs. Šiaurės Lietuvoje niekada anksti neprasideda nei ganymo sezonas, nei šienapjūtė. Ten karvės į ganyklą pernai buvo išleistos tik apie birželio 10 dieną. Mat labai gausiai lijo, o galvijų laikytojai bijojo, kad bus išmindytos ganyklos.

Įpusėjus šiųmetei šienapjūtei ūkininkai pradėjo vertinti žolės kokybę ir lyginti ją su praėjusiais metais. Sausas ir vėsus pavasaris iš pradžių neramino žemdirbius, bet prapliupus lietui atsigavo ir žolynai. Deja, ūkininkai ir toliau nerimauja, kokie orai bus šią vasarą, nes nuo jų priklausys vėliau gaminamo šieno ir šienainio kokybė bei kiekybė.

Šįkart „Ūkininko patarėjas“ žemdirbių lyderių, pienininkystės ir mėsinės galvijininkystės ūkių šeimininkų klausė, ar dėl šalto pavasario (prastos žolių vegetacijos) vėlyva šienapjūtė neatneš nuostolių ūkininkams?

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas BARKAUSKAS: „Kelmės rajone anksčiau tokiu laiku jau būdavome prisišienavę, o dabar dar net neįpusėję. Tik trečiadienį pasitaikė geresnė diena, užvakar lijo, šiandien vėl pranašauja lietų. Kai kuriose vietose tiek prilyta, kad į pievas įvažiuoti neįmanoma. Prastas bus tokios žolės maistingumas ir t. t.

Pašarų šiemet pasigaminsime sočiai, žolės yra pakankamai. Tik jeigu lietūs ir toliau taip tęsis, peraugs žolė ir jos maistingumo nebeliks. Ganymui žolės irgi užtenka, bet ir jos maistingumas yra sumažėjęs.

Aišku, daugiametėse pievose žolė yra mažiau derlinga. Žemės ūkio ministerijoje Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vardu sakėme, kad nieko gero daugiametės pievos neduoda ir jas reikia atnaujinti. Ministerija taip paprastai jų atnaujinti neleidžia – būtina nufotografuoti, kad jos tikrai yra išlėkščiuotos, išartos... Daug visokių trukdymų. Apie tai valdininkų atžvilgiu negalima pasakyti nė vieno gero žodžio, vien tik priekaištus.

Šiųmetėje šienapjūtėje ūkininkai, mėsinių galvijų augintojai šienainio jau susisuko į ritinius, bet susiduria su problema dėl šieno. Gamtos sąlygos išvis neleidžia šienauti. Jei nebus šieno, bus blogai veršeliams, nes jis labiau reikalingas prieaugliams šerti.“

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas VILIONIS: „Aišku, bus nuostolių. Prienų rajone, kur ūkininkauju, kai kurie ūkininkai jau supūdė nupjautą žolę, ir šieno kokybė nebus tokia gera. Kiti suspėjo, nes turi daugiau technikos. Aš irgi pasidariau nemažai siloso tranšėjoje, dar šieno turėsiu pasiruošti. Tai, kad buvo vėlyva žolių vegetacija, man bėdų nepridarė. Neganau karvių pievoje, išvarau pavasarį į mociono aikštelę, gyvulius šeriu paruoštu pašaru: kukurūzais, šienainiu, grūdainiu, rapsais, sojomis... Duodu mineralų, druskos.

Dabar pievose šlapia, ką ten po jas klamposi. Gali tik 5–10 karvių pririšęs vaikščioti. O jei išvarysi į ganyklą tris šimtus galvijų, kas iš to bus? Dabar ir traktoriumi į pievas neįmanoma įvažiuoti, viskas patvinę.

Šiluma pavasarį vėlavo, ilgai buvo šalta. Žemės ūkio ministras nori dar daugiau pelkių padaryti – tegul jis pavažinėja po Lietuvą, pasižiūri, kiek jau pelkių atsiradę. Ir tegul atiduoda tas išmokas, kurias projektuoja – po du tūkstančius eurų. Gaila, kad jau ir dirbamuose laukuose pelkės atsirado.

Pieno gamintojams pievų reikia, bet ką daryti grūdininkams, kurie investavo savo lėšas, drėgnesnes pievas numelioravo ir jas išarė? Dabar jų reikalaujama atkurti tas pievas. Pažiūrėkite Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Vilniaus rajonuose – ten tų pievų 300 tūkst. ha, ir niekam jų nereikia. Kai kurie laukai jau ir krūmais apaugę. Nebent ten kai kas „biznį“ padaro – prigamina šieno ir tiems rajonams, kur jo trūksta, pardavinėja.

Kitose šalyse, pvz., Danijoje, Nyderlanduose, iš žolės masės gamina biodujas ir elektrą. Ten žymiai daugiau galvijų nei pas mus, ir šieno jiems pakanka. O pas mus kiekvieną dieną karvių skaičius sparčiai mažėja – pastaruoju metu iš Kėdainių ir Prienų rajonų ūkių į Lenkiją išvežta po 20–70 karvių. Vienas kėdainiškis likvidavo berods dviejų šimtų karvių bandą. Vytautas Raižys, pirmasis iš Prienų r. ūkininkų, ryžęsis pasinaudoti parama, žinoma, pridėdamas nemažą dalį savo lėšų, buvo modernizavęs fermą. Karves melžė robotai, o dabar nė vienos piendavės nebeturi.“

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita DARGIENĖ: „Žemaitijoje šienauti dar per anksti, dėl šalto pavasario šienapjūtė vėluoja. Džiaugiamės, kad nėra sausros, nors negaliu kalbėti už visus, nes ūkininkai šienauja skirtingai. Oro sąlygos šiandien leidžia dėti žaliąją masę į silosą.

Kalbu konkrečiai apie Telšius, nes čia dedasi įdomūs dalykai. Šią savaitę taip ir negavome nė lašo lietaus, nors aplink – Šiauliuose, Tryškiuose – labai smarkiai prilijo. Ten, kur daug lijo, situacija tikrai ne kokia. Galiu teigti, kad Telšių rajone viskas gerai. Orų prognozės rodo, kad ūkininkai galės ir šieną ruošti. Iš tikrųjų, neturime nusiskundimų. Geriau tokia vasara nei sausra, kai žemė būna raudona. Lyjant bent kas nors auga.

Aišku, šienavimo darbai šiemet prasidėjo kaip niekada vėliau. Iki birželio 10-osios pirmoji šienapjūtė jau būdavo pabaigta. Todėl dabar pirmoji šienapjūtė mūsų krašte vyksta tikrai intensyviai – visi pjauna, suka į ritinius, veža... Silosą šiemet pradėjome gaminti savaite vėliau, nes nebuvo augimo, žolės masės. O skirtumas labai didelis – kas pjovę žolę penkiomis dienomis vėliau, žolės masė jau buvo dvigubai didesnė. Nereikia visada verkšlenti, kartais galima ir pasidžiaugti.“

  Algimanto SNARSKIO piešinys

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

2022.06.19

Susijusios temos - skaitykite: Vytautas Barkauskas, Zita Dargienė, Jonas Vilionis
Dalintis