Ar Vokietija įtikins ES, kad būtina nurodyti mėsos kilmės šalį?

Gyvulių augintojai palaiko sprendimą

Iki šiol neperdirbta, supakuota kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena turėjo būti ženklinama nurodant šalį, kurioje gyvūnas buvo auginamas, ir šalį, kurioje jis buvo paskerstas. Nuo šiol mėsos kilmė turės būti nurodyta ir ant nefasuotos mėsos. Nefasuotai jautienai toks reikalavimas pradėtas taikyti anksčiau.

Vokietijos žemdirbių organizacijos „Landvolk“ viceprezidentas Hubertusas Bergesas pranešime spaudai patikslino, kad terminas „kilmė“ gali būti vartojamas tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad gyvūnas gimė, buvo auginamas ir paskerstas vienoje iš ES valstybių ar trečiojoje šalyje.

Tokią informaciją apie mėsą privaloma pateikti ir parduodant urmu, ir šviežia mėsa prekiaujant ūkių parduotuvėse, turgavietėse, t. y. visais atvejais, kai mėsa nepristatoma galutiniam vartotojui fasuota forma.

„Mes, kaip kaimo gyventojai, jau daug metų raginame priimti išsamų ženklinimo reglamentą ne tik dėl ūkininkavimo būdų, bet ir dėl kilmės. Šiuo atžvilgiu šis sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Informacijos apie maistą įgyvendinimo potvarkis, yra pirmas ir sveikintinas žingsnis teisinga kryptimi, tačiau jo toli gražu nepakanka“, – poziciją išdėstė „Landvolk“ viceprezidentas, kartu su sūnumi turintis penimų kiaulių fermą.

Pirkėjų nuomonės išsiskyrė

Vokietijos gyvūnų gerovės standartas labai skiriasi nuo ES vidaus rinkos standarto, todėl mėsos gamybos kaštai didesni. Ūkininkams svarbi ne tik finansinė parama, išsamus kilmės ženklinimas, manoma, atkreips vartotojų dėmesį į vokiškus produktus, paskatins sąmoningai juos rinktis ir remti šalies žemės ūkį.

Pasak žemės ūkio ministro Cem Özdemir, nuoroda „pagaminta Vokietijoje“ reiškia ne tik kokybę, bet ir aukštesnius gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartus, palyginti su daugeliu kitų šalių.

Nuomonių tyrimų instituto „YouGov“ apklausos duomenimis, nuomonės apie išplėstinio ženklinimo naudą skiriasi. Apklausa parodė, kad 35 proc. respondentų mano, jog tai turės įtakos jų pirkimo sprendimams: 11 proc. iš jų tiki, kad taip bus, o dar 24 proc. – kad tai turės šiek tiek įtakos.

Ir priešingai, 41 proc. apklaustųjų teigė, kad produkto kilmės žymėjimas neturės įtakos jų pačių pirkimo sprendimams: 22 proc. mano, kad neturės jokios įtakos, o 19 proc. – kad tikriausiai neturės įtakos ir 14 proc. teigė, kad apskritai neperka šviežios nesupakuotos mėsos nuo prekystalio.

...41 proc. apklaustųjų teigė, kad produkto kilmės žymėjimas neturės įtakos jų pačių pirkimo sprendimams: 22 proc. mano, kad neturės jokios įtakos...

Ši apklausa buvo atlikta šių metų sausio 24 d., joje dalyvavo 4634 žmonės nuo 18 metų ir vyresni.

Artimiausiu metu ministerija nori išplėsti kilmės ženklinimo teisės aktų taikymą ne tik viešojo maitinimo įmonėms, bet ir išorės rinkai. Ministras jau 2022 m. siekė, kad mėsos kilmės šalies nurodymas taptų visos Bendrijos standartu. Tačiau Europos Komisija šiuo klausimu dar nėra pateikusi atsakymo.

Sulaukė ir kritikos

Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) taip pat jau kurį laiką ne kartą ragino įvesti privalomą gyvūnų gerovės ženklą kartu su kilmės ženklinimu, siekiant sumažinti Vokietijos ūkiams nepalankias sąlygas ES rinkoje.

Vis tik net ir pastarieji žingsniai bei užmojai sulaukė žemdirbių atstovų kritikos. Tas pats „Landvolk“ viceprezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad kilmės ženklinimo taikymo sritis pernelyg trumparegiška. Jo nuomone, į šią kategoriją turi būti integruoti ir perdirbti produktai, pavyzdžiui, dešrelėms tokios taisyklės vis dar nebus taikomos. Jis įsitikinęs, kad prievolė turėtų būti taikoma visoje gastronomijos srityje, įtraukiant didmeninius vartotojus.

Kita vertus ir pats ženklinimas nėra pilnas. Dabar kilmės įvardijimas rodo tik tai, iš kur kilusi penima kiaulė. Paršelių gimimo ir auginimo vieta dar neįtraukiama, taigi 5xD sistema vis dar nėra nuosekli.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.