Ar yra paprastesnis būdas investuoti į NT nei butas nuomai?

Antros pagal dydį šalyje sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė Greta ZAREMBIENĖ „Ūkininko patarėjo“ skaitytojams paaiškina, kaip šis įrankis veikia ir kokie jo pranašumai.

Nuo 2016 m. Lietuvoje atskiru įstatymu apibrėžtas ir Lietuvos banko prižiūrimas sutelktinis finansavimas iš esmės yra daugelio gyventojų ar įmonių suteikiamos paskolos verslui. Mainais gaunamos stabilios, šiuo metu maždaug 9–11 proc. siekiančios metinės palūkanos, o investuotojų naudai įkeičiamas vertingas nekilnojamasis turtas (NT).

Lietuvoje per sutelktinio finansavimo platformas daugeliu atvejų skolinama NT vystymui, o plėtotojai investuotojams įkeičia šiuo metu vystomus arba užbaigtus būstus, sklypus ar komercines patalpas. Platformos visuomet siekia, kad įkeičiamas turtas būtų 30–40 procentų vertingesnis už suteiktą paskolą. Kitaip tariant, jei vystytojas iš investuotojų skolinasi 1 mln. Eur, iš jo laukiama bent 1,3–1,4 mln. Eur vertės nepriklausomai įvertinto turto įkeitimo.

Palūkanos mokamos kas ketvirtį

Pasak G. Zarembienės, sutelktinio finansavimo platformos atvėrė galimybę skolinti NT vystymui kiekvienam gyventojui. Tai anksčiau buvo prieinama nebent itin siauram privačių kreditorių, fondų ar bankų ratui.

„Pats skolinimo NT vystymui principas yra patikrintas per daugelį dešimtmečių: NT bendrovės ieško finansavimo, už kurį moka solidžias palūkanas bei įkeičia likvidų turtą, apsaugantį investuotoją nesklandumų atveju. Didžiulis platformų privalumas yra tai, kad skolinti profesionaliai atrinktiems projektams galima savo nuožiūra nuo šimto eurų iki kelių milijonų. Mūsų 18 tūkst. investuotojų ratas labai platus: platformoje investuoja ir ūkininkai, gydytojai, teisininkai, diplomatai ar karininkai. Kartu su jais savo pinigus mums patiki ir bankai bei privatūs fondai.

Sutelktinį finansavimą besirenkantys investuotojai vertina kas ketvirtį išmokamas palūkanas bei neilgus, paprastai iki 12 mėnesių siekiančius investavimo terminus. Tai leidžia žinoti, kad palūkanos ir pinigai grįš sutartu metu, o tuomet investuotojas galės spręsti – investuoti į naujus projektus ar lėšas panaudoti kitur. Galiausiai, daugybė žmonių vertina stabilias fiksuotas palūkanas, veikiančias kaip užuovėja banguojančių akcijų ar žaliavų rinkų metu. O įkeičiamas vertingas nekilnojamasis turtas užtikrina apsaugą projektų nesklandumų atveju“, – sako G. Zarembienė.

Patraukliau nei butas nuomai

„Röntgen“ partnerės teigimu, vis daugiau investuotojų sutelktinį finansavimą renkasi ir kaip patrauklesnę alternatyvą nei investicinis būstas nuomai. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu metinė grąža iš būsto nuomos kiek pranoksta indėlius ir vidutiniškai siekia apie 4,5 proc., tačiau į šį skaičių nepatenka ir realų pelną mažina prastovos, nuomininkų paieška, remonto ir kitos išlaidos bei, žinoma, laiko sąnaudos. Nuomojant būstą dažniausiai auga jo vertė, tačiau paskutiniais metais kainos beveik nejudėjo iš vietos ir artimiausiu  metu kainų spurto taip pat nelaukiama. Palyginimui, „Röntgen“ platformoje investuojant į atrinktus patyrusių vystytojų projektus su turto įkeitimu galima uždirbti 9–11 proc. metinę grąžą su minimaliu paskolos administravimu. T. y. investuotojams tereikia nemokamai prisiregistruoti platformoje, investuoti į dominantį projektą, o grąža investuotojų sąskaitas pasieks kiekvieno ketvirčio pradžioje. Pavyzdžiui, šį balandį „Röntgen“ investuotojams išmokėjo daugiau nei 1 mln. eurų palūkanų.

„Galiu suprasti tuos, kurie tiesiog nori būti fizinio turto savininkais, investuoti į butą nuomai ir juo rūpintis. Tačiau matome, kad vis daugiau žmonių nori investuoti į tą pačią turto klasę, bet gauti kiek aukštesnę grąžą išlikdami pasyviais investuotojais.

Sutelktinį finansavimą taikliai apibūdina pasakymas, kad „tu esi bankas“. Jeigu imant paskolą būstas priklauso bankui ir palūkanas mokame mes, tai investuojant per platformą banku tampa mūsų investuotojai – jiems yra įkeičiamas vertingas NT ir jiems yra mokamos palūkanos. Šis investavimo būdas  generuoja patrauklią grąžą ir siūlo neilgus investicinius terminus. O toks paprastumas daugybei žmonių yra tiesiog racionalesnis pasirinkimas nei butas nuomai“, – tvirtina „Röntgen“ atstovė.

Naudojimasis platforma investuotojams nieko nekainuoja. „Röntgen“ už savo investuotojus kiekvienais metais deklaruoja ir gautas palūkanas. O jeigu paskola tampa nemoki, platforma imasi skolų išieškojimo, kad lėšos investuotojams būtų grąžintos. 

„Dažnai gauname užklausų iš skirtingų profesijų žmonių, kurių veikla nėra susijusi su NT ar finansais, nors NT kaip turto klasė jiems yra geriausiai suprantama ir jie ieško paprasto būdo investuoti, – mes visada esame atviri pokalbiams, per kuriuos pristatome visas investicijų galimybes ar rizikas“  – sako G. Zarembienė.

Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. „Röntgen“ platforma tapo antra pagal dydį Lietuvoje. Jos investuotojai NT projektų vystymui vien pernai sutelkė beveik 55 mln. Eur. „Röntgen“ Lietuvoje išsiskiria konservatyvesne projektų atranka – platforma pirmenybę teikia mažiausios rizikos ir dėl to kiek mažesnės grąžos projektams. Iš viso per paskutinius metus „Röntgen“ savo investuotojams išmokėjo per 4,2 mln. eurų palūkanų.

Nr. 132/7