Arbūzų daiginimas: nedarykime klaidų

Arbūzams tinka ne bet kuris mulčias

Žukų šeimos daržas, kuriame auga arbūzai, padengtas juoda polietileno plėvele, bet žemę šeima paruošia iš rudens. Surinkus derlius, Jonas nuima ir plėvelę, išrauna augalus, o žemę sufrezuoja, specialia technika ne mažiau nei 3 kartus pervažiuodamas per lauką. Po to patręšia sodyboje laikomų naminių paukščių mėšlu ir palieka dirvą per žiemą ramybėje. „Anksti pavasarį vyras dirvą dar kartą frezuos, kad išpurentų žemę, po to uždengsime plėvelė, – likusius ruošos darbus vardija Vilma. – Tai darome anksčiau, kad užklota dirva greičiau įšiltų, bet ne mažiau svarbu sulaukti ir pavasarinio lietaus, nes žemę reikia gerai sudrėkinti.“

Polietileno plėvelė neleidžia drėgmei išgaruoti, be to, pasak daržininkės, dirva visą sezoną išlieka tokia pat puri, kaip mulčiuojant. Yra ir dar viena priežastis, motyvuojanti kasmet naudoti šį arbūzų auginimo būdą, – lietingą vasarą, kai po vaisiais nėra plėvelės, jie greičiau pradeda pūti.

„Išbandėme įvairių dirvos priežiūros būdų, esame kloję ir šiaudų. Jie nėra blogai, bet jeigu vasara vėsi, neleidžia žemei įšilti. Arbūzų šaknims būtent jos ir reikia. Šiaudai, žinoma, pristabdo piktžolių augimą, bet patiems arbūzams nėra tinkamas mulčias“, – sako V. Žukienė ir rekomenduoja lysves mulčiuoti smulkinta pjauta žole.

Šis būdas arbūzams itin tinkamas, nes pūdama žolė kaitina žemę ir šildo jų šaknis. „Braškėms žolės mulčias anksti pavasarį taip pat daro stebuklus, esame tai išbandę – augalai reaguoja labai greitai, vos per kelias dienas kerai ūgteli, lapai patamsėja“, – priduria daržininkė, patikslindama, kad mulčiavimas žole patinka ir pomidorams, ir paprikoms. Vienintelis trūkumas – žolę reikia labai tankiai kloti, tad jeigu daržo plotai didesni, mulčiavimas atima daug laiko.

Daiginimui svarbi kambario temperatūra

Vienas dažniausiai daržininkų bendruomenėje diskutuojamų klausimų – kada ką sėti ir daiginti. Arbūzams, pasak V. Žukienės, galioja dvi taisyklės: „Mes turime kelis šiltnamius, todėl arbūzų sėklas daiginame jau balandžio 15 d. Tiems, kas šiltnamio neturi, sėti reikėtų gera savaite vėliau, balandžio 25 d. Skubėti neverta, nes arbūzo daigai namuose ant palangės gali augti ne ilgiau kaip 30 dienų. Sėjos laiką nesunku apskaičiuoti: daigus į dirvą sodinsime maždaug gegužės pabaigoje, kai praeis pavasarinė šalnos, tad atskaičiuojam 30 dienų ir gaunam sėjai tinkamą datą. Tik nepamirškite įskaičiuoti ir sėklų dygimo laiko.“

Pašnekovė pasakoja, kad sėklas pirmiausia per naktį palaiko kalio permanganato tirpale, tačiau beicuotų nemirko, iškart išdėlioja tarp drėgnų vatos diskelių arba sumirkyto popierinio rankšluosčio sluoksnių, deda į uždaromą indelį, neleidžiantį drėgmei išgaruoti, ir palieka šiltoje vietoje.

„Laikome prie židinio. Mėgstu šilumą, namuose visada būna apie +25 °C, o prie židinio temperatūra dar aukštesnė, tad sėklos sudygsta labai greitai, vos per 2–3 paras. Juokaujame, kad norint, jog sėklos sudygtų greičiau, reikia namuose sukurti tropikus“, – šypsosi Vilma ir priduria, kad vėsiau laikomoms sėkloms sudygti reikia daugiau laiko.

Jeigu temperatūra ne aukštesnė nei +20 °C, jos gali dygti savaitę ar net ilgiau. Daržininkės teigimu, +18 °C temperatūroje gali ir visai nesudygti, supūti, nes per vėsu. Ji pataria tokiu atveju sėklas iškart berti į žemę.

Daigai jautrūs šalnoms ir drėgmei

Į indelius su žeme Vilma sodina jau sudygusias sėklytes, kai visiškai įsitikinusi, kad iš jų išaugs daigelis – tai leidžia sutaupyti vietos namuose. Kiekviena sėkla keliauja į atskirą indelį su daiginimui skirtomis žemėmis ir užpilama 2 cm jų sluoksniu, uždengiama celofanu, kad neišgaruotų drėgmė, kol pasirodys pirmieji lapeliai.

„Nerekomenduoju sodinti į mažus indelius. Ne vien persodinimo nemėgsta arbūzai. Mažesniuose indeliuose užauginti daigai vėliau išaugina ir mažesnius vaisius, – pastebėjimais dalijasi dvidešimt metų arbūzus auginanti panevėžietė. – Įprasti indeliai nuo grietinės ar jogurto jiems per maži, geriau paieškoti ne mažesnių nei litro talpos.“

Įsodinti į indelius arbūzai auginami 30 dienų, po to indeliai su daigais keliauja į šiltnamį – ten daugiau šviesos ir jie sparčiau auga, tampa tvirtesni. Naktimis, kai būna šalnų, Žukai pasirūpina jaunus augaliukus uždengti dviem storos agroplėvelės sluoksniais. Prognozuojant silpnesnę šalną, pakanka ir vieno sluoksnio.

Į lauko lysves arbūzų daigai iškeliauja gegužės viduryje arba pabaigoje, nelygu kokia oro temperatūra. Vis tik svarbiausia, pasak Vilmos, dirvos temperatūra: jeigu 10 cm gylyje ji siekia +15 °C, arbūzus jau galima nešti iš šiltnamio ir sodinti po atviru dangumi. Bet nakčiai greičiausiai uždengti teks, nebent daigai sodinami birželio viduryje ir naktimis jau negresia šalnos.

Vis tik taip ilgai laikyti daigus vazonuose pašnekovė nepataria. Šaknims ima trūkti vietos, bet blogiausia, kad daigai gali pradėti žydėti. „Pražydę žiedai mezga vaisius, augalas koncentruojasi į jų auginimą, o mums svarbu, kad pasodinti į nuolatinę vietą jie pirmiausia prigytų, sutvirtėtų, taptų vešlūs. Tik stiprus augalas pajėgus užauginti didelių vaisių“, – problemą paaiškina Vilma ir pataria sodinti anksčiau, o nakčiai dengti arba prie jaunų augalų išdėlioti butelius su vandeniu, kad naktį jiems atiduotų per dieną sukauptą šilumą.

„Mūsų arbūzų laukas nemažas, jiems uždengti vyras sukonstravo specialius rėmus, ant kurių uždedame agroplėvelę. Jie gelbsti ne tik nuo naktinių šalnų, bet ir nuo pernelyg lietingo oro, per didelė drėgmė arbūzas labai kenksminga. Prireikus juos uždengiame ir vasarą, kitaip kaipmat užpuola ligos“, – patarimų negaili pašnekovė.

Kaip išsirinkti veisles?

Vien sėkmingai užderėjęs arbūzų derlius augintojui nesuteiks laukiamo džiaugsmo, jeigu pasirinktų veislių skonis nuvils. Tad kaip veisles renkasi Žukų šeima?

„Pirmiausia žiūrime, kad būtų atsparūs ligoms, tiktų Lietuvos klimatui, tai yra renkamės ankstyvas arba vidutiniškai ankstyvas veisles. Paskui vertiname išorę – formą, žievės piešinį, lapus – ir, žinoma, skonį. Atkreipiu dėmesį ir vaisiaus dydį. Man patinka didesni, pastebėjau, kad jie ir skanesni“, – tvirtina pašnekovė, užsimindama, kad jai skaniausi ne tik saldūs, bet ir traškūs arbūzai.

Nuo 1,5 iki 3 tonų arbūzų per sezoną užauginanti šeima gardžiuojasi ne tik šviežiais vaisiais ar iš jų išspaustomis sultimis. Vilma pasakoja, kad per vasaros karščius itin gerai numalšina troškulį ir atgaivina sutrintas ir šaldiklyje atšaldytas arbūzo minkštimas. Tik nereikia šaldiklyje per ilgai laikyti, perspėja ji – pakanka gerai atvėsinti.

Dar vienas neįprastas būdas mėgautis šiais vaisiais – supjausčius skiltimis, pabarstyti aitriųjų paprikų milteliais, leisti aitrumui įsigerti ir ragauti. Tikriausiai toks skonis patiks ne visiems, bet gurmanams ir eksperimentatoriams pabandyti verta.

Pasakodama apie arbūzų skonio savybes, augintoja pasidalijo dar vienu pastebėjimu: „Pasitaiko, kad ir tos pačios veislės arbūzų skonis skiriasi. Regis, auga tame pačiame lauke, bet skonis ne tas pats. Tai gali priklausyti ir nuo sąlygų, kuriomis jie noko: vienas vaisius gavo daugiau saulės, kitam nokstant galbūt kliuvo daugiau lietaus.“

Šiemet gausi Žukų arbūzų kolekcija pasipildė nauja veisle. Pristatydama ‘Golden midget‘ pašnekovė teigė, kad ji skirta trumpiems auginimo sezonams, augalas užauga ir sunokina vaisius per 70 dienų. Krūmeliai trumpi ir kompaktiški, o 3 kg vaisiai bręsdami keičia spalvą: nuo šviesiai žalios iki švelniai auksinės geltonos spalvos. Rausvas minkštimas sultingas ir saldus.

Panaši Lietuvoje jau gerai žinoma veislė ‘Podarok solnca‘ – žievė geltona, o minkštimas ryškiai raudonas. „Dėmesį patraukia šios veislės arbūzų lapai – gyslelių linijos nusidažo geltonai: kuo augalas labiau subrendęs, tuo lapų geltonumas ryškesnis, – detalių pro akis nepraleidžia daržininkė. – Pamenu, kai žmonės pirmąkart pamatė tokius lapus, pagalvojo, kad augalai serga. Ir pati pirmą kartą sunerimau, tai pastebėjusi puoliau ieškoti daugiau informacijos apie šią veislę. Jos vaisiai labai skanūs, tik svarbu išlaukti, kol gerai sunoksta. Per anksti nuskinti ne tokie saldūs.“

Dar viena įdomi veislė ‘Emilija‘ – vaisiaus žievė šviesiai žalia su tamsiais dryžiais, minkštimas baltas, švelnesnio skonio nei kitų veislių. Tik atpažinti, kada jau tinkamas skinti nėra lengva, perspėja pašnekovė, nes žievė nekeičia spalvos visą vaisiaus augimo ir brendimo laikotarpį. Reikėtų spręsti pagal sėklas, jeigu tamsios, vadinasi, subrendęs.

Bet ką daryti, jeigu prapjovus arbūzą, paaiškėja, kad jis dar ne visai prinokęs? „Perpjautą vaisių padėkite minkštimu žemyn ant lėkštės ir jis tikrai dar šiek tiek noks, – pataria pašnekovė. – Tik nereikėtų laikyti per ilgai, kad nepradėtų rūgti.“

Šeimai maloni staigmena buvo pernai auginta ankstyva hibridinė veislė ‘Honey F‘. Vaisiai pailgos formos, žievė dryžuota, plona, minkštimas geltonas, saldus.

Tarp arbūzų augintojos rekomenduojamų veislių ir vidutinio ankstyvumo hibridas ‘Zodiak F‘, užauginantis pailgos formos vaisius saldžiu, raudonu minkštimu, taip pat ‘Snežok‘ – vidutinio ankstyvumo veislė, kurios vaisiai apvalūs, žievė šviesi, minkštimas raudonas, saldus, nuskinti gana ilgai išsilaiko.

Kada arbūzas prinokęs?

Kalbėdama apie tai, kaip suprasti, kada arbūzas prinokęs, patyrusi augintoja sako dažniau pasikliaujanti nuojauta: „Kartais, regis, ir ūselis nudžiūvęs, bet prapjovus pamatai, kad nereikėjo skubėti skinti. Sakoma, kad prinokusio arbūzo šonas būna geltonas, tačiau iš patirties žinau, kad šis požymis ne visada padeda. Pavyzdžiui, auginant ant plėvelės, labai retai arbūzo šonas pageltonuoja, dažniausiai tai nutinka, kai jie auga tiesiog ant žemės, nes žievė į ją reaguoja. Drėgnesnę vasarą, jeigu po augalais nepatiesta plėvelė, rekomenduoju padėti medinių lentelių – vaisiai ne taip greitai ims pūti.“

Jeigu arbūzų lysvė nėra didelė, galima matematiškai apskaičiuoti laimingąją dieną. Nustojęs augti vaisius noksta 30 parų. Atidžiai ir kantriai stebint šiuos daržo augintinius, belieka kalendoriuje pažymėti, kuris vaisius kada jau bus tinkamas skinti. Tačiau vėsesnę vasarą, tikriausiai būtų verta šiek tiek nusižengti šiai taisyklei, neskubėti ir kelias dienas dar palaukti.

Vilmos ŽUKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.