Arbūzų sezono išbandymai ir atradimai

Pedagogė Ingrida Braziulienė iš Mažeikių rajono, Auksūdžio gyvenvietės, arbūzus savo vaikams pradėjo auginti, kai jie dar buvo maži. Šiandien jos gimtajame kaime arbūzai ir melionai ritinėjasi ir kaimynų kiemuose. Sezonas nebuvo iš geriausiųjų, bet pavyko atrasti naujų, įdomių veislių. Tad kokie įspūdžiai, skoniai ir netikėtumai?

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Siurprizas vaikams

„Prieš 20 metų, kai, pamačiusi vieną užsienio televizijos laidą, sugalvojau dar mažutėliams vaikams siurprizą – arbūzus savo lysvėje, Lietuvoje nebuvo net sėklų, teko atsisiųsti. Bet pirmieji šių augalų krūmeliai lauke subrandino po 6–8 mažučius arbūziukus, gal tik 20 cm skersmens, – prisimena I. Braziulienė. – Anuomet nebuvo iš ko semtis patirties, bet ir nedidukai arbūziukai užaugo labai saldūs, skanūs, ryškiai raudonos spalvos, dalį suvalgėme, o kitų nenusaugojau, mat išlesiojo vištos.“

Paskui buvo pertrauka. Daug vėliau, kai feisbuke atsirado bene pirmoji arbūzų augintojų grupė, administruojama panevėžietės Vilmos Rakauskaitės-Žukienės, pedagogė nutarė iš naujo pabandyti: „Arbūzus daiginu šiltai namuose, vatos diskeliuose. Ant palangės juos sėju kiek vėliau, apie balandžio 20 d., antraip ištįsta.“

Sodindama arbūzus į dirvą ji pila tik durpių substrato. Smėlio dėl žemės sudėties net nereikia. Kelių savaičių daigelius vienintelį kartą per visą vegetaciją palaisto kompleksinėmis trąšomis „Kemira“, o paskui netręšia.

Ravėti ar neravėti?

Nuomonei, kad ūgtelėjusius daigus galima palikti likimo valiai ir netgi užmiršti iki pat derliaus, mat ir patys užaugsią, mažeikiškė visai nepritaria ir pati juos laisto ne tik šiltnamyje, bet ir per sausras lauke.

Nuo ravėjimo arbūzų augintojai tikrai nepavargsta, mat daigelius reikia kuo mažiau judinti. „Raviu mažus daigus, kad žolė jų nenustelbtų, paskui protarpiais paraustau tik pastebėtas dideles žoles, nes svarbiau išsaugoti augalus nepažeistus, o kitas žoles palieku likimo valiai“, – anot I. Braziulienės, tai sutaupo laiko.

Arbūzų lysvėms yra naudojusi ir plėveles, tačiau šis metodas nepasiteisino, daug darbo, paskui lieka šiukšlių, kurias rudenį vėl tenka rinkti, nes reikia dirbti žemę, taip pat nuo plėvelės nubėga dalis vandens. Kas augina arais, hektarais, plėvelė reikalinga.

Pūtėsi dienomis

Šiemet pavasarį ir anksti vasarą arbūzams augti trukdė šaltos naktys, temperatūrų svyravimai. Pirmieji vaisiai mažeikiškės šiltnamyje buvo užmegzti jau birželio 3 d., o to paties mėnesio 18-ąją jie buvo jau kamuolio dydžio. Lauke pasodintų arbūzų pirmųjų užmegztų vaisių sulaukta liepos pradžioje, o pirmieji vaisiai sunoko rugpjūčio pradžioje. Nei su vytuliu, nei su kitomis arbūzų ligomis kol kas neteko susidurti.

Šiemet šiltnamyje ir lauke ji augino septynias arbūzų veisles, iš kurių keturios ir vėl atlaikė išbandymus, pasiteisino ir kai kas nauja.

‘Karolina’ tapo mėgstamiausiu ir nepralenkiamu šios šeimos arbūzu. Įspūdinga ne tik išvaizda, bet ir skonis: dryžuoti, pailgi vaisiai su raudonu, sultingu, gaiviu vidumi. Užauga iki 6 kg.

‘Celine F1’ – mažiau girdėtas apvalus dryžuotas arbūzas su nedaug sėklyčių, raudonu, traškiu minkštimu. Labai ankstyvas hibridas. Gali užaugti iki 8–10 kg.

‘Crimson Sweet’ gerai auga ir šiltnamyje, ir lauke. Labai saldūs ir sultingi, ovalūs vaisiai – su tamsiai žaliomis juostelėmis šviesiai žaliame fone. Užauga iki 5–7 kg. Gana atsparūs ligoms.

‘Producer’ – apvalios ar ovalios formos, primenantis kamuolį vaisius su sodriu raudonu, sultingu minkštimu ir lygiu dryžuotu paviršiumi. Šiemet užaugo 4–5 kg.

Melionai saldesni ir reiklesni

Pernai arbūzai ir melionai ritinėjosi dviejuose Auksūdžio kiemeliuose, šiemet jie pūpsojo jau keturiuose, o gal ir dar daugiau.

„Ar kas nors anksčiau būtų patikėjęs, kad iš šiltnamio atsinešime tikrą arbūzą ar medumi kvepiantį melioną, – džiaugėsi Ingrida. – Ir pažiūrėti yra į ką, kai šie vaisiai pučiasi, vos sutelpa į jiems skirtus hamakus, paruoštus iš tinklinių bulvių maišų ir dar paremtų metaliniais strypais.“

Kuo melionų auginimas skiriasi nuo arbūzų? I. Braziulienė išvardijo faktorius: melionų atžalas tenka skabyti, kad vaisiai būtų didesni, labiau nei arbūzai mėgsta drėgmę ir šilumą. Dėl to dalį melionų visada augina šiltnamyje. Jų ir vaisiai saldesni negu arbūzų.

„Melionus, kadangi šie agurkinių giminės, laistau kaip agurkus – kas antrą dieną, – tokia I. Braziulienės patirtis. – Iš tiesų tame pačiame šiltnamyje jų auginti nereikėtų, nes agurkams susirgus, dėmelių pastebėjau ir ant melionų lapų.“

‘Medovyj’ – patikimiausia mažeikiškės auginta melionų veislė geltona žievele ir baltu, sultingu ir labai saldžiu vidumi. Skinti juos reikia tada, kai šiltnamis pakvimpa medumi. Užauga iki 1,2–2,2 kg.

‘Ethiopka’ – šios veislės melionų rugpjūčio viduryje dar negalima buvo skinti. Tiesa, svarbu nelaukti, kol žievė pagels ir bus miltinga, o skinti dar žalsvus, gaivius vaisius. Pernai juos perauginus iki geltonumo, vaisiai susproginėjo. Sveria iki 3 kg.

‘Emir F1’ – ši veislė auginta pirmą kartą šiemet, bet pranoko visus lūkesčius, nukonkuravo iki tol augintas veisles. Vaisiai dideli, saldūs, sunoko per 2 mėnesius, minkštimas švelniai oranžinis, skonis primena mango ir persiko derinį. Šių melionų dryžių svoris siekė net 3,45 kg. Vienas augalas sunokino tris vaisius (augo šiltnamyje).

Ingridos Braziulienės nuotraukos