„Panorus, šiais laikais ir arbūzų, ir braškių galima įsigyti kad ir žiemą. Tačiau lietuviai puikiai jaučia sezonus ir skuba pasinaudoti jų atnešamomis gėrybėmis. Juk būtent sezoniniai vaisiai, daržovės, uogos pasižymi ypatingu aromatu, geriausiomis skoninėmis savybėmis ir patrauklia kaina. Arbūzų pardavimo pikas paprastai būna liepos-rugpjūčio mėnesiais, tačiau matome, kad jau palengva prasideda jų šlovės valanda. Parduotuves jau pasiekė saulėtoje Italijoje prinokę arbūzai už gerą kainą – jie nebe ankstyvieji, o beprasidedančios vasaros, pasižymi didesniu saldumu. Kuo labiau orai šyla, tuo ir arbūzai tampa saldesni. Vos pasirodę jie netrunka patekti į vasaros skonių išsiilgusių pirkėjų krepšelius“, – sako G. Kitovė.
Arbūzus mėgsta kone visi, tačiau ne visi gali užtikrintai pasakyti mokantys jį parduotuvėje išsirinkti sultingiausią ir labiausiai prinokusį. Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė pastebi, kad gyventojai turi savus kriterijus ir būdus.
„Siekiant išsirinkti tikrai skanų arbūzą, dažnas atkreipia dėmesį į geltoną dėmę ant jo žievės – tai vieta, ant kurios arbūzas gulėjo ant žemės nokdamas. Laikoma, kad kuo ji sodresnės spalvos, tuo arbūzas yra sultingesnis, kvapnesnis. Taip pat neretas pasižiūri į arbūzo uodegėlę – jei arbūzas buvo nuskintas sunokęs, ji turėtų būti sausa ir geltonai rudos spalvos. Daugeliui turbūt yra tekę girdėti, kuomet gerai sunokę arbūzai yra atpažįstami į juos pabeldus ar šiek tiek spustelėjus iš abiejų pusių. Pirmuoju atveju turėtų būti girdimas duslus garsas – tai rodys, kad arbūzas turi daugiau vandens. Antruoju – traškesys. Prinokimą rodys ir arbūzo svoris – pakilnokite juos panašaus dydžio ir rinkitės tą, kuris sunkesnis“, – pasakoja J. Sabaitienė.
Tačiau kai kurie lietuviai yra nusižiūrėję metodą ir iš užsienio, paplitusį socialiniuose tinkluose. Jį išpopuliarinę šalininkai tikina, kad jis tampa dar vienu naudingu įpročiu parduotuvėje prie arbūzų lentynos.
„Šios internete išplitusios gudrybės esmė paprasta – kviečiama įvertinti arbūzo dryžių plotį. Žinoma, jie gali priklausyti ir nuo arbūzo rūšies, todėl kaip ir visus interneto triukus, jį vertinti geriau su žiupsneliu atsargumo. Pridėkite prie žievės suglaustus smilių ir vidurinį pirštą. Jei tarpas tarp tamsiai žalių dryžių yra panašaus pločio, sakoma, kad arbūzas turėtų būti gerai išnokęs, ir jo skonis nenuvils. Žinoma, ne visų pirštai vienodi, tačiau tai gali būti dar viena pagalbinė priemonė apsisprendžiant, kurį arbūzą visgi krautis į vežimėlį“, – sako „Iki“ šviežių vaisių žinovė.
Arbūzus galima naudoti pačiuose įvairiausiuose kulinariniuose eksperimentuose: ruošti gaivų limonadą, pjaustyti į salotas, dėti į glotnučius, netgi kepti ant grotelių. Visgi, retas ginčysis – skaniausia arbūzu tiesiog gardžiuotis vienu. Jeigu, nepaisant visko, pirmas arbūzo kąsnis visgi šiek tiek nuvilia – neskubėkite jo nurašyti. „Iki“ kulinarijos šefė Elvyra Semaška atskleidžia, kad vienas žingsnis – ir tuoj pat mėgausitės skanesniu ir sultingesniu vaisiumi.
„Visa paslaptis – tiesiog mažame žiupsnelyje druskos. Geriausia – rupios, o ne ypač smulkios. Ji neutralizuoja kartais jaučiamą arbūzo kartumą ir pabrėžia saldumą. Be to, dėl reakcijos su druska minkštimo saldumas susikoncentruoja pačiame arbūzo paviršiuje – būtent ten, kur skonio receptoriai liežuvyje pirmiausiai prisiliečia. Dar daugiau, į druską reaguoja mūsų seilių liaukos, todėl arbūzas atrodo sultingesnis nei galbūt iš tiesų yra. Tad druska šiuo atveju nėra pagardas, o tiesiog stipriklis“, – paprastą triuką atskleidžia E. Semaška.
O jeigu nebijote suteikti ir šiek tiek naujų skonio natų, verta pasidairyti, kaip arbūzą valgo Meksikoje ar Pietryčių Azijoje. Jie mėgsta ant šio vasaros simbolio pabarstyti vos šiek tiek aitriosios paprikos miltelių ir (arba) užlašinti kelis lašus žaliosios citrinos sulčių. Pasak „Iki“ kulinarijos šefės E. Semaškos, tai arbūzo saldumui suteikia puikų kontrastą ir sukurią tikrą skonių harmoniją.
„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija