Pretenduoja tik į trečdalį
Ūkininkai gana įtariai žiūri į tai, kad aplinkosaugininkai nori remti žemės ūkio technikos įsigijimą, turėdami omenyje, kad tokią paramą gali lydėti atitinkami įpareigojimai ir sąlygos. Būtent taip atsitiko ir siūlant paramą iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojamo Modernizavimo fondo.
Pernai vasaros pradžioje Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai buvo kviečiami teikti paraiškas, kaip tvirtina aplinkosaugininkai, energetiškai efektyvių ir aplinkai draugiškų neariamųjų technologijų padargams – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms – įsigyti.
Iš Modernizavimo fondo kvietimui buvo skirti 8 mln. Eur. Tai Europos investicijų banko ir Europos Komisijos patvirtintas finansavimas neariamosios žemdirbystės plėtrai Lietuvoje.
Paraiškų kvietimas buvo pratęstas iki šių metų rugsėjo pabaigos. APVA duomenimis, gautos 73 paraiškos, o bendra prašoma finansavimo suma siekia 2,67 mln. Eur. Taigi, galima sakyti, priemonė kol kas nesulaukė populiarumo – ūkininkai pretenduoja į maždaug trečdalį skirtos sumos. Nebent per likusius mėnesius grūdininkai staiga užverstų APVA paraiškomis. Tačiau sprendžiant iš ūkininkų vertinimų, vargu ar toks ažiotažas bus.
Netektų „žaliojo“ dyzelino
Kodėl žemdirbiai nesuskubo naudotis šia parama, nors neariamąsias žemdirbystės technologijas taiko nemažai ūkininkų? Tai rodo ir preliminarūs pasėlių deklaravimo duomenys. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkės pavaduotojas, Druskininkų krašte ūkininkaujantis Žydrūnas Nevulis iškart ėmė domėtis aplinkosaugininkų siūloma parama, tačiau sakė greitai nusivylęs, kai susipažino su sąlygomis ir reikalavimais, kurie keliami paramos gavėjui. Jam tai buvo neparanku. Pirmiausia dėl įsipareigojimo sumažinti žemės ūkiui skirto dyzelino normas – 3 t degalų sumažėjimas vienam sėjamosios pločio metrui.
„Pavyzdžiui, 100 ha augalininkystės ūkis metams gauna apie 10–11 t dyzelino. Jei jis nusiperka 3 m sėjamąją, vadinasi, netenka 9 t pagal lengvatinį tarifą perkamo dyzelino. Su 2 t degalų nelabai ką nuveiksi, o juk reikia ne tik pasėti, prižiūrėti pasėlius, bet ir derlių nukulti. Tokiu atveju tektų piltis brangesnį dyzeliną. Taigi, ūkininkas nesutaupys ir nebus pasiekti aplinkosaugos tikslai – naudoti mažiau degalų ir mažiau teršti aplinką. Manau, tokie reikalavimai nelogiški ir prasilenkia su pačios programos nuostatomis“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė aplinkosaugininkų siūloma aritmetika nesusižavėjęs Ž. Nevulis. Ūkininkas užsiminė apie neapibrėžtumą dėl lengvatinio dyzelino naudojimo sumažinimo – kokiam laikotarpiui taip įsipareigojama? „Įgyvendinant paramos projektą privaloma 5 metus vykdyti veiklą, o žemės ūkiui skirtų degalų, ko gero, atsisakai visam ūkininkavimo laikui. Tada jau geriau tą sėjamąją nusipirkti už savo pinigus ir turėti laisvas nuo įsipareigojimų rankas“, – padarė išvadą javų augintojas.
Neparankios paramos „lubos“
Nuo Modernizavimo fondo finansavimo ūkininką atgrasė ir nustatyta maksimali paramos suma – ne daugiau kaip 40 tūkst. Eur. „Paramos intensyvumas būtų kaip ir priimtinas – 40 proc., bet uždėjo „lubas“. Normali tiesioginės sėjos sėjamoji kainuoja nuo 200 tūkst. Eur, tad turėtų kompensuoti 80 tūkst. Eur, bet nustatė ribą. Taigi parama menka ir dar netenki daug lengvatinio dyzelino. Dar reikia turėti omenyje, kad pirkinį reikės drausti, rengiant projektą mokėti konsultantams ir kt. Gal tada verčiau paieškoti kokios panaudotos sėjamosios. Nežinau, kas mūsų krašte ar aplinkiniuose rajonuose būtų pasinaudojęs šia parama“, – ŪP kalbėjo Ž. Nevulis.
Vienintelė galimybė
Rokiškio rajono, kur įsikūrusi neariamosios tausojamosios žemdirbystės organizacija, ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Petkevičius taip pat negalėjo pasakyti, kas tokia parama yra pasinaudojęs ir įsigijęs sėjamąją. „Žinau tik tiek, kad ūkininkams sudarytos nepalankios paramos gavimo sąlygos – reikia sumažinti degalų normas vienam hektarui. Netekus reikšmingos dalies „žaliojo“ dyzelino, ūkininkams tektų pirkti brangesnius degalus degalinėse. Taigi, jie pasiskaičiuoja ir įvertina, kad naudos nebus. Juolab – ir kompensacija nėra didelė“, – aiškino ŪP pašnekovas.
M. Petkevičius svarstė, kad gal tie ūkininkai, kurie planavo pirkti tokią sėjamąją, susigundė Modernizavimo fondo parama, nes per Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, skirtas modernizuoti ūkius, žemės ūkio technikos įsigijimas nėra kompensuojamas.
„Tad liko vienintelis variantas – šio aplinkosauginio fondo lėšos, bet, aišku, atsiranda ir atitinkamų reikalavimų. Reikia turėti omenyje, kad ką nors duodami, užmeta ir kablį“, – pastebėjo Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Nuo paramos siūlo bėgti kuo toliau
Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos tarybos narys rokiškėnas Giedrius Bražiūnas ŪP tiesiai išpyškino, kad dar nėra pasinaudojęs nė viena parama ir laimingas sau ūkininkauja, nepretendavo ir į aplinkos sergėtojų siūlomas lėšas. „Niekas dykai pinigų nedalija, paramą lydi reikalavimai ir visokie apsunkinimai. Šiuo atveju įsipareigojimai – baisūs. Reikalaujama sumažinti reikšmingą dalį žemdirbiams skirto dyzelino normos, regis, dar reikia mažinti ir augalų apsaugos priemonių, trąšų naudojimą. Nuo tokių paramų siūlau bėgti kuo toliau. Juk dar ir palūkanas bankams, projekto rengėjams tektų mokėti, o gautum šnipštą“, – be užuolankų rėžė ūkininkas.
Rokiškėnas jau daugiau nei dešimtmetį nenaudoja plūgo, taiko neariamąsias technologijas, tačiau dideliu optimizmu netrykšta. „Kai uždraus glifosato naudojimą, gali tekti arti, prasidėjo sausra, cheminiai preparatai prastai skaidosi, tikrai, manau, ateityje gal prireiks traukti plūgą. Dvylika metų verčiamės be jo, bet daug skutame, pavasarį net du kartus naudojame skutikus, laukus dirbame intensyviai“, – aiškino G. Bražiūnas.
Rėmėsi mokslo tyrimais
Algimanto SNARSKIO piešinys
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.