Ateities būrimas... augalais

Pati Naujųjų metų pradžia, o žiema, sniego pusnimis dar nedžiugino. Kelerius metus rudenį mėginome klausinėti apie būsimą žiemą klimatologų ir gamtininkų. Vienais metais net storus lašinukus užsiauginęs lokys, taip pranašavęs šaltą žiemą, apgavo. Tad visai tikėtina, kad visos prognozės dabar prilygintinos pranašystėms arba būrimui iš kavos tirščių. Šįsyk nutarėme būti gudresni – įvairiuose medelynuose klausinėjome, kokie augalai turėtų būti itin populiarūs pavasarį, kuris tikrai ateis, nesvarbu, per anksti ar per vėlai.

Atgal prie paprastumo „Galime pasiūlyti didelį asortimentą tiek Lietuvoje augintų, tiek vokiškų sumedėjusių dekoratyvinių augalų. Daugiausia turime vidutinio dydžio ir didesnių, kurie pasodinti jau iš karto traukia žvilgsnį. Manau, pavasarį tebebus populiarūs augalai, tinkantys minimalistiniam ir klasikiniam apželdinimo stiliui“, – sako Eglė Sūnilaitienė, Viržių medelyno, vieno seniausio Lietuvoje ir įkurto Kleboniškyje, vadovė. Ji įsitikinusi, kad mažės kolekcinių sodų augalų populiarumas. „Anksčiau visi norėjo alpinariumų, ieškojo išskirtinių augalų veislių ir formų, o dabar populiarėja gana paprasti augalai, į kuriuos prieš kelerius metus niekas nekreipdavo dėmesio. Liks paklausios šluotelinės hortenzijos, rododendrai, kukmedžiai, bukai, skroblai ir lietuvių labai pamėgtos pušys“, – vardija Eglė. Ji pastebėjo dar vieną tendenciją – mažiau norima mažaūgių pušelių, o daugiau pageidaujama aukštų ar vidutinio aukščio baltažievių medelių. „Norėčiau atkreipti dėmesį į vėl atrandamus europinius kukmedžius (Taxus bacatta). Iki XIX a. šie augalai augo ir Lietuvos teritorijoje, bet dėl vertingos medienos jų natūralios augavietės visiškai išnaikintos. Jauni kukmedžiai jautresni temperatūros svyravimams, todėl krūmeliai sodintini visiškai ar šiek tiek pavėsingose vietose. Jeigu sodinama saulėkaitoje, keletą žiemų derėtų pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kukmedžiams tinka sunkesni, bet neužmirkstantys dirvožemiai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visas augalas yra nuodingas, nors ir labai dekoratyvus, todėl nesodintinas arti mokyklų ir vaikų darželių“, – perspėja medelyno direktorė. Paklausta, kokių šiame medelyne pavasarį galima tikėtis naujienų, juokiasi, kad jau per daugelį metų kruopščiai atsirinko augalų asortimentą, bet, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos klimatas po truputį šyla, pasiūlys keletą naujų rododendrų kultivarų, magnolijų, kininių sedulų.

Vakarinė tuja ‘Smaragd‘ nenugalima Ūkininkas Edgūnas Kiminius medelyną Limino kaime Ignalinos rajone įkūrė 1992-aisiais. Dabar želdiniai užima tris hektarus, prekyboje nuolat turima apie 700 įvairių dekoratyvinių augalų. Prekiauja medelyne ir internetu. „Didžiuojamės augalų kokybe ir žema kaina. Manyčiau, kad gyvatvorėms sodinti bus populiariausia vakarinė tuja (Thuja occidentalis) ‘Smaragd‘, iš skiepytų lapuočių – sveikalapis karklas (Salix integra) ‘Hakura Nishiki‘, iš lapuočių krūmų – šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata) formos. Šluotelinės hortenzijos rudenį žydi nuostabiais dideliais žiedais, puikiai žiemoja mūsų sąlygomis. Iš naujienų džiaugiuosi kalnine pušimi (Pinus mugo) ‘Chameleon‘ – jos margi spygliai įspūdingi“, – vardija medelyno savininkas. Jau ilgoką ‘Smaragd‘ tujų populiarumą jis aiškina labai paprastai – mūsų krašte jos auga gana greitai, puikiai tankėja, todėl reikia mažai prižiūrėti. Be to, jos bene mažiausiai nukenčia nuo ligų ir kenkėjų.

Formuotų augalų bumas Garliavos medelyno vadovė Jolita Sabaliauskienė sako, kad 1 ha plote sezono metu vazonėliuose auga iki 400 rūšių įvairiausių augalų. „Didesnę dalį augalų vazonuose ir grunte užsiauginame patys. Daugiausia prekiaujame dideliais augalais. Turime įvairių lapuočių ir spygliuočių nuo 2 m iki net 8–9 m aukščio, su puikiai suformuotomis šaknimis. Pagal klientų užduodamus klausimus manome, kad populiarėja formuoti augalai. Gyvenimo tempas didelis ir žmonės nori greitai džiaugtis gražia, įdomia aplinka. Jiems siūlome rutulio, kubo, grybo, kolonos ar piramidės formų augalus. Jie iškart suteikia aplinkai reikiamą stilių, sudaro šešėlį ar pridengia nepageidaujamą vaizdą“, – sako medelyno vadovė. Iki šiol didžiausią pirkėjų dėmesį patraukdavo įvairios pušys – juodosios, paprastosios, kalninės, smulkiažiedės, formuojamos kaip bonsai. „Tokie augalai gali būti perduodami iš kartos į kartą, nes jų grožis ir išskirtinumas kuriamas visą gyvenimą. Mes turime jau 10–20 metų formuojamų, tinkamų auginti lauke. Manyčiau, kad šį pavasarį bus paklausūs formuoti kukmedžiai – „grybas“, „piramidės ant stiebo“ ir, žinoma, tiek aukštos, tiek besidriekiančios pažeme pušys“, – prognozuoja J. Sabaliauskienė.

O gal nykštukinio graikinio riešutmedžio? Prie pat Alytaus esančio medelyno „Aldovidas“ įkūrėjas tautodailininkas Vidas Bronius Palažija taip pat mėgsta formuotus augalus, o vos 0,5 ha plote dabar augina net 14 tūkst. augaliukų. „Didžiuojuosi, kad esame iš tų 5 proc. augintojų, kurie patys daugina, formuoja ir realizuoja augalus. Pradėjau tai daryti nuo 1984 metų, kai dekoratyvinių augalų beveik nebuvo. Važinėjau po botanikos sodus ir prašinėjau šakučių, mainydavau jas į savo drožtus suvenyrus, o paskui auginau ir dauginau“, – prisimena vyriškis. Vokietijoje pamatęs lauko bonsų, prieš 13 metų pradėjo ir pats tokius auginti, tik, kaip sako, parduoda kur kas pigiau. „Yra augalų, kurių forma pati savaime labai graži, tačiau tokių nedaug, apie 80 proc. geriau nuo pat mažens paformuoti. Mano medelyne populiariausi įdomesnių formų, manau, ir pavasarį ši tendencija išliks. Tujos, kadagiai, puskiparisiai, lapuočiai – visi 110 rūšių augalai – užauginti mūsų sąlygomis, neturiu nė vieno atvežtinio, todėl jie visada paklausūs, nes nereikia dengti, puikiai žiemoja. Visiškai neabejoju, kad labai populiarūs bus nykštukiniai graikiniai riešutmedžiai, nes kol kas jų Lietuvoje bene vienintelis ir turiu“, – patenkintas juokiasi medelyno savininkas.

Grožis su skoniu nesipyksta Parko medelyno įkūrėja Brigita Garunkštienė sako, kad medelyno augavietės yra Marijampolės rajone. Likusi produkcijos dalis auginama vazonėliuose atvirame lauke. Sumedėjusių augalų asortimentas siekia per 600 vienetų, daugiamečių žolinių kasmet – apie 1000. Beveik visa produkcija realizuojama Parko medelyno prekyvietėje Puskelniuose, tik nedidelė dalis daugiamečių gėlių – internetinėje parduotuvėje. „Medžiai auga ilgai. Todėl jų kaita ir populiarumas labai priklauso nuo rinkodaros priemonių bei to, ar sudėtinga, ar paprasta auginti. Daugiamečiai žoliniai augalai – visai kas kita. Jie kelia daugiau emocijų ir mados vėjai juos veikia, todėl šis darbas labai įdomus“, – pasakoja Brigita. Jos pastebėjimu, lietuviai pabodusias kolonos ar piramidės formų tujas ėmė keisti koloninėmis juodosiomis pušimis (Pinus nigra) ‘Green Rocket‘, ‘Green Tower‘, ‘Molette‘. Kita vertus, išlieka praktiškas požiūris, norima ir grožio, ir uogytę nusiskinti, todėl labai populiarėja rytinė gudobelė (Crataegus orientalis). Dekoratyvus pilkalapis medelis nokina nemažus vaisius – obuoliukus. Aronija (Aronia arbutifolia) ‘Briliant‘ vilioja saldžiomis ir sultingomis rudeninėmis uogomis bei nuostabiais žvilgančiais lapais. Turėtų išpopuliarėti ir pūkuotoji vyšnia (Prunus tomentosa) – dekoratyvi, anksti pavasarį žydinti sakura nereikli, atspari šalčiams ir nokina gausų saldžių uogų derlių. „Manau, daug kas įvertins naujausių veislių valgomuosius sausmedžius (Lonicera caerulea) ‘Borealis‘, ‘Jugana‘, ‘Vostorg‘, ‘Rueben‘, kurie subrandina saldžias, maistingas ir dideles, iki 3 cm ilgio, nenubyrančias uogas, o ir krūmai dailūs, kompaktiški. Veislė ‘Rueben‘ ypač originali – nepaprastai dailus šakų raizginys, stori, veliūrinės faktūros, pilkai melsvo atspalvio lapai“, – pasakoja Brigita. Prabilus apie mažesnius žydinčius augalus, ji iškart pamini tikrąsias levandas, kurios, matyt, dar ilgai neužleis pirmaujančių pozicijų. Jų kasmet užaugina vis daugiau, o susižavėjimas šiais romantiškais pusiau sumedėjusiais augalais neblėsta. Tačiau jas pagal populiarumą jau vejasi katžolės ir šalavijai – juos paprasčiau auginti.

Daiva VALEVIČIENĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.